Sėjimas sniege: kokios daržovės tam tinka?
Sėja ant sniego nėra toks baubas, kaip gali atrodyti iš pirmo žvilgsnio, nes metodas palyginti labai paprastas. Daugelis mano, kad sniegas žaloja augalus ir sėklas, bet dažniausiai taip nėra. Žinoma, ant sniego pasėtos sėklos nepradės dygti tuojau pat, nes jos sudygs, kai tik žemė bus pakankamai šilta (apie +4,4 laipsnių) ir pakaks saulės šviesos (6 valandų per dieną). Tokiu būdu sėjant sėklas pora savaičių anksčiau nei įprastai, sulaukiama žymiai ankstesnio derliaus (2–4 savaitėmis anksčiau).
Deja, ne visi augalai augs ant sniego, todėl reikėtų pasirinkti tinkamus ir žiemos sėjai tolerantiškus augalus. Tai tokios daržovių sėklos, kurios pakenčia „gulėjimą“ ant šaltos žemės esant žemai oro temperatūrai ir nedygsta, kol žemė neįšyla. Dažniausiai šaltį pakenčia ir greitai subręsta lapinės daržovės: garbanotieji kopūstai, raudonosios salotos, špinatai, daržinė balandūnė, krapai ir gražgarstė. Taip pat ant sniego galite sėti morkas, pastarnokus, petražoles ir kitas šakniavaisines daržoves, nes jiems subręsti reikia daug laiko. Žinoma, būtina atsižvelgti į tinkamas šių daržovių veisles, kurios atsparios šalčiams.
Instrukcija: kaip atrodo sėjimas sniege?
Sėklų sėjai parinkite vietą, kuri būtų apšviesta saulės ir apsaugota nuo šaltų šiaurinių vėjų. Puikiai tinka jau rudenį paruošto (išlyginto, sugrėbto) daržo kampelis ar pakelta lysvė. Belieka nuimti storą sniego sluoksnį nuo dirvos, tačiau jo nugramdyti tikrai nereikia – keli milimetrai ar centimetrai jo gali likti. Sėklą galite sėti tiesiai ant sniego, tačiau svarbu, kad jis būtų purus, drėgnas, nesuspaustas, neapledėjęs.
Sėklas sėkite eilutėmis, panaudojant jų daugiau negu įprastai. Taip yra todėl, kad dėl ankstyvos sėjos augalai neužauga tokie dideli, o maži gali augti arčiau vienas kito.
Nestoru sluoksneliu sėklas užberkite žemėmis. Galima naudoti kompostinę žemę iš savo sodo arba įsigytą. Jei naudojate savo daržo dirvą, ji neturėtų būti įšalusi, todėl prieš sėdami šiek tiek žemės įneškite į šiltesnę patalpą atitirpti. Išlyginkite dirvožemį švelniai patapšnodami.
Ant pasėtos vietos galite užmesti šiek tiek sniego arba palikti, kad netrukus bekrintąs sniegas pats užklotų žemės paviršių. Kai sniegas nutirps arba lietus sudrėkins dirvą, apsaugokite dirvą plastikine arba audinio danga, kad augalams susidarytų šiltesnis mikroklimatas. Kurias daržoves galima palikti augti po sniegu?
Pasirodęs pirmasis sniegas darže dar nereiškia derliaus nuėmimo pabaigos. Žieminėms daržovėms didesnę žalą padaro šalnos ir šalčiai, o sniegas veikia kaip apsauginis sluoksnis nuo šių atšiaurių oro sąlygų. Todėl rudenį, kad ir užklupus sniegui, galite neskubėti nuimti morkų, pastarnokų, daržinių porų, petražolių, gelteklių, gūžinių, lapinių ir briuselinių kopūstų, griežčių, ropių, burokėlių, mangoldų, salotų, salotinių sultenių, žieminių svogūnų derliaus. Šias daržoves galima skinti ar rauti ir iš po sniego dangos, o esant reikalui išsikasti žiemos viduryje arba sulaukus ankstyvo pavasario.
Pastebėta, kad morkos, pastarnokai ir briuseliniai kopūstai būna saldesnio skonio, kai jas pakanda šaltukas, tad iš tokių daržovių galima pasigaminti morkų sultis ar ruošti kitus pikantiškus patiekalus.
Geriausias metas nuimti augalų derlių iš po sniego yra tada, kai temperatūra yra -1– -6 laipsnių. Tokiu atveju derliui nuimti atidengiama tik dalis pasėlio, o likusi dalis paliekama vėlesniam derliui. Tik reikia įsidėmėti, kad tokios daržovės vartojamos iš karto ir dažniausiai ilgesniam laikymui jau netinka.
Kaip tinkamai apsaugoti žiemos daržoves?
Kad daržovės ištvertų neigiamos temperatūros padarinius, ypač su sniegu ateinančias ir šalčio bangas, jas reikėtų tinkamai apsaugoti. Tam galima naudoti uždangalus, plastikinius tunelius arba storai mulčiuojant organinėmis medžiagomis. Uždangai naudojami šviesai laidūs audiniai, plastikinė plėvelė, ištempta ant lankų, kuri gali būti uždedama tiesiai ant augančių augalų.
Kitas labai patikimas augalus apsaugantis būdas – mulčiavimas (pavyzdžiui rudeniniais lapais) dėl kurio augalų šaknys ir dirva nepatiria pavojingų šalčio bangų ir permainų (kai dirva užšąla, atšyla ir vėl užšąla). Sumažinti galimą žalą galima „sočiai“ padengiant 7–8 cm storio komposto, šiaudų ar susmulkintų lapų sluoksniu.
Šaltiniai:
https://grow-here.com/en/sowing-seeds-in-the-snow/
https://harvesttotable.com/how-to-prepare-a-winter-vegetable-garden/
https://www.gardeningknowhow.com/edible/vegetables/vgen/vegetables-in-snow.htm
