Neužmirštuolė labiausiai vertinama dėl savo gydomųjų galių: kaip nesunkiai užsiauginti vaistą savo gėlyne

Tad kviečiame leistis į kelionę po nuostabiai žydinčių gėlių neužmirštuolių karalystę, patyrinėkime kartu jų auginimą, vaistines savybes, mokslo subtilybes ir gilią reikšmę, kurią jos turi būtent Lietuvoje. Tad viskas, ką slepia šis nuostabus pavadinimas, ir dailiai atrodantis žiedas – prieš jūsų akis.

Tai žolinis augalas – maža gėlytė, kurios žiedas yra apaugęs šviesiais ir švelniais plaukeliais, perbraukus jausmas, lyg liestumėte mažus pūkelius! Šios gėlės vainikėlis žydėjimo pradžioje yra labiau rausvas, o vėliau ima keisti spalvą į žydrą ar net baltą. Neužmirštuolių auginimas yra įtraukianti veikla, nes pradėjus suprasite, kokie tai nuostabūs žiedai ir jums norėsis dar ir dar.

Įdomu tai, kad labai retai kada augalo pavadinimas įvairiose kalbos reiškia tą patį. Neužmirštuolė ypatinga jau vien dėl to. Panagrinėkime: lenkų, prancūzų, vokiečių, anglų, olandų, danų, vengrų kalbos yra tik kelios iš daugelio, kur tiesiogiai išvertus vietos kalba parašytą gėlės pavadinimą, prasmę gautumėme tą pačią: nepamiršk manęs. Ką reiškia šis daugelyje kalbų sutampantis pavadinimas? Dažniausiai toks atvejis pasitaiko tada, kai kalbama apie bendras šaknis. Visgi šiuo atveju manoma, kad neužmirštuolės pavadinimas atsirado dėl kitų kalbų įtakos.

Nebūtume lietuviai, jei nepasinaudotume savo nuostabiai turtinga kalba ir nesugalvotume bent keleto savo variantų, tad ypač tautosakoje galite rasti šias gėles vadinant mėlynukėmis, nemiršėlėmis, atmintytėmis, mėlynžiedėmis, dangaus ašarėlėmis, žvaigždėmis žolikėmis, Saulės krisleliais, rasakritomis, varlės akutėmis ar ašarėlėmis, naktibaldomis, miegažolėmis, geltžolėmis, landonėmis. Ne vienas pavadinimas atspindi šių gėlių išvaizdą, spalvą, tačiau kai kurie pavadinimai kilę ir dėl gėlės naudojimo liaudies medicinoje, pavyzdžiui, gydant landuonį, geltą ar miego sutrikimus.

Lotyniškai šią gėlę vadinama Myosotis. Šiuo atveju myos reiškia „pelė“, o otos – „auselė“. Pavadinimas atspindi gėlės išvaizdą, kuri kažkam kažkada priminė pelės ausytę. Jeigu vartytumėte labai senus leidinius, ypač XVIII a. pabaigos ar XIX a. pradžios, rastumėte dar vieną lietuvišką gėlės pavadinimą, kuris buvo Jurgio Pabrėžos tiesiogiai išverstas iš lotynų kalbos: jis vartojo žodį „žiurkausė“.

Visgi grįžkime į dabartį, kur neužmirštuolės pavadinimas giliai įsišaknijo mūsų visų širdyse ir asocijuojasi nebe su Viduramžiais taikytais gydymo metodais ar išvaizdos ypatumais, bet drąsa, pasiaukojimu, ištikimybe, tarnyste, didžiule meile žmogui ar šaliai.

Mokslinė neužmirštuolės klasifikacija yra tokia (galbūt padės atsekti panašius augalus ar susisteminti galvoje turimų augalų kiekį, tvarkingai pridedant ir šią nuostabią gėlę į jos vietą): Augalų (Plantae) karalystė, Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyrius, Magnolijainių (Magnoliopsida) klasė, otreliažiedžių (Lamiidae) poklasis, Agurklinių (Boraginaceae) šeima. Gentis: Neužmirštuolė (Myosotis).

Visgi, ties šia Myosotis gentimi istorija tikrai nesibaigia, nes dar ir gentyje galime rasti per penkiasdešimt skirtingų rūšių neužmirštuolių. Lietuvoje atrastume alpinę (Myosotis alpestris), dirvinę (Myosotis arvensis), velėninę (Myosotis caespitosa), kalvinę (Myosotis ramosissima), pelkinę (Myosotis scorpioides), miškinę (Myosotis sylvatica), smidrinę (Myosotis sparsiflora) ir smiltyninę (Myosotis stricta) neužmirštuoles.

Neužmirštuolių auginimas – būdas patiems susipažinti su įvairiomis šios gėlės rūšimis. Tad pats laikas pradėti auginti šias gėles, o jei jau auginate, pasidairyti po savo sodą ar kitas apylinkes ir paanalizuoti iš pažiūros vienodai atrodančių gėlių ypatumus ir skirtumus! Jeigu jau leidžiatės į nuotykį, nepamirškite užrašų knygelės ir pieštuko, kad galėtumėte pasižymėti savo tyrinėjimo pastebėjimus ar pasipaišyti tai, ką pamatėte.

Neužmirštuolių auginimas sode yra naudingas užsiėmimas, reikalaujantis minimalių pastangų, bet duodantis maksimalų efektą. Šios ganėtinai gamtos stichijoms atsparios gėlės mėgsta dalinį pavėsį ir vidutiniškai derlingą, drėgną dirvą. Sėjant sėklas ankstyvą pavasarį arba rudenį pasiekiama geriausių rezultatų, o augalai paprastai žydi nuo pavasario pabaigos iki vasaros pradžios.

Reguliarus laistymas ir retkarčiais tręšimas skatina stiprų augimą, o nužydėjusių žiedų šalinimas prailgina žydėjimo sezoną. Įsitaisiusios tarp daugiamečių augalų ar puošdamos langų dėžes, neužmirštuolės suteikia įmantrumo bet kokiam kraštovaizdžiui.

Neužmirštuolės žavūs žiedai paplitę vidutinio klimato regionuose visame pasaulyje, žydi drėgnose, tinkamo drėgnumo dirvose. Lietuvoje neužmirštuolių auginimas yra paprastas, nes neužmirštuolės auga įvairiose buveinėse – nuo saulės glostomų žaliuojančių pievų iki pavėsio apgaubtų miškų kirtaviečių. Dėl jų prisitaikymo prie įvairaus klimato sąlygų jų galima rasti ir miesto soduose, ir kaimo kraštovaizdžiuose, o natūraliai žaliuojantį gamtos gobeleną taip pat papildo žydros spalvos purslais.

Be estetinio patrauklumo, neužmirštuolės turi daugybę gydomųjų savybių, kurios šimtmečiais buvo vertinamos tradicinėje žolininkystėje. Kalbėdami apie pavadinimo kilmę, jau aptarėme, kad neužmirštuoles senovės lietuviai naudojo landuoniui bei geltai gydyti, taip pat pasitelkė jas į pagalbą, jei kankino nemiga ar kiti miego sutrikimai.

Šių gėlių lapų gaminami užpilai pasižymi diuretinėmis savybėmis, padeda gydyti šlapimo takų infekcijas ir inkstų sutrikimus. Be to, manoma, kad neužmirštuolės pasižymi priešuždegiminėmis ir skausmą malšinančiomis savybėmis, kurios padeda nuo galvos ir reumatinių skausmų. Tad neužmirštuolių auginimas ne tik graži veikla, bet ir naudinga jūsų sveikatai.

Tautosakoje šie žiedai simbolizuoja amžiną meilę, ištikimybę ir atmintį, todėl jie yra puiki dovana ypatingoms progoms paminėti ir artimiesiems pagerbti. Tad rūpindamiesi žmogaus sveikata prisiminkite ir emocinę sveikatą, o šios gėlės neabejotinai paskatins žmogų nusišypsoti!

Lietuvoje neužmirštuolės turi didžiulę kultūrinę reikšmę – jos yra atsparumo ir solidarumo simbolis. Šie žiedai, sudėtingai įsipynę į tautinės savimonės audinį, sukelia prisiminimus apie sausio 13-ąją – lemtingą Lietuvos istorijos momentą. Šią dieną 1991 m. Lietuvos civiliai drąsiai gynė nepriklausomybę nuo sovietų agresijos, o neužmirštuolės puošė jų atlapus kaip vienybės ir pasipriešinimo simboliai.

Šiandien neužmirštuolės skaudžiai primena apie ištvermingą Lietuvos dvasią ir nepalaužiamą atsidavimą laisvei. Galite pastebėti, kad kasmet šią dieną gatvėmis vaikšto žmonės, savo atlapuose įsisegę siuvinėtas ar net ir pačių pieštas neužmirštuoles, mokykloje šias gėles piešia vaikai, dabina jomis langus. Šios gėlės yra tarsi mūsų tautos vieningas būdas pasakyti: MES NEPAMIRŠOME.

Būdami gamtos turtų saugotojai, esame atsakingi už tai, kad neužmirštuolių palikimą išsaugotume ateities kartoms. Augindami šiuos žiedus savo soduose, gerbdami jų gydomąjį paveldą ir suprasdami jų simbolinę reikšmę, atiduodame pagarbą jų atsparumui ir grožiui. Puoselėkime amžiną šių nuostabių gėlių žavesį, nes jų švelniuose žiedlapiuose slypi tūkstančių prisiminimų aidas ir šviesesnio rytojaus pažadas.