Krienai: išvaizda, kilmė, paplitimas
Krienai (Armoracia) atrodo tokia pažįstama ir sava daržovė, kad ima atrodyti, jog Lietuva ir yra jų tėvynė. Tačiau iš tiesų krienai kilę iš Pietryčių Europos. Yra žinoma, kad Viduramžiais krienai jau tikrai buvo auginami ir Vokietijoje kaip daržovė. Dabar jie plačiai paplitę ir vertinami daugelyje pasaulio šalių.
Krienai priklauso bastutinių šeimos augalų genčiai. Tai daugiametės daržovės, auginamos maistui dėl mėsingų šakniastiebių. Botaniškai krienai priskiriami žolėms. Jų pamatiniai lapai ilgakočiai, pailgi arba pailgai kiaušiniški. Stiebiniai – trumpakočiai, plunksniški, suskaldyti. Viršutiniai – bekočiai, lancetiški arba linijiški.
Krienų žiedai balti, kvapūs, susitelkę į šluotelės pavidalo žiedynus. Vaisius – kiaušiniška, 4–6 mm ilgio ankštarėlė. Europoje sėklų nemezga, todėl dauginamas tik vegetatyviai.
Valgomieji šakniastiebiai užauga iki 5 cm skersmens ir gali pasiekti net 2 m gylį. Vis dėlto valgymui kasamos šaknys maždaug 30 cm gylyje. Iš likusių išauga nauji augalai.
Lietuvoje natūraliai auga ir daržuose auginama tik viena rūšis – valgomasis krienas (Armoracia rusticana). Laukiniai krienai auga dirbamuose laukuose, pievose, pakelėse, vandens telkinių pakrantėse.
Krienų auginimas: kaip paruošti šakneles sodinimui
Krienai dauginami tik vegetatyviniu būdu, t. y. sodinami iš šaknelių. Šoninės šaknelės nupjaunamos nuo valgomųjų šaknų dar rudenį. Jos turėtų būti supjaustytos 15–20 cm ilgio gabalėliais ir būti 0,8–1,2 cm skersmens. Sodinimui paruoštos šaknelės laikomos vėsiai rūsyje sumaišytos su smėliu ar durpėmis.
Prieš sodinant krienų šaknis gerai būtų sužadinti, „prabudinti“. Maždaug dvi savaitės prieš planuojamą sodinimą šaknelės išimamos į šiltą vietą ir palaistomos arba sumaišomos su drėgnomis durpėmis. Želdinimui tinka ir šildomas šiltnamis.
Prieš pat sodinant pradėję sprogti pumpurai turėtų būti pašalinami. Tą galima padaryti nutrinant šiurkščia medžiaga. Pumpurai paliekami tik 1–1,5 cm viršutinėje ir 2–3 cm ilgio apatinėje dalyje. Iš jų išaugs lapai ir šaknys. Pašalinus šoninius pumpurus, krienų šaknys augs tiesios, nešakotos, bus ne tik patrauklesnės, bet ir patogiau raunamos bei lengviau ruošiamos maistui.
Jeigu iš rudens paruoštų sodinimui šaknelių neturite, nenusiminkite. Jų galite įsigyti sėklų parduotuvėse. O ateityje jau turėsite savo šaknelių krienų auginimui.
Tinkama vieta ir žemė krienams auginti
Krienus geriausiai sodinkite nuošalioje vietoje. Ne darže, o kur nors sklypo pakraštyje. Visų šaknų nepavyksta pašalinti imant derlių, tad jie labai greitai vėl atželia. Vėliau gali būti sunku juos išnaikinti darže ir auginti kitas daržoves.
Žemė turėtų būti gerai įdirbta. Iš rudens patręšta fosforo ir kalio trąšomis bei mėšlu. Kuo giliau išarta ir geriau įdirbta dirva, tuo tiesesnės ir gražesnės užaugs krienų šaknys. Tinka vidutinio sunkumo priesmėlis ir durpynai. Sunkioje dirvoje krienai augs šakoti, nelygūs, šaknims gali būti sunku augti į gylį, jos bus plonos ir menkos.
Taip pat svarbu parinkti drėgną žemę krienams auginti, nes kaip ir daugumai šakniavaisių (morkoms, ropėms, pastarnokams) jiems būtina daug drėgmės šakniavaisiams auginti.
Krienų sodinimas
Krienai sodinami labai anksti pavasarį. Vos tik galima užeiti ant lauko. Rekomenduojama sodinti, kai pražysta šalpusniai. Vėliau pasodinus, tikėtinas mažas derlius. O jeigu vasara pasitaikys sausa ir krienams truks drėgmės, gali būti, jog tais metais derliaus apskritai nesulauksime.
Šaknelės sodinamos tiesiai į dirvą, storesniuoju galu į viršų. Geriausia įstrižai, maždaug 45° kampu. Tarp šaknelių paliekami maždaug 30–35 cm tarpai. Tarp eilių – 70–80 cm plotis. Šaknelės viršus užberiamas maždaug 2–4 cm žemės sluoksniu. Jeigu sodinate horizontaliai, sodinkite maždaug 4–8 cm gylyje. Nesodinkite krienų per giliai, nes tuomet jie ilgiau neišdygsta.
Pasodintus krienus palaistykite.
Krienų auginimas: laistymas, trešimas ir priežiūra
Nors krienų šaknys įsiskverbia giliai, tačiau drėgmę pasisavina sunkiai, nes turi mažai smulkių šaknelių. Tinkamas drėgmės kiekis yra labai svarbus geram krienų šakniastiebių augimui. Jeigu jos trūksta, jie auga silpni, šakoti, kreivi. Todėl sausomis dienomis, krienus laistykite papildomai.
Krienai per vegetacijos laikotarpį tręšiami du kartus. Pirmą kartą po 3–4 savaičių nuo pasodinimo, o antrą kartą – vasaros viduryje. Krienams tręšti tinka azoto, fosforo ir kalio turinčios trąšos.
Kai krienai paauga iki 15–20 cm aukščio, reikia juos apkaupti 10–12 cm gyliu. Taip pat reguliariai reikia ravėti ir šalinti piktžoles kad neeikvotų maistinių medžiagų.
Krienų derliaus ėmimas
Maistui krienų šaknys iškasamos vėlai rudenį, jau po šalnų. Jeigu nespėjote nukasti rudenį, galima kasti anksti pavasarį. Tik reikia suspėti šaknis iškasti prieš ataugant lapams.
Krienų šaknys kasomos maždaug 30 cm gylyje ir raunamos rankomis. Tai gana nelengvas darbas, nes jas iškasti yra sunku. Kasant reikėtų išrinkti ir smulkias šakneles, nes užsilikusios pavasarį jos atžels kaip piktžolės.
Kaip laikomi krienai?
Iškasti krienai iš karto turėtų būti ruošiami žiemai: tarkuojami, marinuojami ir pan. laikyti neapdorų ilgai nepavyks, nes vysta ir praranda aštrumą. Per žiemą rūsyje laikomos tik sodinimui paruoštos krienų šaknelės.
Krienai: priežiūra vėlesniais metais ir dauginimas
Vienoje vietoje krienai gali būti auginami 3–4 metus. Jie atželia pavasarį natūraliai iš giliai žemėje pasilikusių šaknų, tad iš naujo sodinti kasmet nebūtina. Tačiau kiekvienais metais reikia bent kartą patręšti organinėmis trąšomis.
Vėliau krienų laukas užsiteršia kaip piktžolėmis iš užsilikusių šaknelių suaugusiais krienais ir reikia sodinti iš naujo. Arba išvalyti lauką ir sodinti kitoje vietoje.
Dauginami krienai tik vegetatyviniu būdu – šaknelių dalimis. Tad jeigu pavasarį planuojate pasisodinti krienų, dalį šaknų rudenį pasilikite ir paruoškite sodinimui (žr. „Krienų auginimas: kaip paruošti šakneles sodinimui“).
Krienų kenkėjai
Dažniausiai krienai kenčia nuo krieninio lapgraužio, kuris lapuose išgraužia skyles. Ypač dažnas šis kenkėjas šiaurės Lietuvoje. Veiksmingiausiai su jais kovoti, nupurškiant insekticidais.
Kur naudojami krienai?
Tarkuotos krienų šaknys dažniausiai patiekiamos prie šaltų mėsos, žuvies patiekalų. Tinka su virtais kiaušiniais, gaminant aštrius padažus.
Krienų lapų dažnai dedama marinuojant agurkus ar kitas daržoves. Vis dėlto to daryti nepatariama, geriau įdėti krienų šaknų. Yra duomenų, kad krienų lapai turi šiek tiek nuodingų medžiagų.
Krienų nauda
Sakoma, kad krienai gelbsti nuo 100 ligų. Ir iš tiesų liaudies medicinoje krienai plačiai naudojami. Jie vartojami skatinti šlapimo išsiskyrimą, gydant akmenligę, podagrą, reumatą. Krienų sultimis gydomas gastritas, kai sumažėjęs skrandžio rūgščių rūgštingumas. Tarkuotų krienų šaknų košelės kompresais gydomas ausų uždegimas, pūlingos žaizdos, sąnarių skausmai.
Vandeniu praskiestomis krienų sultimis galima skalauti burną, esant burnos gleivinės ar dantenų uždegimui. Taip pat skalauti gerklę, sergant angina.
Krienai naudingi ir dėl savo maistinių savybių. Juose labai daug vitamino C (keliskart daugiau nei citrusiniuose vaisiuose), natrio, kalcio, kalio, taip pat yra magnio, fosforo, geležies, angliavandenių.
Įspėjimas: krienų nepatartina vartoti sergant skrandžio bei žarnų uždegimais, kepenų ir inkstų ligomis.
Krienai – neatskiriama lietuviškos virtuvės dalis. Nuo seno, įvairiai pagardinti, patiekiami ant didžiųjų švenčių stalų. Vis dėlto krienus tikrai drąsiai galime naudoti ir dažniau. Ypač pavasarį, kai taip trūksta vitaminų.
Šaltiniai:
https://www.thespruce.com/
https://gardenerspath.com/plants/herbs/how-to-grow-horseradish/
https://extension.umn.edu/vegetables/growing-horseradish
https://www.vle.lt/straipsnis/krienas/
