Egzotika lietuvių daržuose: vis dar retai kas išdrįsta auginti, bet skonis ir maistingumas atperka viską

Čajotas (Sechium) priklauso moliūginių šeimos augalų genčiai. Yra tik viena šio augalo rūšis – valgomasis čajotas (Sechium edule). Tai atogrąžų šalių augalas, auginamas Pietų Amerikoje, Pietų Afrikoje, Viduržemio jūros šalyse ir Azijos atogrąžose.

Čajotas – augalas vijokliniu stiebu. Iš gumbinės šaknies išaugina į vynmedžius panašius stiebus. Čajotas gali pasiekti net 15 m aukštį. Lapai žali, dideli, panašūs į klevo lapus. Moteriškieji ir vyriškieji žiedai auga ant to paties augalo, tad vaisiams megzti pakanka ir vieno čajoto medžio.

Čajoto vaisius yra maždaug delno dydžio, šviesiai žalios spalvos, lygia odele, forma primena kriaušę. Todėl savo gimtuosiuose kraštuose (Gvatemaloje, Meksikoje) yra vadinamas daržove–kriauše arba chocho. Vienas čajoto augalas gali užauginti net 60–80 vaisių. Vaisiuje yra vienintelė sėkla, kuri pradeda dygti dar jam nenukritus.

Kaip minėta visos čajoto dalys yra valgomos: šaknų gumbai, lapai, žiedai, sėklos, jauni ūgliai ir vaisiai. Šaknų gumbai primena bulves, o vaisius – moliūgo ir cukinijos hibridą. Ūgliai dažniausiai naudojami kaip prieskonis.

Čajoto vaisius yra traškios tekstūros ir naudojamas tiek pikantiškų, tiek saldžių patiekalų gamyboje. Skonis kažkur tarp agurko, moliūgo ir obuolio, su lengvu riešutų poskoniu.

Botanine prasme čajotas yra vaisius, tačiau dažniausiai naudojamas kaip daržovė. Žalias valgomas kaip agurkas. O virtas – kaip šakniavaisis. Išvirto tekstūra švelni ir minkšta.

Čajotas – atogrąžų augalas, tad, be jokios abejonės, jam reikalinga šiluma ir saulė. Augalas subręsta ir vaisius galima skinti po 120–150 dienų be šalnų. Tad, bent jau teoriškai, jis tikrai gali augti ir duoti derlių Lietuvos klimato sąlygomis. Juk arbūzus jau irgi išmokome užsiauginti. Tereikia truputį kantrybės ir pastangų.

Geriausia išeitis, auginant čajotą ir siekiant jį apsaugoti nuo šalnų, vasaros pradžioje pridengti agro plėvele. O nuo rudens iki gegužės–birželio mėnesio perkelti į patalpą. Čia irgi galimi keli variantai: čajotą auginti atviroje dirvoje šiltuoju metų laiku, o artėjant pirmosioms šalnoms, perkelti į vazoną ir parsinešti į patalpą. Arba visą laiką čajotą auginti vazone, tik vasaros metu jį išnešti į sodą. Čajotas – šilumamėgis augalas, tad lietuvišką žiemą, net ir uždengtas, vargiai išgyventų lauke.

Tai aukštas, vijoklinis augalas ir mažai tikėtina, kad mūsų klimato sąlygomis, pasieks natūralų savo aukštį. Tačiau renkantis vazoną auginimui, būtina to nepamiršti ir pasirinkti tinkamo dydžio. Tuo labiau, kad čajoto šaknys yra gumbai, joms reikia nemažai erdvės augti. Čajoto vaisiai taip pat neužaugs tokie dideli, kokie užauga atogrąžose. Bet laiko jiems subręsti iki šalnų turėtų pakakti.

Be abejo, čajotui tinkama saulėta, nuo vėjų apsaugota vieta. Idealiu atveju jis turėtų gauti bent 6–8 valandas saulės šviesos. Šiltuoju metų laiku gerai jausis šalia terasų, pavėsinių. Kaip ir visi vijokliniai augalai, turės kur augti ir raizgytis. Be to, tai suteiks jums pavėsį ir papuoš sodą.

Verta pagalvoti apie pastovių kopėtėlių, grotelių ar panašių atramų įrengimą. Parsinešus į vidų, jam taip pat reikės atramos ir vietos plėstis bei augti.

Čajotas mėgsta smėlėtą, vandeniui laidžią priemolio dirvą. Nors gali augti ir skurdžioje žemėje, tačiau daug geriau auga ir jaučiasi derlingoje, turtingoje dirvoje. Svarbiausia, kad ji neužlaikytų drėgmės, būtų užtikrinamas geras drenažas. Jeigu reikia, dirvožemį galima pamaišyti su smėliu arba perlitu, kad būtų užtikrinamas geras vandens nutekėjimas. Idealus dirvos pH – 6–6,8.

Čajotą galima išsiauginti iš sėklų arba tiesiog iš pačties vaisiaus. Kaip minėta pradžioje, sėkla vaisiaus viduje pradeda dygti dar šiam kabant ant medžio. Taigi lengviausias ir paprasčiausias būdas – sudaiginti sėklą vaisiaus viduje. Tam reikalingas sveikas, gerai sunokęs, be jokių išorinių ligų požymių, čajoto vaisius.

Geriausiai čajoto vaisių sudaiginti kambaryje, vazonėlyje, tada jau paaugusį perkelti į atvirą dirvą. Galima jį sodinti ir tiesiai į dirvą, tačiau tai daryti galima tik tada, kai jau pasibaigia šalnų rizika.

Čajoto daiginimui tinkamiausias daržovių auginimui skirtas mišinys, lygiomis dalimis sumaišytas su perlitu ir smėliu. Čajoto vaisius įsodinamas maždaug 10–15 cm gylyje ir užberiamas žemėmis. Per giliai pasodintas čajoto vaisius supus. Daiginamą čajotą reikia laistyti reguliariai, tačiau neperlaistyti, kad nesupūtų. Rekomenduojama laistyti pagal poreikį, kai žemė atrodo sausa. Vazoną su čajotu pastatykite ant pietinės palangės, kad gautų kuo įmanoma daugiau saulės šviesos.

Į atvirą dirvą čajotas gali keliauti, kai jos temperatūra siekia bent +18 °C ir praėjusi šalnų rizika. Sodinant daigelius į dirvą, galima papildomai patręšti kompostu arba perpuvusiu mėšlu.

Čajotas labai jautrus drėgmei ir greitai ima pūti, todėl būkite atidūs ir neperlaistykite. Į dirvą perkeltus čajoto daigelius ir vėliau, visą sezoną, rekomenduojama laistyti kas 10–14 dienų. Aišku, jeigu pasitaikys labai lietingos dienos, laistyti apskritai nereikia.

Sodinant čajotą galima papildomai praturtinti dirvą kompostu arba perpuvusiu mėšlu. Vėliau daug trąšų čajotas nereikalauja. Galima kas 6–7 savaites patręšti mažai azoto turinčiomis trąšomis. Per didelis azoto kiekis trukdo subręsti vaisiams.

Čajoto genėjimas ir atramos Kadangi čajotas yra vijoklinis augalas, augant jam būtinos tinkamo dydžio atramos. Nuo pat pirmo įsodinimo į dirvą pasirūpinkite, kad jis turėtų kur lipti ir raizgytis. Augdamas ant žemės čajotas ims pūti.

Kai čajotas išaugina 3–4 tikruosius lapelius, patariama nuskinti viršūnę, kad augalas gražiai šakotųsi. Norint, kad čajotas gražiai plėstųsi, šakotųsi, reguliariai patariama apgenėti viršūnėles viso augimo sezonu metu. Rudenį, prieš parsinešant čajotą į namus, galima beveik visiškai nutrumpinti čajotui ūglius, palikti vos kelius centimetrus virš žemės. Atėjus pavasariui, jis vėl atžels.

Natūraliomis sąlygomis čajotas ima žydėti ir krauti vaisius po 90 dienų nuo pasodinimo. Vaisius subrandina vasaros gale–rudens pradžioje. Tačiau auginamas Lietuvoje čajotas gali tiek vėliau pražįsti, tiek vėliau sunokinti vaisius. Čajoto vaisius skinamas, kai yra ryškiai žalios spalvos, 10–15 cm ilgio, o odelė vis dar labai minkšta (panašiai kaip paprikos). Pernokęs čajoto vaisius bus susiraukšlėjęs, kietas ir nebe toks skanus.

Vaisiai laikomi suvynioti į maistinę plėvelę ir gali išsilaikyti net kelis mėnesius.

Viena dažniausiai pasitaikančių problemų – šaknų puvinys. Čajotas jautrus užsilaikančiai drėgmei ir lengvai ima pūti, todėl pasirūpinkite geru dirvožemio drenažu.

Taip pat čajotą gali užpulti amarai ir miltligė. Amarų atsikratyti gali padėti insekticidai. Taip pat galima išbandyti nupurkšti augalą stipria srove iš sodo žarnos. Kad išvengtumėte miltligės geriausia augalą laistyti tik prie šaknų, saugoti, kad nesušlaptų lapai.

Čajotas gausus įvairių maistinių medžiagų, tačiau yra labai nekaloringas. Jame ypač daug folio rūgšties, kuri gyvybiškai svarbi nėštumo metu, taip pat tinkamam smegenų vystymuisi bei veiklai užtikrinti. Be to, čajote yra vitaminų C, K, B6, mangano, cinko, vario, geležies, kalio ir magnio.

Čajote esančios medžiagoss gali padėti sureguliuoti kraujo spaudimą, cholesterolio kiekį, cukraus kiekį kraujyje bei pagerinti kraujotaką.

Čajotas lėtina senėjimo procesą, nes yra gausus antioksidantų. Be to, antioksidantai saugo ląsteles nuo kenksmingo laisvųjų radikalų poveikio, taip sumažinama vėžio rizika.

Jame gausu flavonoidų bei maistinių skaidulų, kurių dėka užtikrinamas geras virškinimo sistemos darbas, skatinamas gerųjų bakterijų žarnyne augimas bei dauginimasis.

Visas čajoto augalas gali būti naudojamas maistui bei buityje:

čajoto stiebai naudojami krepšeliams ir kepurėms pinti (panašiai kaip mūsų karklai); iš čajoto lapų gaminama arbata;

čajoto vaisius gali būti naudojamas sriuboms ruošti, taip pat valgomas žalias kaip obuolys ar agurkas;

ūgliai naudojami kaip prieskonis;

gumbinės šaknys naudojamos maistui panašiai kaip bulvės;

iš čajoto vaisiaus gaminami muzikos instrumentai arba indai vandeniui laikyti. Čajotas – egzotiškas, naujas ir daugeliui dar negirdėtas augalas. Tačiau pasitaikius galimybei ir turint noro, pamėginkite jį užsiauginti. Tuo labiau, kad skirtingai nuo daugelio kitų egzotinių augalų, šis išaugins ir vaisius.