Kuo susiję geležies sulfatas ir žaliasis akmenėlis?
Geležies sulfatas – tai mikroelementinės geležies trąšos. Dėl savo žalsvos spalvos dažnai vadinamos žaliuoju akmenėliu. Taigi pavasariniams sodo darbams mums labai svarbūs du akmenėliai: žaliasis (geležies sulfatas) ir mėlynasis (vario sulfatas).
Kam naudojamas geležies sulfatas?
Pagrindinis šių trąšų naudojimo tikslas – pašalinti kerpes ir samanas nuo vaismedžių, vaiskrūmių, vejos ar netgi nuo pastatų stogų, tvorų, paminklų. Be to, geležies sulfatas padeda palaikyti didesnį chlorofilo kiekį augaluose ir taip išvengti chlorozės.
Geležies sulfatas naudojamas ne tik sodo ir kiemo priežiūrai, tačiau ir medinių baldų bei apdailos detalių dirbtiniam sendinimui. Taip pat naudojamas kaip betono ar kalkakmenio dažas, suteikiantis rusvai geltoną spalvą. Juo netgi galima valyti nuotekas: nusodina nešvarumus, sujungdamas juos į gniutulus.
Kada naudojamas žaliasis akmenėlis, o kada mėlynasis?
Tiek vario, tiek geležies sulfatai yra fungicidai. Todėl pagrindinė jų paskirtis – sunaikinti grybelius bei jų sporas ir taip apsaugoti augalus bei medieną nuo grybelinių ligų. Abu naudojami pirmajam ir paskutiniam sodo purškimui. Atlieka dezinfekcinį darbą. Tačiau vario sulfatas (mėlynasis akmenėlis) tik naikina grybelius, o štai geležies sulfatas (žaliasis akmenėlis) – ne tik naikina grybelius, bet ir pašalina kerpes, samanas, dumblius. Taigi jis turėtų būti naudojamas apkerpėjusiems kamienams, šakoms, samanotai vejai gydyti ir valyti.
Įspėjimas: patekęs ant plytelių, geležies sulfatas jas nudažo. Plytelės tose vietose pajuoduoja. Todėl niekuomet nenaudokite šių trąšų ant plytelių ar arti jų. O patekusį geležies sulfatą nedelsiant nuvalykite.
Geležies sulfatas sodui: kada purkši?
Įprastai sodai geležies sulfatu purškiami du kartus: ankstyvą pavasarį ir vėlyvą rudenį. Tarpiniams tarp šių purškimams dažniausiai naudojami kiti preparatai: vario sulfatas, Bordo mišinys, įvairūs insekticidai.
Pirmasis purškimas geležies sulfatu atliekamas maždaug kovo viduryje – kovo antroje pusėje. Labiausiai tai įtakoja orų sąlygos. Purškiama, kai kelias paras vidutinė oro temperatūra laikosi apie +10 laipsnių.
Rudeninis purškimas geležies sulfatu atliekamas vėlų rudenį, jau medžiams numetus lapus. Taip sodas dezinfekuojamas, pašalinamos kerpės, samanos ir paruošiamas žiemos poilsiui.
Geležies sulfatas vejai
Graži, išpuoselėta veja – kiekvieno šeimininko pasididžiavimas. Ir visiškai nedžiugina, kai šį grožį ima niokoti įvairios samanos. O šių, beje, Lietuvoje priskaičiuojama apie 450 rūšių (335 – lapsamanių ir 110 – kerpsamanių). Taigi iš tokios gausybės mažiausiai viena rūšis kasmet taikosi išaugti jūsų vejoje.
Kol samanų nedaug, jas galima tiesiog išgrėbstyti po kuokštelį. Tačiau jeigu užėmė didesnį plotą, patikimiausias kovos būdas – geležies sulfato trąšos. Jos sumažina dirvos pH, dėl ko žemė tampa nebepalanki samanoms augti ir jos paprasčiausiai nustoja augti, nuruduoja ir miršta. Tuomet telieka jas pašalinti grėbliu.
Kartu su geležies sulfatu rekomenduojama naudoti ir azoto trąšas. Gaunama dviguba nauda: geležies sulfatas sėkmingai naikina samanas, o azotas skatina žolės augimą. Todėl veja ne tik išvaloma, bet ir atželdinama, skatinamas greitesnis jos augimas. Tiesa, labai svarbu, azoto trąšas berti tolygiai, kad veja netaptų „lopiniuota“, o žolė augtų visur vienodai.
Geležies sulfato naudojimas: kaip paruošti tirpalą?
Vaismedžiams ir vaiskrūmiams nuo samanų ir kerpių purkšti naudojamas 5–7 proc. geležies sulfato tirpalas. Jis gaunamas 200 g trąšų ištirpinus 3–4 l vandens.
Nuo chlorozės augalai laistomi arba purškiami 0,5 proc. geležies sulfato tirpalu. Paruošiamas santykiu: 50 g trąšų ir 10 l vandens.
Siekiant veiksmingesnio purškimo, galima pagerinti geležies sulfato tirpalo lipnumą. Tirpalą reikėtų naudoti kartu su kalio (vadinamuoju žaliuoju) muilu. Taip užtikrinamas geresnis geležies sulfato užsilaikymas ant šakelių, pumpurų ar kamieno ir geresnis įsisavinimas.
Samanota veja gelbėjama laistant arba purškiant 1–5 proc. geležies sulfato tirpalu. Santykis: 100–500 g / 10 l vandens. Jeigu veja laistoma laistytuvu, skaičiuojama, jog reikalinga 30 l vandens 100 kv. m. Purškiant sąnaudos mažesnės: 10 l vandens 100 kv. m vejos. Pirmiausiai purškiama silpnesnės koncentracijos tirpalu, o vėliau, jeigu nesimato poveikio, ruošiamas ir purškiama stipresnės koncentracijos geležies sulfato tirpalu.
Įspėjimas: geležies sulfatas su kitais preparatais nenaudojamas ir nemaišomas. Išimtis tik kalio muilui bei azoto trąšoms.
Kokiu oru purkšti geležies sulfatu?
Kaip minėta pradžioje, geležies sulfatu sodai purškiami labai anksti pavasarį. Vos oro temperatūra pasiekia +10 laipsnių. Veją galima purkšti ir vėliau, ir vasarą, nes dažniausiai vejoje samanos ir pasirodo tik šiai pradėjus augti.
