Visa tai įmanoma atlikti Aplinkos ministerijai įdiegus Nuotekų tvarkymo informacinę sistemą (NTIS). Joje kaupiama individualių nuotekų sistemų apskaita bei patvirtinimai apie atliktus nuotekų tyrimus, kuriuos gyventojai yra įpareigoti atlikti kartą per metus.
Gyventojai – įkaitai
Lietuvos vandens tiekėjų asociacijos (LVTA) prezidento Broniaus Miežutavičiaus teigimu, šie sugriežtinimai apribos nelegalių vežėjų veiklą. Vandentvarkos įmonės priims tik legalių vežėjų „turinį“, ir tai paskelbs informacinėje sistemoje, kurią ir analizuos aplinkosaugininkai.
Pastarieji, neradę duomenų apie legaliai atvežtas nuotekas, ieškos aplinką teršiančių nekilnojamo turto savininkų.
„Iš pačios Aplinkos ministerijos pasigendama šviečiamosios veiklos, ką daryti jei gyventojai turi nuosavus rezervuarus. Kita vertus, įvairiais metodais ir pati ministerija, ir savivaldybės turėtų skatinti įsirengti nuotekų valymo įrenginius ar dalinai apmokėti už jų įsirengimą. Tai, beje, jau daro Ukmergės, Molėtų ir kai kurios kitos savivaldybės“, – sakė B. Miežutavičius.
Kaip teigia B. Miežutavčius, pradiniame NTIS sumanyme buvo skelbiama apie administracinės naštos mažinimą. Deja, vandentvarkos įmonės pasijuto priešingai. Įmonės, norėdamos įkelti duomenis, turėjo papildomai investuoti į buhalterinės apskaitos tobulinimą bei priimti papildomų darbuotojų. Vandentvarkos įmonėms taip pat bandoma primesti ir individualių valymo įrenginių eksploatacijos kontrolės funkcijas.
Erdvės sukčiavimams apstu
Tuo tarpu „Molėtų vandenų“ gamybos vadovė Genovaitė Žemaitienė mano, kad inspektoriams pažaboti teršėjus vis dar bus sudėtinga, nes pareigūnai gali bausti tik tuomet, kai yra aplinkos teršimo faktas.
G. Žemaitienės teigimu, būtina aiškiau reglamentuoti vartotojų atsakomybę, jei NTIS sistemoje nebus įrašų, kad nuotekų priduota tiek, kiek suvartota vandens. „Peršasi logiška išvada, kad dalis nuotekų gali būti nuleista į gruntą, – šypteli G. Žemaitienė. – Yra palikta daug spragų nesąžiningiems vartotojams sukčiauti.
Atvežamų nuotekų kiekio „nesusiejus“ su suvartojamu vandens kiekiu, nelegalūs vežėjai dažnai jas pila ne į nuotekų priėmimo vietas, o į bet kurį centralizuotų nuotekų tinklų šulinį. Tuo pačiu metu „nedorėlis“ sodybos savininkas kartą per metus tik atvežęs nuotekas į oficialią valyklą taps „legalizuotu“ ir nebus baudžiamas.“
Anot „Molėtų vandenų“ gamybos vadovės, sąžiningas vartotojas veš į valyklą visą laiką ir išlaidos nuotekų tvarkymui jam bus daug didesnės. Todėl vartotojams, kurie neveža nuotekų ar kitaip sukčiauja, baudos turėtų būti kur kas didesnės.
Kas už ką atsako?
Pasak LVTA prezidento B. Miežutavičiaus, yra ir kita individualių nuotekų valymo įrenginių įsirengimo medalio pusė – kas vykdys kontrolę, kad vartotojo individualūs valymo įrenginiai veiktų tinkamai ir išvalytų nuotekas iki nustatytų reikalavimų?
NTIS tokia informacija nerenkama. Vartotojas tik kartą per metus privalės atlikti nuotekų tyrimus, bet kas darys kontrolinius tyrimus tokiam įrenginių kiekiui? Ne kiekvienas gali ir geba prižiūrėti tokį įrenginį.
„Manau, kad būtina keisti teisės aktų nuostatas ir, pasistačius įrenginį, turi būti privaloma sutartis jų eksploatavimui, – sako LVTA vadovas. – Principas „teršėjas moka“ turėtų būti taikomas praktikoje, o ne tik popieriuose. Padidintos savitosios taršos tarifai turėtų galioti ir juridiniams, ir fiziniams asmenims be jokių išlygų. Kaip žinia, individualių nuotekų valymo įrenginių montavimo bei techninio aptarnavimo darbus atlieka privačios įmonės, kurios už nuotekų išvalymo kokybę neatsako“.
