Mados tendencija – nostalgiški augalai
„Lelijas soduose išstūmė lendrūnai, ežiuolės, kemerai ir miskantai. Tačiau šiuolaikiniuose gėlynuose tradiciniai augalai vėl atranda savo vietą“, – teigia Lina Liubertaitė, laidos „Čia mano sodas“ vedėja ir apželdinimo kursų „Geltonas karutis“ įkūrėja. Lankydamasi kraštovaizdžio konferencijose Italijoje, Ispanijoje, Didžiojoje Britanijoje, ji pastebi, kad vis dažniau gėlynuose sodinami augalai, kurie turi tam tikrą etnografinį šleifą. Bet kad būtų įdomiau, parenkamos naujai išvestos veislės, subtilesnės spalvos.
2023-iaisiais stebėjome Sarah Price sukurtą sodą su vilkdalgiais, laimėjusį aukso medalį prestižinėje Čelsio parodoje Didžiojoje Britanijoje. Ten šios senovinės gėlės buvo ištrauktos į naują šiuolaikinį kontekstą, ir nepaliko abejingų.
O dabar vis didesnio dėmesio sulaukia lelijos. Visoje Lietuvoje, o ypač Žemaitijoje, lelijos buvo tradicinis, kiekviename darželyje sutinkamas augalas. Lelijos simbolika aptinkama dar nuo XII amžiaus, kartais dažniau negu rūta – tikrai ir dainų apie lelijas žinote, ir staltiesių, siuvinėtų lelijomis, esatę matę.
Neabejotina, kad vis sparčiau populiarėjančios lelijos taps šiuolaikinių sodų ašimi – ypač kai veislių įvairovė neprilygsta tam, ką buvo galima gauti prieš kelis dešimtmečius.
Auga susidomėjimas naujomis veislėmis
„Nors anksčiau žmonės nesirinkdavo lelijų dėl intensyvaus kvapo ar vargo iškasinėjant, dabar visi jau spėjo įsitikinti, kad kai kurios veislės pasižymi švelnesniu kvapu, o azijinės lelijos iš viso jo neturi. Taip pat ir su atsparumu šalčiui – pasirinkus atsparias veisles, jų iškasinėti tikrai nereikia,“ – augantį susidomėjimą lelijomis aiškina Margarita Vasiliauskaitė, internetinės prekyvietės Emedelynas.lt vadovė.
Klientų susidomėjimas auga būtent šiomis trimis lelijų kategorijomis:
1. Miškinės lelijos, tikriausiai dėl savo ažūrinių į išorę užsirietusių vainiklapių bei auginimo praktiškumo – jos itin atsparios šalčiui, o nepersodintos vienoje vietoje gali augti gana ilgai.
2. Pilnavidurės rytietiškos („double oriental“) lelijos pasižymi savo įspūdingai ir prabangiai atrodančiais žiedais, lengvu kvapu. Jos gan vėlyvos ir šį ypatingą grožį tenka labiau pasaugoti – jos mažiau atsparios šalčiui, tad patariama gerai pamulčiuoti žiemą ar net iškasti.
3. OT (Oriental x Trumpet) lelijų hibridai, dar populiariai vadinami „lelijų medžiais“. Jie unikalūs dėl didelių, stipriai kvepiančių žiedų ir įspūdingo aukščio (gali siekti net iki 2 m). Atsparūs šalčiui, nereikia iškasinėti prieš žiemą – vienas geriausių pasirinkimų Lietuvos sąlygomis.
„Šie metai ypatingi – kadangi lelijas mūsų prekyvietėje galima užsisakyti iš anksto, net žiemos viduryje pastebime didžiulį susidomėjimą lelijomis. Nors lelijų svogūnėliai gana brangūs, palyginti su rudenį sodinamais narcizais ar krokais, tačiau net vienas svogūnėlis užaugina didelį, gerai matomą žiedų kiekį. Todėl matome, kad pirkėjai yra linkę eksperimentuoti – renkasi mažais kiekiais, tačiau skirtingų veislių lelijas, kad jas išbandytų savo gėlyne,“ – teigia M.Vasiliauskaitė.
Kaip sodinti lelijas
Išsirinkote norimas lelijas, įsigijote svogūnėlius – kas toliau?
Lelijas galima sodinti jau balandį. Jos puikiai augs derlingoje, purioje, neužmirkusioje dirvoje. Lelijos mėgsta saulėtą, šiltą ir drėgną aplinką, tačiau jokiu būdu ne užmirkusį dirvožemį, tad nereikėtų persistengti jas laistant. Ir sodinti reikėtų tokioje vietoje, kur nei po lietaus, nei tirpstant sniegui neužsilaiko vanduo. Geriausias dirvožemis lelijoms – neutralus arba lengvai rūgštus priesmėlis bei lengvas priemolis. Sunkiose, molingose dirvose jas sodinti reikėtų į duobutę įmaišius smėlio ir durpių.
Sodindami lelijų svogūnėlius pavasarį, juos saugokite, nepažeiskite, nes tais metais lelija gali nepražysti. Kai pasirodys daigai, galite patręšti trąšomis su azotu arba tiesiog kaulamilčiais.
Lelijos yra vienos iš nereikliausių gėlių, kurios suteiks žavingos elegancijos jūsų gėlynui.
