Kodėl reikalingas sodo planavimas?
Gal kai kuriems kyla klausimas, ar tikrai reikia planuoti sodo išdėstymą. Juk galima vieną augalą pasodinti vienoje vietoje, vazoną pernešti į kitą, kažką nupjaut, ką nors pastatyti ir baigtas kriukis. Tačiau tokiu atsainiu požiūriu galima sugriauti sodo harmoniją, nes kiekvienas augalas ar statybinis elementas turi savo vietą – juk nesodiname burokėlių po rožių krūmu. Štai argumentai, kodėl reikia sodo planavimo:
Išsigryninkite idėją. Sodo paskirtis gali apimti daržovių, vaisių, gėlių, krūmų, medžių auginimą, bet gali apsiriboti kultivavimu tik vienu iš jų.
Išvengiamos brangios klaidos. Terasų, mūrinių sienelių, didelių medžių vieta turi būti numatyta iš anksto, nes jiems įrengti reikia nemažų investicijų ir laiko.
Išlaikoma visuma. Kai sodas planuojamas pasibraižius elementus ir zonas ant popieriaus, pasimato atskirų elementų visumos efektas. Taip funkcionalumas, norai ir realybė sueina į vientisumą ir išvengiama atskirų dalių junginio.
O gal prireiks profesionalo? Protingai susiplanavę sklypą pagal biudžetą, galėsite iš anksto nuspręsti, ar darbus atliksite patys, ar kai kuriems darbams reikės kviesti specialistą (pavyzdžiui, terasai įrengti, tvenkiniui iškasti, šuliniui užversti).
Lengva priežiūra. Sodo sklypo planavimas padės susikurti lengvai prižiūrimą teritoriją. Palei gėlynus įrengti takeliai ir apipavidalinimai, augalų išdėstymas palei sklypo pakraščius leis tolygiai pjauti veją, netrukdant prieiti prie želdinių. Turėkite omenyje, kad gausus augalų auginimas vazonuose reikalaus daug darbo. Lengviau prižiūrėti kiliminius augalus, tankiai susodintus krūmus, nedidelius medelius. Sklypo planavimas
Visų pirma, pradedant didesnius pertvarkymus, būtinai susipažinkite su Lietuvos Respublikos (LR) teritorijų planavimo, LR sodininkų bendrijų ir LR aplinkos apsaugos įstatymais. Kaip antai, koks galimas medžių sodinimas nuo sklypo ribos ir ar reikia leidimų norint iškirsti medį sklype bei statant tvorą.
Kitas svarbus aspektas – koks jūsų sklypo dydis, vyraujantis stilius ir amžius bei teritorijos paskirtis. Nuo sklypo dydžio priklauso ne tik augalų dydis ir įvairovė, bet ir jų dekoratyvumas. Pavyzdžiui, kuo mažesnis sklypas, tuo augalai turi būti dekoratyvesni. Didesniame galima platesnė augalų įvairovė, bet ir daugiau vietinių karkasinių augalų. Taip pat svarbu užmesti akį ir į kaimynų sodų apipavidalinimą – vyraujanti bendra darna tarp namų padės jūsų sklypui neišsiskirti kaip „balta varna“ ir išlaikyti santūrumą.
Būtinai atsižvelkite į klimatines sąlygas: kur krenta šešėliai ar spigina saulė, koks dirvožemis vyrauja skirtingose sklypo vietose. Galbūt reikalingas drenažas aukštiems gruntiniams vandenims arba namas stovi ant šlaito? Skirtingiems augalams pasirinkti įsivertinkite ir vyraujančias temperatūras (mieste būna keliais laipsniais šilčiau) bei atšiaurumo zoną.
Sklypo zonavimas
Kad būtų paprasčiau ir konkrečiau, savo sklypą pirmiausia atskirkite funkcinėmis zonomis. Daugiau mažiau turėtų išryškėti reprezentatyvioji/dekoratyvioji, ūkinė, poilsinė, kartais aktyvioji sritys.
Reprezentatyvioji arba dekoratyvioji zona – tai lyg jūsų sodybos „reklaminis veidas“, todėl čia turėtų vyrauti gražiausi medžiai, krūmai ir gėlynai, bet kartu turi atitikti šeimininko gyvenimo būdą. Ši zona dažnai esti prieš namus, pagrindinį įėjimą, matoma nuo gatvės arba pagrindinio kelio ar įvažiavus į sklypą.
Ūkinę zoną sudaro daržai, šiltnamiai, malkinės, komposto krūvos, skalbinių džiovyklės ir kiti „negražūs“ elementai. Jie neturėtų kristi į akis įžengus į sodybą, todėl dažniausiai būna „nugrūsti“ į sklypo galą ar įmantriai paslėpti.
Gyvenamojoje, poilsio, aktyviojoje zonoje įrengiamos pavėsinės, lauko židiniai, suoleliai, vaikų žaidimo aikštelės, sūpynės ar kitos detalės, kurių paskirtis – praleisti laiką savo kieme. Šioje zonoje vyrauja praktiški ir savo funkcijas atliekantys elementai, bet tuo pačiu turi būti ir išvaizdūs, neerzinti ir derėti prie aplinkos. Dažniausiai poilsio zona įrengiama vidiniame kieme.
Sodo planavimas: tipai ir stiliai
Norint išlaikyti darną sklype, planuojant sodą taip pat pirmiausia turėtumėte galvoti apie norimą sodo stilių. Ar jis turėtų būti modernus su tiesiomis linijomis ir griežtomis formomis, ar tradicinis, kuriame vyrauja banguotos linijos bei esti arčiau natūralizmo? Ar semsitės įkvėpimo iš formalių, japoniškų sodų idėjų, ar iš neįpareigojančių laisvesnio stiliaus sodų? Egzistuoja daugybė skirtingų dizainų, tinkančių įvairiems stiliams ar derančių jūsų aplinkoje bei regione, tačiau ne mažiau svarbu, kas jums labiau prie širdies.
Iš tikrųjų, apie sodo stilius galima parašyti ištisus vadovėlius, nes jų pasirinkimas – nesuskaičiuojamas. Tai gali būti sodas, skirtas visai šeimai su aktyvaus poilsio zona, arba išskirtinai kolekcinių augalų erdvė. Gyvenamojo namo užmiestyje sodas ir vidinis kiemelis miesto centre turbūt nesulyginamai skirsis tiek dėl erdvės ypatumų, tiek dėl vyraujančio skirtingo klimato.
Sodo planavimas pagal sklypą
Įkuriant ir pertvarkant sodą reikia atkreipti dėmesį į pagrindinius faktorius: žemės sklypo ypatybės, numatomos sodo funkcijos ir asmeninis skonis. Nieko nedarome paskubomis, ypač pertvarkant. Sodo planavimo idėjos įgyvendinamos pamažu.
Paprastai stengiamasi išlaikyti sklypo ašį arba centrą. Didesni želdiniai sodinami palei sklypo ribą, o link sklypo vidurio mažėjantys augalai – taip išlaikoma teisinga perspektyva. Aukšti augalai atlieka apsauginę, užstojamąją funkciją, todėl ir turi būti sodinami toliau nuo centro. Išilginei sklypo ašiai palaikyti naudinga augalus sodinti veidrodiniu principu.
Priklausomai nuo sklypo konfigūracijos, galima sužaisti su augalais ir masteliais išgaunant vizualiai akį apgaunančią sklypo formą ar dydį. Proporcingai parinkti augalai sklypą patrumpins ir paplatins, arba atvirkščiai – pailgins ir susiaurins. Sodas atrodo ilgesnis, kai išlaikoma išilginė ašis, t. y. augalai išorėje yra aukštesni, o arčiau ašies centro – trumpesni. O tuo tarpu siauras ir ilgas sklypas yra fragmentuojamas suskaidant jį skersai, pavyzdžiui, įterpiant sieneles, pergoles, pasodinant didesnį krūmą.
Sodo planavimas: kaip piešti eskizą
Planuojant naudinga sudaryti bendrą sodo eskizą su svarbiausiais elementais. Pažymėkite namo vietą, nurodykite lysvėms, vejai, gėlynams, terasai ir kitoms reikmėms skirtus plotus. Nepamirškite palikti vietos ir kitiems svarbiems praktiniams dalykams (šiukšlių konteineriai, komposto krūva, padargų pašiūrė), kuriuos planuokite kiek toliau nuo namo. Geriausia laikytis mastelio, kad kuo geriau atitiktų tikrovę.
Eskize turėtų atsirasti ir pagrindiniai gamtiniai reiškiniai: vyraujantys vėjai, drėgnos vietos, šešėliuota ar saulėta vieta, nuolydžiai. Pažymėkite vaizdus, kuriuos norite paslėpti, o kurių užstoti – nevalia. Pavyzdžiui, pagalvokite, kaip užstosite kaimynų kiemą, judrią gatvę, netgi sumažinkite triukšmą ar apsisaugosite nuo praeivių žvilgsnių. O gražių vaizdų, tokių kaip šlaitas, miškas ar ežeras jokiu būdu užgožti nedera, todėl šią aplinką protingai integruokite į savo sklypą.
Planelyje susirašykite visus augančius medžius ir krūmus bei apytiksliai nuspėkite galimą užaugamą jų aukštį ir plotį. Taip pat išvardinkite galimus architektūrinius ar struktūrinius elementus, susirašykite, iš kokių medžiagų jie bus pagaminti ir kaip atrodys. Tai padės nustatyti, kokius augalus reikia pašalinti ar perkelti, kurias statybines detales reikės išsaugoti bei pertvarkyti.
Jeigu esate numatę atlikti kokius nors pakeitimus sode, tai verta nusipiešti naują eskizą ir su būsimais pakeitimais. Į eskizą įtraukite viską, kas atrodo reikalinga, tačiau jis turi išlikti neperkrautas, harmoningas. Daržas ar gėlynas pagrindiniame plane pažymimas tik kontūru, o tiksliam jų planavimui ir komponavimui nusibraižykite naujus eskizus.
Na, o kai turite detalų sodo planą, visada naudinga prieš pradedant pakeitimo darbus sode sužymėti sklypo plotus kuoleliais ir virve.
Daržo planavimas
Šių dienų daržas turi būti ir dekoratyvus, ir modernus, todėl kyla nemažai iššūkių jam apipavidalinti. Daržo zoną visuomet geriausia planuoti šiaurinėje ir rytinėje sklypo dalyje, siekiant maksimalaus šviesos patekimo. Daržas neretai nuo pagrindinio sklypo apribojamas neaukšta buksmedžių gyvatvore, tvorelėmis, dekoratyviniais pakraščių augalais arba daržovės sodinamos pakeltose lysvėse. Taip daržo turinys nekrenta į akis, jo priežiūra tampa lengvesnė, o augalai „nepabėga“ (pavyzdžiui, moliūgo, agurkų ūgliai). O jeigu sklype turite ar planuojate turėti šiltnamį, tai jį į planą reikia įtraukti pirmiausiai.
Dažniausiai darže auginamos vienametės daržovės, kurias reikia sėti ir sodinti kasmet. Taip pat auginamos daugiametės vaistažolės ir prieskoniniai augalai, kurių vieta išlieka nekeičiama kelerius metus. Vietos ilgai nereikia keisti ir braškėms, vaiskrūmiams, daugiametėms daržovėms (rabarbarams, smidrams). Tai žinodami susidarysite apytikslį daržo išplanavimą.
Jeigu daržas sklype jau egzistuoja, tai konkrečias daržovių lysves planuokitės vadovaudamiesi sėjomaina. Taip pat atsižvelkite, kurie augalai auga tik saulėtoje vietoje be jokios „kaimynystės“, o kurie augalai pakenčia šešėlį, todėl gali būti sodinami kitų augalų pašonėje. Kartais galima panaudoti neįprastus sprendimus, kaip antai, tarp braškių lysvių sodinami česnakai arba tarp vėliau dygstančių augalų – ridikėliai.
Įsirenkite daržą taip, kad būtų patogu jį laistyti (kad pasiektų laistymo žarna arba nereikėtų toli nešti laistytuvo). Protinga strategija būtų, kai netoli daržo įrengiama ir komposto dėžė ar krūva, kad nereikėtų iš daržo toli nešti sunkaus komposto. Nepamirškite įvertinti ir dirvožemio struktūros, pH ir drėgnumo, nors kita vertus, šie rodikliai dažnai gali būti ištaisyti.
Šaltiniai:
https://www.homesandgardens.com/advice/how-to-plan-a-garden
Brickellis C. Didžioji sodo enciklopedija, Vilnius: leidykla „Naujoji Rosma“, 2008.
Baronienė V., Obelevičius K., Klimavičius D., Rutkauskas A., Vaidelys J. Sodo knyga, Vilnius: Leidykla „Alma littera“, 2011.
