Metas planuoti savo daržą: darbas Nr. 1 – pagaliau išmokti teisingai išsirinkti kokybiškas sėklas

Labai gerai pradėti daržo ir sodo planavimą dar žiemą, kad spėtumėte tinkamai pasiruošti sėjai ir išsirinkti sėklas. Šiuo laiku įsigyti sėklas galite iš didesnio asortimento augalų ir jų veislių, nes pavasarį labai dažnai neįmanoma gauti pageidaujamų veislių ir sugaištama daug laiko. Bet prieš kulniuojant į parduotuves ar naršant internete, pirmiausiai atlikite savo turimų sėklų inventorizaciją.

Išsiaiškinkite, kas gerai augo jūsų sode, o kas ne, nes nėra prasmės džiaugtis naujomis salotų veislėmis, jei vis dar turite šešis praėjusių metų salotų pakelius. Sėklas, kurių neplanuojate naudoti šiais metais, geriau atiduokite draugams sodininkams, o jei kažkokio augalo nemėgstate, nešvaistykite vietos augindami tai dar kartą.

Iš anksto susiplanuokite daržą, kokių daržovių sėsite, kokio kiekio reikės, nes sėklų perteklius kitais metais greičiausiai nebus tinkamas panaudoti dėl suprastėjusio jų daigumo.

Galite būti ramūs dėl internetu įsigytų sėklų kokybės ir daigumo, nes joks sėklų pardavėjas nerizikuos savo reputacija, be to – kokybės rodiklius nustato ir valstybinės įstaigos. Kaip ir fizinėse parduotuvėse, taip ir internetu sėklas įsigyti yra saugu. Dėl prasto sėklų dygimo gali būti kaltas ne sėklų gamintojas ar pardavėjas, o netinkamas jos pasėjimas, o gal per ilgai iš anksčiau įsigytas sėklas laikėte užslėpę stalčiuje? Žinoma, kai kurie sėklų gamintojai paruošia sėklas kokybiškiau negu kiti ir lyderiauja rinkoje, todėl svarbu ir jo vardas. Geriausiai sėklai išsirinkti reikia atkreipti dėmesį į sėklų daigumo klasę, švarumą, kiekį pakelyje, netgi dydį. Labai aktualu ir gamintojo nurodytas sėjos laikas, kurio reikia paisyti.

Praktiški patarimai, renkantis sėklas internetu: Nebūkite patiklūs ir pernelyg sužavėti augalų nuotraukomis bei gausiais aprašymais, kurias nurodo katalogai ir svetainės. Tikėtina, kad jūsų augalai neatrodys taip, kaip žadama kataloge, ir neduos tiek derliaus. Verta pasidomėti kitų pirkėjų atsiliepimais – gal jau kažkas yra patyręs auginti vienas ar kitas daržoves bei gėles. Žinoma, geriausią patirtį susirinksite eksperimentuodami. Lietuvoje išaugintos sėklos (prieskoninių ir vaistinių augalų) yra kur kas geresnės už įvežtines iš užsienio (ypač šiltesnio klimato regionų), nes auginami ilgesnį laiką tomis pačiomis sąlygomis, augalai prie jų prisitaiko.

Atkreipkite dėmesį į pakuotę: hermetiškose metalinėse ar plastikinėse pakuotėse sėklos išlaiko daigumą ilgiau. Sėklos popierinėse pakuotėse skirtos mėgėjams, jos turi būti panaudojamos tą patį sezoną. Mėgėjams taip pat labai patogu naudoti sėklas juostose, kurias telieka užkasti tam tikrame dirvos gylyje ir nereikia sukti galvos dėl smulkių sėklų skirstymo, atstumo palaikymo, retinimo. Sėklų paruošimas pagerina sėklų dygimą, todėl geriau rinktis beicuotas, kalibruotas ar kitaip paruoštas sėklas.

Sėklos būna F1 ir F2 hibridų, kurie yra derlingesni už veisles, vienodesnė ir jų produkcija, tačiau gali būti mažai panašūs į tėvines formas. Iš hibridinių sėklų išaugę augalai tolimesnėms kartoms neperduoda motininio augalo savybių, todėl tokių sėklų rinkti neverta.

Jei sėklos yra rūšinės, o ne hibridinės, tai iš jų išaugusias sėklas galima surinkti ir išsaugoti kitiems metams. Kad tokia sėkla pasižymėtų geriausiomis tėvinėmis savybėmis, dar žydėjimo metu augalus reikia apsaugoti nuo kryžminio apdulkinimo. Tokiu atveju tarp tos pačios šeimos augalų turi būti išlaikytas didelis atstumas (moliūginiams, bastutiniams ir salieriniams išlaikomas net 500–800 m atstumas, o žirniams, pupoms ir pomidorams pakaks apie 10–20 m).

Atsparumas ligoms. Atkreipkite dėmesį į veislių atsparumą ligoms, ypač, jeigu jūsų augalai nuolat nukenčia nuo tam tikrų ligų. Tokiu atveju ieškokite konkrečioms ligoms atsparių veislių sėklų.

Vegetacijos trukmė. Jeigu suvėlavote pasisėti agurkų, paprikų, pomidorų sėklų daigams žiemą ar pavasarį, galite rinktis veislių su trumpa vegetacijos trukme ir dar spėti užsiauginti kai kurių daržovių. Dienų skaičius iki brandos yra svarbus, nes nenuspėjamos rudens oro sąlygos gali nulemti trumpesnį vegetacijos sezoną, o augalai – nespėti duoti derliaus.

Daržovių sėklos kategorija. Taip pat galima rasti sėklų, suskirstytų kategorijomis pagal veislės palaikymo metodiką. Tai superelitinės sėklos, elitinės sėklos, sertifikuotos kategorijos ir standartinės kategorijos sėklos.

Sėklos švarumas nurodo, kiek sėjamosios medžiagos kiekyje yra sėklų ir kiek priemaišų, o tai apskaičiuojama procentais. Pavyzdžiui, atsverkite 10 g nasturtų sėklų, iš šio kiekio atrinkite sveikas gėlės sėklas į vieną krūvelę, o priemaišas – į kitą. Atrinktas sėklas pasverkite ir atimkite iš bendros masės. Jei atrinktų sėklų krūvelė sveria 9 g, vadinasi nasturtų sėklų švarumas yra 90 %. Visgi sėklų švarumas retai kada būna mažesnis nei 99 % (nors valstybiniai reglamentai leidžia ir kiek žemesnes švarumo reikšmes), tad šis rodiklis pastaruoju metu nėra aktualus.

Sėklų daigumas priklauso nuo jų amžiaus, subrendimo laipsnio, laikymo sąlygų. Labai gyvybingos sėklos greitai sudygsta, daigai esti stiprūs, augalai vešlūs. Mažai gyvybingos – dygsta ilgai, dalis daigų žūva dar dirvoje ar juos apninka ligos bei kenkėjai.

Sėklos daigios išlieka nevienodą laiko tarpą, priklausomai nuo įvairių daržovių šeimų, pavyzdžiui, 1–2 metus daigios išlieka pastarnokų sėklos; 2–3 metus – krapų, paprikų, petražolių, rūgštynių, rabarbarų, svogūnų, salierų; 3–4 metus – morkų, porų, gelteklių, špinatų, salotų sėklos; 4–5 ir daugiau metų – brokolių, burokėlių, griežčių, mangoldų, pupelių, žirnių, ropių, ridikėlių sėklos. Ilgiausiai daigumą (net iki 8 metų) išlaiko agurkai, moliūgai, cukinijos, aguročiai, patisonai, pomidorai, pupos. Daugumos gėlių sėklos daigios išlieka 3–4 metus, bet kai kurias reikia sėti šviežias (ežiuolės).

Sėklos turi turėti tam tikros drėgmės, todėl vizualiai patikrinkite, ar sėklos nėra pernelyg išdžiūvusios – tokios sėklos greičiausiai jau negyvybingos. Tai patikrinti galite pamirkius sėklas 5–7 min. 3–5 proc. druskos arba amonio salietros tirpale – iškilusios sėklos sėjai nebetinkamos.

Sėklų daigumo klasės. Pagal daigumą skirstoma į klases, kur pirma klasė pasižymi aukštu daigumo laipsniu, o antra – mažesniu. Pavyzdžiui, morkų ar kitų salierinių augalų pirmos klasės daigumas turi būti ne mažesnis nei 70 proc., o antros – ne mažiau 45 proc.

Sėklų dygimo energija. Nors tai mažiau aptarinėjamas rodiklis, tačiau taip pat svarbus gerai sėklai. Dygimo energija parodo, kaip greitai ir ar vienu laiku sudygsta sėklos. Prasti rodikliai rodo, kad sėklas sėti reikės tankiau.

Kaip patikrinti sėklos daigumą namuose? Visgi jeigu kyla abejonės dėl sėklų daigumo, šį rodiklį be vargo galite pasitikrinti namuose. Sėklas taip pat reikėtų tikrinti, jeigu turite užsilikusių sėklų nuo praėjusio sezono.

Į lėkštelę įtieskite drėgmę sulaikančios medžiagos (marlės, popierinio rankšluosčio), sudrėkinkite vandeniu ir ant jos tolygiai pabarstykite sėklų. Sėklos daiginamos 20–25 laipsnių temperatūroje: 7 dienų reikia ridikėliams, ropėms, kopūstams, žirniams sudygti; 8 dienas daiginami agurkai ir burokėliai; 10 dienų – aguročiai, moliūgai, pupos, morkos, salotos; 12 dienų – pomidorai, svogūnai; o 14 dienų – rūgštynės, špinatai, petražolės, pastarnokai, salierai. Sudygusias sėklas suskaičiuokite ir nustatykite koks procentas sėklų išaugo.

Kartais svarbu žinoti, kiek sėklų yra pakuotėje, ir kokį plotą šiomis sėklomis norite apsėti. Vejos sėklų 1 a sklypui prireiks maždaug 2 kg, agurkų ar kitų moliūginių prireiks kone lygiai tiek, kiek augalų norite užsiauginti, nes sėklos yra daigios.

Sėklų skaičių pakuotėje preliminariai galima nustatyti žinant, kiek konkretaus augalo sėklų sudaro 1 gramą. Pavyzdžiui, 1 gramui prireiks 40–60 agurkų sėklų, 5–8 cukinijos sėklų, 700–1000 morkų sėklų, 2–3 pupelių, 2200–2800 salierų sėklų, 200–300 pomidorų sėklų ir t. t. Šiuos rodiklius galima pasitikrinti ir susirasti augalų sėklų ir jų normų lentelėse.

Kad sėklos vienodžiau dygtų ir augalai geriau augtų, taikomi įvairūs sėklų paruošimo būdai, tokie kaip kalibravimas, beicavimas, mirkymas, daiginimas, apvoliojimas cheminėmis medžiagomis ir kita. Pagrindiniai iš jų yra:

Kalibravimas. Pastebėta, kad didesnės, vienodo dydžio sėklos auga tolygiau, todėl verta sėkloms atlikti kalibravimą – sėklų išrūšiavimą pagal dydį. Kalibruotas sėklas galite įsigyti arba tinkamai išsisijoję gauti patys.

Beicavimas. Sėklos, kurios apdorotos cheminėmis medžiagomis, būna apsaugotos nuo ligų, grybelių, kenkėjų. Parduotuvėje sėklos įprastai būna parduodamos beicuotos, nors jų populiarumas palaipsniui mažėja dėl galimybės išvengti cheminių medžiagų naudojimo.

Mirkymas. Šis būdas, kuris yra taikytinas namuose, labai padeda sėkloms sudygti anksčiau. Pastebėta, kad 10–12 val., kartais 24 ar 48 val. šiltame vandenyje išmirkytos sėklos sudygsta 3–6 dienomis anksčiau. Mirkyti galima ir įvairiuose mikroelementų ar augimą stimuliuojančiuose tirpaluose, nors tokios sėklos jau būna paruoštos gamintojų.

Stratifikavimas, t. y., sėklų laikymas žemoje temperatūroje daugumai augalų taip pat reikalingas, kad sėkla pereitų ramybės periodą ir būtų pasiruošusi sudygti pavasarį.

Jurkšaitis J. Daržininko patarėjas, Babtai: Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės institutas, 1999, 39–48 p.