„Nukabinus kalėdinius papuošimus, pirkėjai aktyviau pradėjo ieškoti žiedų – dažnam namus norisi pagyvinti naujomis spalvomis. Skintos gėlės visuomet populiaru, o norintys ilgiau gyvuojančios puošmenos, dairosi į vazoninius, nebrangius, tačiau žydinčius augalus. Tarp tokių pasirinkimų – įvairiaspalvės raktažolės, kalankės, rožės, visais metų laikais mėgstamos orchidėjos, taip pat puikiai pažįstami hiacintai, vis labiau populiarėjančios azalijos ant stiebo“, – sako V. Budrienė.
Baltais, švelniai rausvais ar sodriai rožiniais žiedais apsipilančios azalijos ant stiebo turėtų būti prižiūrimos taip pat, kaip ir bet kuri kita vazoninė azalija. Pasak parduotuvės Šviežių gėlių ir augalų kategorijos vadybininkės Vestos Paukštelo, iš pirmo žvilgsnio azalijos ant stiebo gali pasirodyti gana reiklios, tačiau perprasti šių augalų charakterį nėra sudėtinga – pakaks įsiminti kelias taisykles, ir gražuolės puoš namus žiedais net už lango esant darganai.
„Pirmasis veiksmas svarbus dar parduotuvėje. Perkant verta atkreipti dėmesį į bendrą augalo būklę. Žingsnis po žingsnio patikrinkite lapus, pumpurus ir žiedus. Rinkitės azaliją tamsiai žaliais, blizgančiais lapais, be dėmių ir pakitimų. Jei, be išsivysčiusių žiedų, augalas turi ir daug pumpurų, tuomet žydės daug savaičių. Žinoma, jeigu namuose jį tinkamai prižiūrėsite. Svarbiausia – žinoti, kokią vietą pasirinkti, kada laistyti ir kada genėti“, – pasakoja gėlių žinovė.
Vieta namuose. Nestatykite azalijų ant saulėtos palangės. Parinkite jai vėsesnę vietą, kur šviesa būtų išsklaidyta, pavyzdžiui, prie dienine užuolaida uždengto lango. Žiemą – pietinio, o vasarą ir pavasarį – ant šiaurinio arba rytinio. Tiesioginiuose saulės spinduliuose azalija gali džiūti, o esant per daug pavėsio – prastai žydėti. Atšilus azaliją ant stiebo galite išnešti į balkoną ar sodą, tik žiūrėkite, kad ten jos taip pat nepasiektų ryškūs saulės spinduliai. Taip pat svarbu, kad šis augalas nestovėtų ant skersvėjo.
Temperatūra. Idealiu atveju azaliją ant stiebo reikėtų laikyti 15–18 laaipsnių. Jeigu namuose šilčiau, bent jau laikykite ją toliau nuo radiatorių, nedėkite ant šildomų grindų.
Laistymas. Kol azalija džiugina savo žiedais, jos žemė vazone turi būti nuolat šiek tiek drėgna. Čia, kaip ir su dažnomis kitomis gėlėmis, svarbu balansas. Gausiai perliejant gali imti pūti jos šaknys, o trūkstant vandens – azalija ims vysti. Jeigu palaistyti pamiršote, galite vazoną įdėti valandai į dubenį su vandeniu, kad dirva sudrėktų. Laistymui rekomenduojama naudoti minkštą, pvz., virintą, kambario temperatūros vandenį. Venkite drėkinti žiedus – žiedlapiai sulips ir neteks grožio.
Tręšimas. Vazonines azalijas patręšti verta kas 2–3 savaites. Tam tinka azalijoms, žydintiems augalams arba erikiniams augalams skirtos trąšos. Šią procedūrą reikia atlikti po augalo laistymo, niekada ant sausos dirvos.
Genėjimas. Žydėjimo metu atidžiau prižiūrėkite augalą ir pašalinti jau sudžiūvusius žiedynus. Taip ne tik azalija iškart atrodys gražiau, bet ir jai liks daugiau jėgų dar esamiems žiedynams. Po žydėjimo reikėtų šiek tiek pagenėti – išsikišusius ūglius sutrumpinkite 2–3 cm, kad augalas įgautų tvarkingą apvalią ar sferinę formą. Azalijų apatinės šakos auga stipriau nei viršutinės, todėl jas reikia genėti stipriau nei esančias viršūnėje.
Po žydėjimo. Pasibaigus žydėjimui, azalijai reikėtų poilsio. Perkelkite ją į vėsią patalpą, sumažinkite laistymą, o vėlyvą pavasarį pastatykite sode arba balkone. Rugsėjo pradžioje azaliją vėl perkelkite į vėsią patalpą (8–10 laipsnių), o kai pasirodys žiediniai pumpurai, galite ją perkelti į kambarį. Netrukus vėl galėsite džiaugtis gausiu žydėjimu.
Persodinimas. Jaunus augalus geriausia persodinti kasmet, senesnius – kas 2–3 metus. Tai darykite pavasarį, pakeisdami vazoną kiek didesniu. Geriausia naudoti specialų azalijoms skirtą dirvožemį, kuriame yra daug rūgščių durpių (pH 4,5–5,5) ir gausu humuso. Kad apsaugotumėte šaknis nuo puvimo, dugne įdėkite kelių centimetrų drenažo sluoksnį (keramzitą, akmenukus ir pan.).
