Pirmyn darbuotis į sodą: ir žiemą yra ką ten veikti, o kai kuriems augalams net labiau patinka šis metų laikas

Vidutinio klimato regionuose dauguma augalų žiemą „užmiega“, vadinasi, jie sustabdo aktyvų augimą ir pasiruošia šaltiems orams. Genint augalą ramybės būsenoje, jis lengviau atsigauna. Žiemą apgenėtas augalas tuo metu gali ramiai „tvarkytis“ žaizdas, nes vegetacijos metu reikia paskirstyti energiją tiek augimui, tiek žaizdoms gydyti. O kai pavasarį augalas pradeda naują augimą, žaizdos jau daugiau mažiau esti užgijusios.

Šis laikas puikus lapuočiams genėti, nes praktiškai tik žiemą daug lengviau pamatyti jų tikrąją lajos formą. Taip pat svarbu atsižvelgti, kad žiemos metu augalo „sultys“ ne taip aktyviai cirkuliuoja, todėl mažiau tikėtina, kad padarytos žaizdos „nukraujuos“. Dar vienas praktiškas pastebėjimas: žiemą sode ir taip nelabai yra ką veikti, tai kodėl neužsiėmus genėjimu?

Ne tik žiemą, bet ir apskritai bet kuriuo metų laiku turite žinoti, kodėl norite apgenėti savo augalus. Jeigu tai vaismedžiai, dažnai vaismedžių genėjimas žiemą (obelų ir kriaušių) skatina jų gyvybingumą ir produktyvumą. Krūmų genėjimas reikalingas, kad neperaugtų savo formos ir neužgožtų kitų augalų. Žiemą yra tinkamas metas atlikti atnaujinamąjį genėjimą, kai pašalinamos senos šakos. Taip atgaivinsite augalus, kurie gali tapti dideli ir neproduktyvūs (pavyzdžiui, kaip putinas ar raugerškis). Genėjimas žiemą taip pat gali padėti kontroliuoti ar užkirsti kelią ligoms plisti.

Bet kokio genėjimo metu, net nepriklausomai nuo metų laiko, pirmiausia reikia pašalinti pažeistą ar sergančią ir negyvą medieną. Antra, reikėtų sutvarkyti visas susikertančias ir susisukusias šakas, pašalinant mažiau svarbią šaką arba nupjaunant ją žemiau į išorę nukreipto pumpuro. Genint ilgus pumpurų turinčius stiebus, krūmo ar medžio energija sutelkiama į tuos pumpurus, kurie lieka, todėl pavasarį vėl pradėjus augti, krūmas ar medis augs energingiau.

Genėjimo sąlygos žiemą – koks oras yra tinkamiausias? Dauguma šaltinių teigia, kad genėti medžius ir krūmus galima bet kada žiemą, jeigu oro temperatūra nėra nukritusi žemiau nei -7– -10 laipsnių. Taip pat rekomenduojama, kai oras apskritai nėra subjuręs – genėti pasirinkite malonią, nedarganotą, nevėjuotą dieną. Tai ne tik maloniau jums, bet ir padeda išvengti per vandenį plintančių augalų ligų plitimo ar žalos dėl žemos temperatūros.

Lapuočiai medžiai. Žiemos pabaigoje genėkite didelius medžius, pavyzdžiui, ąžuolus, šermukšnius, dervamedžius, puošmedį. Klevai, beržai genėjami gruodį–sausį, nes žiemos pabaigoje jie stipriai pradeda leisti sulą, o tuo metu padarytos žaizdos gali „nukraujuoti“. Sulą leidžia ir bukai bei skroblai, todėl jų gyvatvorių genėjimas taip pat turėtų būti atliekamas žiemos pradžioje ir viduryje, jeigu dar nespėjote to padaryti kitu metų laikų.

Obelys ir kriaušės. Šių vaismedžių genėjimas atliekamas nuo lapkričio iki kovo vidurio, kad būtų skatinamas vaisių užmezgimas. Genėjimas padės paskatinti gerą derlių, nes energija bus nukreipta į likusius pumpurus. Netgi moksliniai tyrimai nustatė, kad ne vegetaciniu laikotarpiu atliktas obelų genėjimas skatina ūglius augti vešliau, tačiau jis labiau tinkamas atjauninamam genėjimui ir mažiau lepioms veislėms.

Spygliuočiai. Nors spygliuočių dažniausiai genėti praktiškai nereikia arba tereikia labai nedaug, kartais pašalinamos žemiausios šakos, kad būtų galima prie jų prieiti. Tokiam genėjimui žiemą pakanti eglė, kėnis, bet pušį palikite ramybėje iki vasaros.

Visžaliai krūmai. Genėjimui vėlyvą žiemą galima (iš tiesų ir reikia) pasilikti kai kuriuos visžalius krūmus (kukmedį, bugienį, kadagius). Žiemos pradžioje padaryti pažeidimai gali stipriai pakenkti augalui, tačiau žiemos pabaigoje, kai jie dar miega, bet netrukus prasidės naujas augimas, šiems krūmams genėjimas yra naudingas. Šių krūmų genėjimas turi būti saikingas, nes apskritai jie gana jautriai reaguoja į tokio tipo pažeidimus.

Dekoratyviniai lapuočiai medžiai. Nuo lapkričio iki kovo mėn. pašalinkite mažesnes dekoratyvinių medžių šakas, kad liktų plikas, ne žemesnis kaip 90–120 cm aukščio stiebas. Pašalinkite šakas, kurios trukdo prieiti prie medžių arba trukdo juos pjauti, tačiau pjaukite atsargiai ir neįsijausdami, retinant, o ne pjaunant visą medžių lają.

Dekoratyviniai krūmai. Žiemą reikėtų genėti lapuočius krūmus, ypač tuos, kurie užaugo per dideli, ir užima per daug vietos. Visgi pirmiausia atsakykite į klausimą, kada jūsų krūmai žydi, nes atsakymas nulems geriausią jų genėjimo laiką. Vasarą žydinčius krūmus galima genėti vėlyvą žiemą, nes jie žiedus išskleidžia ant „senų“ šakelių (antramečių ir vėlesnių). Tai yra šie augalai: vytmenys, vaisuolė, budlėja, kai kurios hortenzijos, sidabražolės, sedula.

Raganės. Vasarį stipriai genėkite 3 genėjimo grupės raganes, t. y. tos, kurios žydi vasarą–rudenį ant šiųmetinių ūglių.

Vynmedžiai (vynuogės). Vynmedžiams vėlyvą žiemą ir ankstyvą pavasarį padarytos žaizdos gali būti pavojingos, nes augalai leidžia sulą. Todėl genėti vynuoges rinkitės gruodį–sausį.

Avietės. Kasmet nuo rudens iki žiemos pabaigos nupjaukite visas rudenį derančių aviečių šakeles, palikdami 5 cm stiebelius nuo žemės paviršiaus. Tai paskatins jas išleisti naujus stiebus, kurie ateinantį rudenį subrandins uogas.

Vaiskrūmiai. Žiemą reikėtų genėti vaiskrūmius, įskaitant šilauoges, juoduosius ir raudonuosius serbentus, agrastus. Kiekvienais metais pašalinkite dalį senos medienos, suformuokite būdingą taurės formą. Nekarpykite sveikų, jaunų šakų, nes jos ateinančiais metais duos derlių.

Visterija. Kad visterijos būtų prižiūrimos ir žydėtų, jas reikia genėti du kartus per metus – gruodį ir vasarą. Žiemos pabaigoje visterijų genėti nerekomenduojama, nes augalas žiedus krauna ant antramečių šakelių. Jei juos pašalinsite tuo metu, nupjausite pumpurus, kurie būtų išsprogę šį pavasarį. Gruodį visus šoninius ūglius genėkite iki trijų ar keturių pumpurų.

Rožės. Žiemos pabaigoje smarkiai apkarpykite krūmines ir vijoklines rožes, kad jos augtų sveikos ir vasarą gausiai žydėtų. Žiemą galima genėti daugelio rūšių rožes, netgi tas, kurių pagrindinį genėjimą reikėtų atlikti vasaros pabaigoje, tačiau jas galima atnaujinti ir žiemą. Paprastai labiausiai apkarpykite plonus ir silpnus stiebus.

Nors daugeliui augalų genėjimas žiemą didelės žalos nedaro, tačiau yra augalų, kuriems genėjimą reikėtų atidėti iki pavasario ar vasaros. Netinkamu laiku apgenėti augalai gali labiau linkti sirgti įvairiomis ligomis, nespėti sužydėti ar kitaip nukentėti. Tad žiemą negenėkite šių augalų:

Kaulavaisiai. Juos genėkite vasarą, nes po žiemos karpymų augalai turi didesnę riziką užsikrėsti ligomis. Be to, daugelis kaulavaisių žydi anksti pavasarį (slyvos, vyšnios), todėl per anksti pašalintos šakelės neduos žiedų ir vaisių.

Pušys. Jas genėkite gegužę–vasaros pradžioje, nes genėti reikia naujus ūglius.

Tujų genėjimas taip pat atidedamas iki pavasario.

Pavasarį žydinčių krūmų genėjimą geriau palikite po jų peržydėjimo, nes pašalinę pirmamečius ūglius, ant kurių jie ir sukrauna žiedus, taip žiedų ir nesulauksite. Geriausias laikas genėti pavasarį žydinčius krūmus – iškart po to, kai nuvysta jų žiedai.