Dieviško skonio augalas – mėta: lengvai užsiauginkite namuose ir turėsite nealkoholinio „Mojito“

Mėta (Mentha) priklauso notrelinių (Lamiaceae) augalų šeimos genčiai. Tai daugiametė, stipriai kvepianti žolė. Mėta paplitusi šiaurės pusrutulio vidutinio klimato juostoje, Pietų Afrikoje, Australijoje. Augalo lapai priešiniai, kiaušiniški arba elipsiški. Žiedai smulkūs, balti arba rausvi, susitelkę lapų pažastyse, stiebų arba šakų viršūnėse.

Žinomos net 25 mėtų rūšys. Lietuvoje savaime auga dirvinė mėta (Mentha arvensis), vandeninė mėta (Mentha aquatica), pakrantinė mėta (Mentha verticcilata). Iš kultūrinių rūšių Lietuvoje dažniausiai auginamos pipirinė mėta, dar vadinama pipirmėte, (Mentha piperita) ir garbanotoji mėta (Mentha spicata). Soduose auginamos rūšys labai dažnai sulaukėja, to išvengti praktiškai neįmanoma.

Mėtų atsiradimo istorija yra labai neįprasta ir tikrai įdomi. Retas augalas gali pasigirti tokia savo kilmės legenda. Pagal graikų mitologiją, požeminio pasaulio dievas Hadas įsimylėjo labai gražią ir įspūdingą nimfą vardu Mėta. Hado žmona Persefonė, be abejo, labai pavydėjo tos meilės ir iš pykčio bei pavydo pavertė Mėtą kvepiančiu augalu.

Kiek šioje legendoje tiesos, sunku bepasakyti, tačiau galbūt ne veltui mėta skirtingai veikia vyrus ir moteris: mėtų arbata vyrų lytinį potraukį mažina, o štai moterų – didina.

Mėtų auginimas namuose Nepaisant savo dieviškos prigimties, mėtos nėra įnoringas augalas ir gana lengvai auginamas namuose ištisus metus. Nėra svarbu, kurią rūšį auginimui vazone pasirinksite, nes auginimo ir priežiūros patarimai yra visiškai tokie patys visoms mėtoms.

Mėtas galima auginti tiek iš sėklų, tiek iš sodinukų arba padauginti nukirptais ūgliukais. Auginimas iš sėklų yra gana ilgas ir sunkus procesas, deja, dažnai nesėkmingas, todėl lengviausias ir patikimiausias būdas – įsigyti sodinuką arba pas kaimyną nusipjauti mėtos šakelę ir ją sudaiginti. Jauną, sveiką šakelę nukirpkite ir pamerkite į švarų vandenį, vandenį keiskite kas antrą-trečią dieną, kol šakelė išleis šaknis. Paauginkite šaknis dar kelias dienas vandenyje ir tuomet sodinkite į vazoną su žemėmis. Šakelė išleidžia šaknis maždaug per savaitę ir dar po savaitės šaknys būna pakankamai didelės, kad augalas galėtų keliauti į vazoną.

Beje, jeigu jau auginate mėtas savo namuose, nukirptą šakelę galite tiesiog įsmeigti į žemę. Paprastai labai greitai ir lengvai ji išleis šaknis ir prigis.

Mėtų šaknys auga į plotį, ne į gylį, todėl daug svarbiau didesnio skersmens nei gilesnis vazonas. Galite parinkti maždaug 20–30 cm skersmens vazoną, kadangi mėtos labai greitai plečiasi ir tuoj jį pilnai užpildys savo atžalomis. Mėtos mėgsta drėgmę, todėl joms labiau tinkamas plastikinis nei molinis vazonas. Moliniai vazonai, ypač neglazūruoti, labai greitai išgarina drėgmę, o mėtoms to visai nereikia. Jeigu pasirinksite auginti moliniame vazone, tiesiog dažniau laistykite, stebėkite, kad augalui pakaktų drėgmės.

Jeigu pasirinksite plastikinį vazoną, jo dugne būtina skylutė ir tinkamas drenažas. Nors pats augalas mėgsta drėgmę, užsilaikanti vazono apačioje ar lėkštelėje drėgmė gali sukelti šaknų puvinį.

Mėtų auginimui puikiai tinka įprastas kambarinių augalų kompostas. Jos nėra reiklios žemei. Tačiau sodinant neprispauskite žemės per daug, „neuždusinkite“ šaknų: žemę tiesiog suberkite į vazoną, kad oras galėtų lengvai cirkuliuoti ir neužsilaikytų vanduo.

Į paruoštą žemę įsodinkite mėtos sodinuką, kad žemė pilnai uždengtų šaknis. Būtinai iš karto palaistykite. Kambaryje auginamoms mėtoms trąšos nėra būtinos.

Mėta nemėgsta tiesioginių saulės spindulių, todėl geriau jausis auginama ant rytinės, vakarinės ir netgi ant šiaurinės palangės. Pietinė namų pusė mėtai nepatiks, nes tiesioginiai saulės spinduliai nudegina lapus. Vis dėlto mėta turėtų gauti dienos šviesos, todėl palangė, kurios nepasiekia tiesioginiai saulės spinduliai, tam puikiai tinka. Kaip ir dauguma augalų, mėta suksis į šviesos pusę, todėl kas kelias dienas augalą apsukite, kad augtų tiesiai, tolygiai.

Mėta labai mėgsta drėgmę, todėl laistyti ją reikia dažnai: kas 2–3 dienas, o vasarą ir dažniau. Nelaukite, kol žemė išdžius, ji nuolat turi būti drėgna. Vieno laistymo metu vienam augalui rekomenduojama net 240–470 ml vandens, priklausomai nuo augalo dydžio. Šildymo sezonu, ypač jeigu mėta auginama prie radiatoriaus, rekomenduojama papildomai apipurkšti jos lapus.

Mėtos yra labai nereiklūs augalai, tad tręšimas joms apskritai nėra būtinas. Galima patręšti nebent kartą metuose, pavasarį. Naudoti tik vandenyje tirpias, organines trąšas. Tręšti labai saikingai, nes trąšos gali pakeisti, iškreipti mėtos skonį.

Mėta auga sparčiai, greitai plečiasi, šakojasi. Norint gražios formos augalo, rekomenduojama reguliariai ją apkarpyti bei suteikti norimą formą. Jeigu siekiate, kad mėta augtų plačiai, nesistiebtų į viršų, kartas nuo karto pakirpkite viršūnėles, tuomet ji šakosis, formuos gražų krūmelį. Pakirptas šakeles galima naudoti arbatoms, džiovinti arba padauginti augalą.

Neleiskite savo mėtai žydėti. Nuskabykite visus žiedų pumpurus dar prieš jiems pražystant, kadangi žydintis augalas visas jėgas skiria žiedų auginimui, žydėjimui, dėl to nukenčia lapai, mėta jų augina mažiau, jie silpnesni, retesni.

Dažniausiai mėtas kamuoja grybelinės ligos nuo užsistovėjusio vandens arba per tankiai susiglaudusių šakų, lapų. Grybeliai gali užpilti tiek šaknis, lapus, tiek stiebus. Todėl pastebėjus rudas, šviesiai geltonas, bronzines dėmes ant augalo, užkrėstas vietas pašalinkite, nupjaukite, nukirpkite. Jeigu augalas nyksta, patikrinkite, ar grybelis nepažeidė šaknų. Grybeliu užkrėstas mėtas dažniausiai lengva pagydyti, tačiau turite stebėti savo augalą ir pastebėję bent menkiausius pažeidimus, juos šalinti, imtis priemonių sveikoms augalo dalims apsaugoti. Jeigu reikia, mėtą persodinkite.

Mėtas taip pat gali užpulti miltligė, ypač jeigu ji auga labai tankiai, nepakanka vietos gerai oro cirkuliacijai. Sergančios miltlige mėtos lapai paruduoja ir susitraukia. Pažeistus lapus reikia atsargiai pašalinti, kad neapkrėstų kitų.

Ligos pažeistų mėtos lapelių maistui naudoti negalima.

Mėtos yra puikus antioksidantų šaltinis, kuris padeda apsaugoti jūsų kūną nuo oksidacinio streso, kurį sukelia laisvieji radikalai. Oksidacinis stresas gali sukelti nuovargį, atminties praradimą, sąnarių skausmą, galvos skausmus ir daugiau nemalonių simptomų.

Mėtose gausu naudingų mūsų organizmui medžiagų: vitaminų A ir C, kalcio, geležies, folio rūgšties, mangano.

Mėtos yra puikus skaidulų šaltinis, todėl teigiamai veikia virškinimo sistemą, gali padėti sumažinti skrandžio skausmą bei palengvina dirgliosios žarnos sindromo simptomus.

Mėtos gali būti puikus pagalbininkas nėštumo bei žindymo laikotarpiu: sumažina pykinimą, turi taip reikalingos sveikam kūdikio vystymuisi folio rūgšties. Mėtų eterinis aliejus gali padėti gydyti spenelių įtrūkimus, atsiradusius žindant. Įspėjimas: jeigu laukiatės arba maitinate krūtimi, dėl mėtų vartojimo tiek išoriškai, tiek į vidų būtinai pasitarkite su savo gydytoju.

Mėtų arbata palengvina peršalimo simptomus: atkemša užsikimšusią nosį, padeda pašalinti sinusų užgulimą ir tiesiog veikia raminančiai bei šildančiai.

Mėtos padeda palaikyti gerą burnos sveikatą, naikina blogą kvapą sukeliančias bakterijas, padeda kovoti su burnos gleivinėje atsiradusiomis opelėmis.

Vien mėtų kvapas veikia labai teigiamai mūsų nervinę sistemą: padeda nusiraminti, atsipalaiduoti, lengviau įveikiame nerimo, nusivylimo ir nuovargio jausmus.

Pipirmėtė (pipirinė mėta) gali sumažinti kraujospūdį bei tokiu būdu užkirsti kelią hipertenzijai.

Mėtos gali padėti sumažinti alergijos dulkėms ir netgi astmos simptomus. Jose yra vadinamosios rozmarino rūgšties, kuri pasižymi antialerginiu poveikiu ir palengvina arba net sumažina alergijos sukeliamus varginančius simptomus.

Mėtų produktai gali puikiai papildyti jūsų odos priežiūros rutiną, nes juose esančios mėtos pasižymi antibakterininėmis savybėmis. Mėtos savo sudėtyje turi salicilo rūgšties ir vitamino A, kurie yra naudingi į spuogus linkusiai ar sudirgusiai odai. Be to, mėtų nuoviras gelbsti gydant pleiskanas bei kitas galvos odos ligas, atgaivina, sustiprina plaukus.

Nepaisant to, kad daugumai žmonių mėtos gali būti net labai naudingos, tačiau kaip ir visi augalai, kai kuriems žmonėms jos gali iššaukti alergines reakcijas ar sukelti nemalonius pojūčius: rėmenį, burnos džiūvimą, pykinimą, vėmimą. Didelis mėtų kiekis gali sukelti viduriavimą.

Taip pat ypač atsargios turėtų būti besilaukiančios ir maitinančios moterys, kadangi nėra pakankamai duomenų apie mėtų poveikį nėščiosioms bei maitinančioms motinoms. Prieš vartojant mėtų produktus ir netgi tą pačią mėtų arbatą, būtinai pasikonsultuokite su savo gydytoju.

Mėtos nerekomenduojamos vaikams iki 8 m. amžiaus, nes nėra pakankamai duomenų apie jų poveikį tokio jauno amžiaus asmenims.

Kadangi vis labiau populiarėja mėtų auginimas namuose, pabaigai siūlome pasigaminti gaivų, atpalaiduojantį nealkoholinį Mojito kokteilį.

Ingredientai:

0,5 stiklinės Sprite limonado 1 maža žalioji citrina 3–4 mėtos lapeliai 1 a.š. rudojo cukraus 0,5 stiklinės ledo kubelių

Gaminimo eiga:

Mėtų lapelius nuplauname ir švelniai pamaigome grūstuvėliu arba švelniai patriname, pamaigome, kol išsiskiria šiek tiek sulčių. Į stiklinę beriame cukrų, mėtų lapelius, ledą, pilame pusės citrinos sultis ir Sprite. Likusią pusę citrinos supjaustome griežinėliais ir įmetame į stiklinę. Pamaišome ir skanaujame!