Šalavijas – saugantis bei gydantis augalas. Kaip šį sergėtoją auginti namuose

Kaip ir daugumą prieskoninių augalų, šalaviją taip pat galime auginti savo namuose ant palangės ir šviežiais šalavijo lapeliais mėgautis ištisus metus.

Šalavijo pavadinimas kilęs iš lotyniško žodžio salvo (gelbėti, saugoti, gydyti). Tokį pavadinimą šis augalas gavo kaip atminimą apie Šventosios Šeimos pabėgimą nuo Erodo kareivių: jie bėgdami pasislėpė šalavijų tankmėje ir buvo išgelbėti.

Šalavijas (Salvia) priklauso notrelinių (Lamiaceae) šeimos augalų genčiai. Šioje šeimoje žinoma net 1000 augalų rūšių. Šalavijas plačiai paplitęs beveik visame pasaulyje. Tai daugiametė arba vienmetė žolė, puskrūmis, rečiau krūmas. Lapai pilkai, melsvai žalios spalvos, paprasti arba sudėtiniai, plunksniški, dažniausiai plaukuoti. Šalavijas žydi įvairių spalvų žiedais, žiedynai susitelkę lapų pažastyse. Šalavijo vaisius – riešutėlis.

Lietuvoje tik viena šalavijo rūšis yra savaiminė – tai pievinis šalavijas (Salvia pratensis), kuris yra įrašytas į Lietuvos Raudonąją knygą. Be šios, Lietuvoje žinomos 8 svetimžemės rūšys bei apie 20 skirtingų rūšių auginamų soduose.

Namuose auginti labiausiai pritaikytas vaistinis šalavijas (Salvia officinalis), tad šiame straipsnyje būtent apie jį bei jo auginimą ir kalbėsime.

Prieš nusprendžiant auginti šalaviją savo namuose, įsivertinkite, kad šis augalas reikalauja labai daug saulės šviesos: šalavijui kasdien reikia 6–8 val. tiesioginės saulės šviesos. Lietuvos laiko juostoje žiemą tai gali būti gana sudėtinga tiek dėl trumpų dienų, tiek dėl saulės trūkumo šaltuoju metų laiku. Todėl idealiu atveju, norint, kad šalavijas sėkmingai augtų ir klestėtų, jam reikėtų papildomo apšvietimo. Tam puikiai tiks fluorescencinės lempos. Skaičiuojama, kad viena valanda saulės šviesos yra lygu dviem valandom dirbtinio apšvietimo. Lempa turėtų būti ne toliau nei 38 cm nuo augalo ir ne arčiau nei 15 cm.

Šalavijas turėtų augti pačioje šviesiausioje namų vietoje, pvz., ant pietinės palangės. Tačiau vis tiek žiemą greičiausiai prireiks fluorescencinės lempos. Jeigu saulėtos, pietinės palangės namuose neturite, namų langai išeina į kitą pusę, tuomet lempos apšvietimo šalavijui reikės 14–16 val. per dieną.

Šalavijui, kaip ir beveik visoms prieskoninėms žolelėms, tinkamiausias molinis neglazūruotas vazonas su skylute vandens pertekliui nutekėti. Šalavijas nemėgsta drėgmės, todėl molinis vazonas – puikus pasirinkimas dar ir todėl, kad per jo sieneles lengvai išgaruoja vandens perteklius.

Šalavijo auginimui parenkama lengva, puri, drėgmei laidi žemė. Rekomenduojama kambarinių gėlių komposto ir kokoso lukštų substrato mišinys. Taip pat kambarinių gėlių kompostą galima lygiomis dalimis maišyti su kaktusams skirta žeme, įmaišyti perlito arba pasirūpinti geru drenažu. Labai svarbu, kad pasirinkta žemė neužlaikytų vandens, būtų lengva, puri, laidi orui.

Šalaviją galima lengvai užsiauginti tiek iš sėklų, tiek iš ūglių. Jeigu jau auginate šalaviją lauke arba pažįstate kažką, kas augina, galite nusipjauti nedidelę šakelę ir ji lengvai prigis. Sėklų galima nusipirkti arba pasirinkti iš subrendusių šalavijo vaisių.

Jeigu šalaviją auginsite iš sėklų, patartina sėklas kelias dienas „pažadinti“, kad jos greičiau sudygtų. Tiesiog suvyniokite sėklas į drėgną popierinį rankšluostį, įvyniokite į foliją, pabadykite skylučių ir padėkite tamsioje vietoje dviem-trim dienom. Tuomet sėklas suberkite į paruoštą ir lengvai sudrėkintą žemę. Ant viršaus užberkite ploną sluoksnį žemės, papurkšite vandeniu ir uždenkite plėvele. Vazoną su sėklomis pastatykite šiltoje ir šviesioje vietoje. Kartas nuo karto palaistykite, tačiau nepersistenkite.

Jeigu turite jauną šalavijo šakelę, pašalinkite lapelius ir stiebą įsodinkite į paruoštą žemę. Galima uždengti plėvele, kad augalas gautų daugiau šilumos ir neprarastų drėgmės. Taip stiebelis greičiau išleis šaknis ir prigis. Laistyti reikėtų reguliariai, bet saikingai.

Dar vienas paprastas būdas padauginti šalaviją – tai tiesiog atlenkti augančio šalavijo jauną, lanksčią šakelę iki žemės. Jos viršūnėlę (be lapelių) įsodinti į žemę ir laukti, kol išleis šaknis. Kai šakelė užsiaugins savo pačios šaknis ir sustiprės, galima persodinti į atskirą vazoną. Tokiu būdu galima dauginti ir lauke auginamus šalavijus.

Šalavijas kilęs iš Viduržemio jūros regiono, todėl labai atsparus sausrai ir visiškai nepakantus drėgnoms šaknims. Taigi šalavijui daug geriau iškęsti sausą žemę nei perlaistymą. Laistyti rekomenduojama, kai palietus jaučiasi sausa žemė, tačiau laistykite saikingai, negausiai. Stenkitės, kad vandens nepatektų ant lapų, nes šie drėgmės taip pat nemėgsta. Jeigu tik yra galimybė, laistykite tiesiogiai žemę.

Šalaviją auginkite šiltoje, saulėtoje, nuo skersvėjų apsaugotoje vietoje. Šildymo sezonu, ypač jeigu šalia yra radiatorius, papildomai galite drėkinti orą užtiesdami radiatorių šlapiu audeklu, padėdami šalia šalavijo oro drėkintuvą arba tiesiog pasodindami kitų augalų.

Vasaros sezonui šalaviją galima išnešti augti į lauką, kur jis tikrai puikiai jausis. Taip pat pavasarį ir vasarą galima kartą į mėnesį patręšti specialiomis organinėmis trąšomis.

Šalavijo aukštį reguliuojame genėdami viršūnę: kai pasiekia norimą aukštį, tiesiog ją nukerpame. Taip pat reguliariai genėkite šakeles, formuodami gražią augalo formą, pašalindami sausas, senas, nebegražias šakeles. Beje, kuo dažniau skinkite lapelius, viršūnėles, tuo labiau augalas bus skatinamas augti, auginti daugiau šviežių, gražesnių lapelių.

Šalavijas – labai ištvermingas augalas, tačiau net ir jį gali užpulti baltosios muselės, amarai arba voratinklinės erkutės. Atidžiai stebėkite savo augalą, ypač jei šalia auginate kitų kambarinių augalų arba jeigu šalavijas vasarą praleido lauke – prieš parsinešant į kambarį būtinai patikrinkite, ar neparsinešate ir kenkėjų. Su šiais kenkėjais geriausiai kovoja specialūs purškalai. Galite bandyti apipurkšti ar apiplauti ūkinio muilo tirpalu.

Saugokite augalą nuo drėgmės, nes šaknys labai jautrios drėgmės pertekliui ir lengvai gali įsimesti puvinys. Svarbiausia taisyklė – mažiau yra geriau: geriau laistykite rečiau nei per dažnai. Ir pasirūpinkite saulės šviesa ar specialiu apšvietimu. Be to augalas skurs, neaugs ir žus.

Jeigu dar nebandėte šalaviju gardinti gaminamų patiekalų, dabar pats metas. Per šias Kalėdas išbandykite šalavijo lapeliu pagardinti kepamą vištą, kalakutą ar žąsį. Juo taip pat tinka gardinti padažus, pupelių, daržovių, makaronų patiekalus. Pradžiai išbandykite nedidelį kiekį, nes šalavijo lapuose gausu eterinių aliejų, kurie ne visiems žmonėms vienodai priimtini.

Na, o jeigu kaip prieskonis nelabai jus sužavės, tuomet būtinai naudokite šalaviją dėl jo vaistinių savybių:

Šalavijo arbata ne tik puikiai gydo kosulį, bet ir kursto aistrą bei skatina vaisingumą.

Šalavijas saugo burnos sveikatą: dantų pasta ar skalavimo skystis, praturtinti šalaviju, sėkmingai kovoja su burnoje besidauginančiomis bakterijomis, sukeliančiomis ėduonį bei blogą burnos kvapą.

Šalavijo nuoviru patartina skalauti skaudančią gerklę, nes jame esančios medžiagos padeda kovoti su streptokoko bakterijomis, kurios yra viena dažniausių gerklės uždegimo priežasčių.

Šalavijo arbatos arba papildų su šalaviju naudojimas ženkliai sumažina menopauzės simptomus tokius kaip karščio bangos bei gausus prakaitavimas.

Liaudies medicinoje šalavijas naudojamas kaip vaistas nuo diabeto. Jis gali padėti sumažinti bei reguliuoti cukraus kiekį kraujyje.

Šalavijas palaiko gerą smegenų veiklą bei stiprina atmintį. Tyrimai, atlikti su Alzheimerio liga sergančiais asmenimis, patvirtino šalavijo efektyvumą kovojant su šios ligos progresavimu.

Šalavijas taip pat yra puikus antioksidantas, taip pat gausėja tyrimų patvirtinančių jo naują kovoje su tam tikromis vėžio formomis: burnos, gaubtinės žarnos, kepenų, odos, inkstų, krūties.

Šalavijas turi gilias istorines tradicijas, bei pateisina savo lotynišką pavadinimą ir dar vienu, kiek neįprastu, jo panaudojimo būdu: manoma, kad šalavijo smilkymas apsaugo nuo blogos energijos, apvalo mūsų kūną ir dvasią. Nors šių, mokslu nepagrįstų teorijų, patikrinti negalime, tačiau viena yra tikra – šalavijo smilkalai išvalo, išgrynina patalpos orą, paskleidžia malonų aromatą, gerina nuotaiką ir padeda geriau išsimiegoti.

Smilkymui paprastai naudojamas baltasis šalavijas (Salvia apiana). Pasigaminti šalavijo smilkalų gana paprasta: tiesiog imame gerai išdžiovintas šalavijo šakeles, jas surišame į ryšulėlį, gerai surišame kotelius, tada kylant aukštyn siūlu vyniojame aplink iki pat viršaus ir taip, kryžiuojant siūlą, grįžtame atgal. Siūlo nereikia per daug įtempti, nesutraiškyti šakelių. Ryšulėlį palikti porai savaičių vėsioje, gerai vėdinamoje patalpoje koteliais į viršų. Smilkymui uždegti nuo viršūnės, leisti kelias minutes padegti ir užgesinti ugnį, leisti natūraliai smilkti tiek, kiek jums bus malonu.

Šalavijas – itin stiprus augalas. Tiek atsparumo prasme, tiek savo vaistinėmis savybėmis. Todėl naudodami jį kaip vaistą, būtinai pasitarkite su gydytoju ar vaistininku. Būkite sveiki ir saugūs!