Bene kiekvieno namuose randamas kaktusas: tarp jo spyglių gali tykoti pavojai – kaip apsisaugoti

Mamiliarijas galima dalinti draugams, kaimynams į kairę ir į dešinę, nes vešlūs vaikučiai paprasčiausiai auga kuokštais, lengvai atsiskiria, netrukus įsišaknyja ir jau žavi naujuosius augintojus. Pasidomėkime, kurios mamiliarijų rūšys labiausiai tiks jūsų palangei ir ar jų auginimas skiriasi nuo kitų kaktusų.

Mamiliarija (Mammillaria) – kambarinis kaktusas, priklausantis kaktusinių (Cactaceae) šeimai. Nors mamiliarijos turi labai įvairių formų stiebus, dažniausiai vyrauja rutuliški ir cilindriški variantai, kurių stiebų skersmuo svyruoja tarp 1–20 cm, o aukštis – 1–40 cm. Dauguma jų būna neaukšti, augantys pavieniui arba sudarantys kekes gausiais kuokštais, dygliuoti arba apaugę pūkeliais. Jų nedideli piltuvėlio formos žiedai geltoni, rečiau rožiniai, raudoni ar violetiniai, o žydi dažniausiai žiemos pabaigoje. Vėliau subrandina uogas, kurios esti raudonos, gelsvos, žalsvos, rausvos spalvos ir pailgos arba kiaušiniškos formos.

Mamiliarijos daugiausia kilusios iš Meksikos ir kai kurių kitų Centrinės Amerikos šalių. Auga aukštikalnėse, kalkinguose dykumų krūmynuose, šlaituose, kalvotose vietose, prie kanjonų, dumblo, smėlio, žvyro ar uolų dirvožemyje.

Mažoji mamiliarija (Mammillaria prolifera) – žemi labai tankiai dygliuoti (nuo 30–52 spygliukų areolėje) kaktusiukai, sudarantys tamsiai žalių, rutuliškų arba cilindriškų stiebų „sąžalyną“. Stiebai gali užaugti iki 9 cm aukščio ir 7 cm skersmens. Spinduliniai spygliai yra plaukuoti, balti arba geltoni. Pavasarį pasirodantys žiedai yra gelsvai balti, kreminiai arba rausvai geltoni, o vaisiai – rausvi.

Pailgoji mamiliarija (Mammillaria elongata) – šis tankiais kuokštais 6–15 cm ilgio ir 1–3 cm storio stiebais augantis kaktusas pasižymi įvairių spalvų dygliais, bet dažniausiai – geltonais. Persipynusiais dygliais apaugęs visas stiebas, kurių kiekvienoje areolėje yra apie 20. Žydi gelsvais vamzdiškais 1,5 cm dydžio žiedeliais pavasarį arba vasarą.

Grakščioji mamiliarija (Mammillaria gracilis) – kaktusas su cilindriškais iki 10 cm užaugančiais stiebais, o jo tankūs dygliukai bei žiedai – balti. Stiebai labai laisvai atsiskiria, kartais byra vos prilietus, bet lengvai įsišaknija ir sudaro dideles kekes. Stiebai gali užaugti iki 13 cm ilgio ir 3 cm skersmens. Žiedai dar gali būti nuo kreminės iki šviesiai geltonos spalvos, dažniausiai pasirodo pavasarį, bet kartais ir vėlyvą vasarą bei rudenį.

Ilgaspenė mamiliarija (Mammillaria longimamma) – tai Lietuvoje kiek rečiau auginami egzemplioriai nepadoriu pavadinimu. Šio kaktuso iki 12 cm aukščio užaugantys stiebai yra apaugę žaliais, pailgais gumbeliais. Jų galuose (areolėse) išsidėstę ilgi, netankūs (apie 8–10 vienetų) gelsvai balti arba rudi dygliai. Kaktusai auga pavieniui arba tankioje kekėje. Šis kaktusas gausiai žydi palyginti dideliais, ryškiai geltonais žiedais nuo vėlyvo pavasario iki vasaros pradžios.

Rečiau auginamos rūšys yra vainikuotoji mamiliarija (Mammillaria mystax), žemoji mamiliarija (Mammillaria heyderi), dvyninė mamiliarija (Mammillaria geminispina), balzganoji mamiliarija (Mammillaria haageana) ir glaustoji mamiliarija (Mammillaria compressa).

Vieta ir apšvietimas. Nieko nenustebins, kad mamiliarijos auga saulėtoje vietoje, nes tai daugelio kaktusų pagrindinė augimo sąlyga. Joms patinka intensyvi šviesa, tačiau daugelis rūšių nemėgsta tiesioginės vasaros saulės per ilgai, bet vis tiek jos laikomos prie šviesiausio namų lango. Jei įmanoma, nuo pavasario iki rudens vazonai pastatomi balkone arba išnešami į lauką, kad būtų daugiau šviesos. Pernešant į lauką, kaktusus prie saulės šviesos reikėtų pratinti palaipsniui, kad jie nenudegtų.

Dirvožemis. Mamiliarijoms auginti nereikia sukti galvos dėl dirvožemio, nes joms parenkama paprasčiausia standartinė kaktusų ir sukulentų žemė. Jai patinka gerai drenuojamas, purus ir orui pralaidus dirvožemis. Dirvožemio galima susimaišyti ir patiems, kur 70–80 proc. turėtų sudaryti rupus smėlis, pemza arba perlitas.

Sodinimui pasirenkamas 10 proc. už augalą didesnis vazonas. Pasirinkus 10–15 cm skersmens vazoną, mamiliarija jame augs ne vienerius metus ir nuostabiai apaugs vazono viršų.

Kalbant apie persodinimą – mamiliarijos yra gana „sėslūs“ kaktusai – jos klesti, kai retai pažeidžiamos šaknys, todėl dažnai persodinti nereikia. Persodinama kas dvejus ar trejus metus į šiek tiek didesnį vazoną. Prieš persodinimą kaktusų žemė turėtų būti sausa. Geriausias laikas persodinti mamilarijas – žiemos pabaiga arba ankstyvas pavasaris, tačiau persodinti galima beveik bet kuriuo metų laiku. Po persodinimo maždaug savaitę laiko kaktuso reikėtų nelaistyti, kad sumažėtų šaknų puvinio rizika.

Laistymas. Nuo pavasario iki rudens mamiliarijos laistomos giliai. Iki kito laistymo reikia palaukti, kol dirva išdžius. Mamiliarijos nepakenčia perlaistymo, todėl vazonas neturi stovėti vandenyje. Žiemos laikotarpiu laistymas sustabdomas.

Tręšimas. Kad mamilarijos klestėtų ir žydėtų, vegetacijos metu jas galima tręšti vandenyje tirpstančiomis kaktusų ir sukulentų trąšomis. Taip pat galima naudoti kambarinių augalų trąšas, turinčias daugiau fosforo nei azoto, pavyzdžiui, NPK 5–10-5 tirpalą. Žiemą, kai mamiliarijos miega, maitinimas sustabdomas.

Temperatūra. Kaip ir dauguma kaktusų, mamiliarijoms augti reikalinga įprasta kambario temperatūra. Vengti, kad temperatūra nenukristų žemiau 10 laipsnių, o pakiltų ne daugiau nei 29,5 laipsnių.

Atžalomis. Vaikučiai lengvai susiformuoja grupelėmis aplink motininio augalo pagrindą, todėl tereikia juos atsargiai atskirti žnyplėmis ar aštriu peiliu. Prieš sodinant atžalas į vazoną su gerai drenuojama žeme, pjūviui leidžiama kelias dienas padžiūti. Geriausias laikas dauginti šiuo būdu yra pavasaris ir vasara.

Sėklomis. Mamilarijų auginimas iš sėklų yra įdomus, nors ne toks greitas ir efektyvus būdas. Vėlyvą pavasarį arba vasarą sėklos pasėjamos į vazoną, pripildytą gerai drenuotu dirvožemio mišiniu. Vazonėlis pastatomas saulėtoje vietoje, o žemė laikoma drėgna, kol sudygsta sėklos. Jos sudygsta maždaug per 1–2 savaites, jeigu palaikoma 21–27 laipsnių temperatūra. Kitą pavasarį daigai bus paruošti persodinti į naujus vazonėlius.

Dauguma mamiliarijų bakterinių arba grybelinių ligų yra susijusios su perlaistymu. Jei pastebima infekuota ir pažeista vieta, ji turi būti nedelsiant pašalinta. Jeigu mamiliarija jau sunykusi – gydyti per vėlu.

Mamiliarijos kenčia nuo šakninių skydamarių, miltuotųjų skydamarių ir kitų skydamarių, kuriuos labai sunku pastebėti tarp augalo spyglių ar po žeme. Šie kenkėjai greitai plinta nuo augalo ant augalo, todėl jie kontroliuojami naudojant alkoholyje pamirkytus medvilninius tamponus arba apipurškus augalą 70 proc. alkoholiu.

Mamiliarijų kaktusai nenuodingi.

Ieškant vis naujų alternatyvų įvairioms ligoms gydyti, po truputį tyrinėjami mamiliarijose esančių cheminių medžiagų kiekiai ir savybės. Ištyrus kelias mamiliarijų rūšis nustatyta, kad jose yra polifenolinių medžiagų, galinčių kovoti su vėžinėmis ląstelėmis, bakteriniu užkratu ir oksidaciniu stresu. Kai kuriose šalyse iš sultingų stiebų išgaunamas pieniškas skystis, naudojamas opoms ar žaizdoms dezinfekuoti ir gydyti.

Jeigu sugalvotumėte pačiaumoti mamiliarijos vaisių, tai prašom – į sveikatą. Jų skonį apibūdina kaip maloniai rūgštų arba beskonį, neryškų. Tačiau dėl mažo vaisių dydžio sunku surinkti maistine prasme reikšmingus kiekius.