„Žinių radijo“ laidoje „Ekspertai pataria“ S. Matulevičius paaiškino, kad ši jo frazė skamba dramatiškai, o kad būtų aiškiau, reikėtų ją šiek tiek praplėsti: „Pradėkime nuo to, kad tiek JAV, tiek Europos Aplinkos apsaugos agentūros, įskaitant ir Pasaulio sveikatos organizaciją, kalba apie tai, kad vidaus patalpų oro kokybės sukeltos ligos nusineša apie 4 mln. gyvybių kasmet. Gal atrodo, kad tai nedidelis skaičius, turint omeny, kiek milijardų jų yra planetoje, bet čia kalbame apie gyvybes, o jeigu kalbėtume apie poveikį sveikatai, tai net sunku išmatuoti“.
Galvojant apie vidaus oro kokybę, reikėtų suprasti, kad stovintis arba užsistovėjęs nevėdinamas oras namuose yra kažkas panašaus kaip stovintis arba užsistovėjęs vanduo, – palygino specialistas – ir jeigu mes jį vartotume, pasekmės būtų panašios.
Kaip patikrinti, ar lėtai save žudome
Anot antropologo, visų pirma, be tikslaus matuoklio to nesužinosime, nes čia jau kalbama apie vidaus oro kokybės taršą ir jos duomenis. „Mūsų šalies oro taršos duomenis žinojome dar iki pandemijos. Praėjusiais metais dalyvavau moksliniame seminare apie vidaus oro kokybę, kur visi atvirai kalbėjo, kad COVID-19 pandemija yra vidaus oro kokybės ir prastos ventiliacijos problema“. Mokslininkas teigė, jog yra paskaičiuota, kad tą grėsmę buvo galima sumažinti 82 proc.
Tačiau aiškindamas, kas yra oro tarša, jis pabrėžė, kad tik sertifikuotas oro kokybės matuoklis gali ją parodyti: „Paprastai tokie matuokliai rodo visą vidaus oro taršą (jos yra labai daug ir įvairios), bet pagrindinė yra CO2, kurio šaltinis patalpoje yra žmogus. Tad bet kurioje patalpoje, kur yra žmonės, jis nuolat kyla ir kai pakyla virš 1000 ppm (milijoninės dalys), mes jau kvėpuojame vieni kitų burnos oru.“
Oro tarša ugdymo įstaigose – baisi
„Mes atlikome tyrimus klasėse ir pastebėjome, kad net neįpusėjus pirmai pamokai toje klasėje, kur nėra vėdinimo sistemos, CO2 viršija 1000 ppm ir vaikai kvėpuoja vieni kitų burnos oru. CO2 sukelia labai daug problemų, bet viena iš jų yra, kad virusai, kurie plinta oro lašeliniu būdu, kimba prie CO2 ir jis yra nešiotojas“, – aiškino specialistas.
Kita tarša – lakieji organiniai junginiai – yra visa chemija tvyranti ore. Viskas, kas yra patalpoje skleidžia lakiuosius organinius junginius: plastikas, klijai, dažai, popierius. Pasak mokslininko, jie turi ilgalaikes ir trumpalaikes pasekmes, todėl jų kiekį taip pat reikia prižiūrėti.
„Paprasti buitiniai valikliai yra vienas pagrindinių taršos šaltinių, toliau gaminamas maistas, degantis aliejus ir netgi kosmetika. Jeigu užsidarote nevėdinamoje vonioje (aš esu padaręs tyrimą savo namuose, kai dukros užsidaro vonioje), tai šuolis lakiųjų organinių junginių būna dramatiškas“, – teigė jis.
Kietųjų dalelių grėsmė
Dar viena tarša, apie kurią mes žinome ko gero mažiausiai, – kietosios dalelės. Anot S. Matulevičiaus, tai yra tokia baisi tarša, kurios dalelės yra mažo dydžio, neturi kvapo ir neskyla (dėl to vadinamos kietosiomis). Jos yra tokios mažos, kad kai kada kelis šimtus kartų mažesnės už plauką, todėl patenka į plaučius ir užkemša alveoles. Dar mažesnės, 1,01 mikrono, patenka į kraujotaką ar smegenis. Net ką tik gimusių kūdikių smegenyse aptinkama kietųjų dalelių ir tai yra miestų rykštė.
Kietųjų dalelių tarša siejasi su miestuose vyraujančia depresija ir netgi korealiuoja su savižudybių skaičiumi: „Taip yra dėl to, kad, pasirodo, tos mažos kietosios dalelės sąveikauja su neuroninėmis jungtimis, kurios komunikuoja serotoniną – geros nuotaikos hormoną – ir sakoma, kad jį blokuoja. Bet studijos dar yra gana naujos. Labiausiai kenčia vaikai ir senoliai ir, deja, mūsų būstuose, ypatingai šildymo sezono metu, kietųjų dalelių koncentracija pasiekia kritišką lygį. Aš pats gyvenu viename šiaurinių Vilniaus nuosavų namų mikrorajonų, tai šildymo sezono metu langų reikėtų neatidarinėti, jeigu yra įmanoma“.
Paprastai kietųjų dalelių tarša vadinamas degimo produktas, kai žmonės degina malkas, padangas, spintas savo pečiuose. Dauguma galvoja, kad tai, kas dega, išeis, pakils į orą ir dings, bet iš tikrųjų, kol pakyla į orą ir dingsta, tai visa tai sueina pas mus per langus ir mūsų vaikai, mūsų senoliai ir mes patys kvėpuojame tomis medžiagomis. „Tie, kurie turi rekuperacines sistemas ir filtrus, tai jiems pasisekė, jie gali juos keisti. Pasižiūrėjus, kaip atrodo tas filtras, galima įsivaizduoti, kad maždaug toks poveikis yra ir plaučiams“, – žiniomis dalijosi mokslininkas.
Ir ši problema, toli gražu, nėra tik miesto. Šildymo sezono metu, jeigu yra kaimiška vietovė, kurioje visi kūrena kietu kuru, anglimis, malkomis ar briketais ir yra žemas oro slėgis ir neišsivėdina (išėjus į lauką jauti kvapą), tai vidaus oro matuokliai jau parodo, kad yra aukštas kietųjų dalelių kiekis.
Kaip kūrenti židinį, kad nenuodytumėte savęs
Ekspertas pataria atsargiai elgtis ir su židiniu: naudoti tik sausas malkas, nenaudoti prastų kūrenimo priemonių. O jeigu yra galimybė, naudoti kietųjų dalelių surinktuvus ir stebėti, nes židinys išskiria ir kietąsias daleles, ir lakiuosius organinius junginius. Ir, aišku, reikėtų gerai išvėdinti patalpas, nes visos minėtos problemos išsisprendžia būtent vėdinimo būdu.
Pasak S. Matulevičiaus, būtų idealu namuose ar kitose patalpose statytis kietųjų dalelių surinktuvus. Jų galima įsigyti, tačiau reikėtų atkreipti dėmesį, kad jų veiksmingumą sužinoti galima tik tuo atveju, jeigu turėsite ir oro kokybės matuoklį. Specialistas juokavo, kad yra dar vienas būdas taršai išmatuoti – tai nosis. Mat, jeigu kažkas negerai su nosimi, tai galima įtarti, kad visos kreivės jau pakilusios „pro lubas“.
Kita problema namuose yra drėgmė: „Šildymo sezono metu ji kritiškai krenta, mes išsidžioviname orą kaip džiovykloje. Ir čia yra viena iš priežasčių, kodėl prasideda sezoninės epidemijos. Drėgnumui pasiekus 15–17 proc. patalpų drėgnumo, prabunda virusai. Sterilus rėžis patalpų drėgnumo yra 40–60 proc. Jeigu namuose drėgmės intervalas šiose ribose, žmonės gyvena gerai ir nejaučia nei paburkusios nosies gleivinės, nei gerklės perštėjimo – tiesiog nejaučia blogo oro. Kai oras tampa per drėgnas arba per sausas, žmogus ima tai justi nosimi“.
Oro kokybė darželių ir mokyklų pastatuose
Tie tėveliai, kurie turi vaikus ir veda juos į mokyklas ar darželius, turinčius rekuperacines (vėdinimo) sistemas, gali džiaugtis, nes tokių yra vienetai ir vaikai čia, galima sakyti, turi elitines sąlygas. Mokslininkas teigė, kad dauguma Lietuvos mokyklų jų neturi ir geriausiu atveju teturi apšiltintas patalpas.
„Mūsų tyrimai ugdymo įstaigose rodo, kad pati blogiausia situacija iš visų erdvių yra Lietuvos mokyklose ir darželiuose. Pati blogiausia iš blogiausių situacijų yra tose įstaigose, kur atlikta renovacija ir yra pataupyta vėdinimo sistemai. Tai yra tas pats, kas užmautum ant galvos celofaninį maišelį ir paliktum vaiką kvėpuot visą dieną. Ir aš čia neperdedu, nes maždaug taip ir atsitinka, kai pastatai tampa sandarūs, ten yra nuolatos statybų reglamento neatitinkanti oro kokybė, kuri viršijama 5–6 kartus ir yra blogesnė negu pats blogiausias rodiklis, kokį gali leisti teisės aktai.“
S. Matulevičius paaiškino, kad darydami tyrimus mes galime matyti patalpų virusingumo indeksą ir galime prognozuoti kada prasidės sezoninės epidemijos, nes jos paprastai prasideda mokyklose ir darželiuose, ir tik vėliau ateina iki butų.
Butuose sergančio pastato sindromas, pasak mokslininko, irgi egzistuoja – ypatingai renovuotuose butuose, kur nėra vėdinimo sistemų.
„Tėveliams reikėtų žinoti, kad mūsų visuomenėje turėtų įvykti paradigminis pokytis – lygiai taip, kaip vaikus išmokėme plauti rankas ir išmokėm savo institucijas užtikrinti higienos sąlygas, taip mes turėsime užtikrinti spaudimą, kad šios higienos normos, susijusios su vėdinimu, ne tik būtų laikomasi, bet kad būtų atitinkančios tikrovę“, – laidoje kalbėjo antropologas.
Jis paaiškino, kad po pandemijos daugybė šalių peržiūrėjo ir atnaujino savo vidaus oro kokybės nuostatus, o Lietuva to nepadarė: „Lietuvoje galiojantys nuostatai po COVID-19 pandemijos jau yra pasenę. Paradigminis pokytis turės vykti ta linkme, kad tėvai turės spausti mokyklas, savivaldybes ir ministerijas, kad galiausiai vėdinimo klausimas mokyklose būtų sprendžiamas. Turi būti pradėta stebėti oro kokybė ir imtis spręsti problemas, kurių geriausias sprendimas yra rekuperacija“.
Pats ekologiškiausias ir žaliausias bei ekonomiškiausias sprendimas sveikatos ir kaštų prasme yra mechaninė ventiliacija. Ir prie to turėsime anksčiau ar vėliau prieiti.
Vėdinimas paliekant atidarytą langą
Šis būdas yra trumpalaikis. Jeigu patalpos ir išsivėdina, nors ne visada tai įmanoma, tai tą patį rezultatą, koks buvo prieš tai, vėl turime po pusvalandžio, nes mes nuolat kvėpuojame. Bet, anot S. Matulevičiaus, Vilniaus arba kitų didmiesčių problema yra ta, kad jeigu mokykla kur nors urbanizuotoje vietovėje, tai atidarius langą prileidi kietųjų dalelių. Ir kartais tikrai kritiškus lygius. „Mūsų kreivės, kur mes matuojam, rodo kietųjų dalelių pikus, susijusius su rytiniais ir vakariniais kamščiais. Ir tie pikai tokie kaip gamykloje būna“, – neįtikėtinus dalykus atskleidžia mokslininkas.
Ekonominė patalpų būklės tikrinimo nauda
Technologinė pažanga yra pasiekusi tiek, kad dabar galima labai nedideliais kaštais investuoti į daiktų interneto įrangą, kuri stebi oro kokybę faktiškai visose erdvėse mūsų pastatuose. Pasak specialisto, tai sąlyginai nedideli kaštai, o įmanoma labai aiškiai matyti visą pastato energijos žemėlapį: „Paprastai žinoma, kad pastatai suvartoja tarp 40–60 proc. visos pasaulyje pagaminamos energijos.
Iš šio rėžio (40–60 proc.), apie 30 proc. atitenka šildymo, vėdinimo, oro kondicionavimo sistemoms. Šitose sistemose yra daug erdvės tą procentą sumažinti, nes vėdinimo ir šildymo sistemos, jeigu nėra sudėta matavimo sistema, paprastai veikia per efektyviai arba neefektyviai. Jeigu neefektyviai, žmonės tada atsidarinėja langus, didina šildymą ir t. t. Jeigu per efektyviai (galima pamatyti pagal CO2 lygį), matoma, kad CO2 lygis yra toks kaip lauke, tai reiškia patalpos perventiliuojamos. Taigi, kaštų taupymo rėžis priklauso nuo vėdinimo sistemos – jis gali svyruoti nuo 20 iki 60 proc. Jeigu mes ieškome, kaip keliauti žaliuoju Europos kursu, tai čia yra vienas iš būdų“.
Priemonės, kaip gelbėti save nuo blogo oro
Jeigu mes norime geresnės oro kokybės savo namuose, mokyklose, biuruose, reikėtų pradėti nuo tų erdvių, kuriose praleidžiame daugiausia laiko – tai yra mūsų namai. Tas erdves reikėtų reguliariai vėdinti, kad CO2 niekada nepakiltų virš 1000 ppm, o lakiųjų organinių junginių kiekis (bendras) neturėtų viršyti 600 ppm.
„Kalbant apie kietąsias daleles, tai yra labai gerai žinoma, kad iki 12 ppb (dalelių milijarde) skaitosi švarus oras, virš – tarša. Virš 35 jau yra tiesioginis poveikis sveikatai. Namuose dažnai būna daugiau“, – aiškino S. Matulevičius.
Jis pataria pasinaudoti rinkoje esančiais kietųjų dalelių surinktuvais, nes labai svarbu užsitikrinti, kad namuose būtų pakankamai drėgmės, o ypatingai šildymo sezono metu.
„Tai ypač aktualu namams, kurie turi grindinį šildymą. Labai nuostabi technologija, bet jos kaina yra ta, kad grindinis šildymas išdžiovina namus. Tam, žinoma, irgi yra sprendimai. Nepatarčiau žmonėms investuoti į visokią įrangą, kol neišsiaiškino, koks jų namuose oras“, – patarimais pasidalijo mokslininkas.
