Daugeliui pažįstamas kambarinis augalas: valo namų orą, bet augintiniams gali būti nuodingas

Ar žinojote, kad sansevjeros gebėjimas pašalinti iš oro tam tikras kenksmingas medžiagas įrodytas NASA moksliniais tyrimais?

Sansevjera yra daugiametis agavinių šeimai priklausantis augalas, atkeliavęs ant mūsų palangių iš tropinių ir subtropinių Afrikos ir Azijos regionų. Sansevjeros lapai mėsingi, stambūs, plokšti arba ritiniški, dažnai išmarginti skersinėmis juostomis ar netaisyklingos formos raštais. Sansevjeros žiedai rausvi, žalsvi, balti, kartais raudonai rudi. Jie susitelkę į šluotelės pavidalo kekę ilgo žiedynstiebio viršūnėje. Sansevjeros žiedeliai kvapnūs, o skleidžiasi vakare arba naktį.

Įvairiais duomenimis priskaičiuojama apie 60–100 sansevjeros rūšių. Dažniausiai kaip kambarinės gėlės auginamos trijuostė sansevjera ir cilindrinė sansevjera.

Trijuostė sansevjera (Sansevieria trifasciata) išsiskiria gražiais, lengvai spirale susisukusiais margais lapais. Lapai išmarginti pilkai žalios spalvos raštais, o jų pakraščiai „apvesti“ žalsvos spalvos juostomis. Pavasarį ar vasarą trijuostė sansevjera gali išauginti tiesius žiedynstiebius, kurių viršūnėse skleidžiasi maži, lipnūs, baltai žali, kvapnūs žiedeliai.

Dažniausiai sutinkamos trijuostės sansevjeros veislės „Laurentii“ lapai kambario sąlygomis išauga iki 30–45 cm, išilgai jų pakraščių eina dvi žalsvai auksinės spalvos juostelės. Veislė „Hahnii“ yra kompaktiška, žemaūgė sansevjera su spirale išdėstytais lapais. Jos tamsiai žali lapai išmarginti žalsvomis skersinėmis juostelėmis.

Cilindrinė sansevjera (Sansevieria cylindrica) pasižymi stačiai augančiais, beveik cilindriškos formos tamsiai žaliais lapais. Jos lapų plotis siekia apie 2,5 cm, ilgis – iki 1 m. Lapų viduryje matomas gilus griovelis. Pavasarį ir vasarą cilindrinė sansevjera žydi rausvos spalvos žiedais. Viena iš įdomesnių veislių – „Skyline“, pasižyminti ilgais, smailiais, į durklus panašiais lapais.

Apšvietimas. Sansevjerai parinkite šviesią, tačiau apsaugotą nuo tiesioginių saulės spindulių vietą. Margalapėms sansevjeros veislėms reikia daugiau šviesos, nes esant jos trūkumui, lapai praranda savo margumą. O vienspalvės sansevjeros gerai jaučiasi ir pusiau pavėsyje – kambario gilumoje ar ant šiaurinės palangės. Auginant sansevjerą toliau nuo šviesos, kelis kartus per metus apie 1–1,5 mėnesio ją reikėtų palaikyti šviesesnėje vietoje, kad paskatintumėte naujų lapų formavimąsi.

Dirvožemis. Sansevjerai reikalingas lengvas, neutralaus rūgštingumo dirvožemis. Prekybos vietose galite rasti specialiai sansevjerai paruoštų sodinimo mišinių, tinka ir žemė, skirta sukulentiniams augalams. Žemės mišinį sansevjerai nesunku pasigaminti ir patiems lygiomis dalimis sumaišius velėninę žemę ir lapų humusą bei pridėjus į šį mišinį smėlio.

Taip pat jai tiks mišinys iš velėninės žemės, smėlio, durpių ir humuso santykiu 3:1:1:0,5. Durpių neturi būti per daug, nes jos sugeria ir sulaiko drėgmę, dėl ko gali pradėti pūti sansevjeros šaknys. Prieš sodinant vazono dugne būtina įrengti gerą drenažo sluoksnį, pavyzdžiui, iš perlito ar keramzito.

Vazonai. Sansevjeras auginti labiausiai tinka neaukštuose, plačiuose vazonuose, nes jų šaknys kerojasi į šalis. Rinkitės molinius arba keraminius vazonus. Plastikiniai šiam augalui nelabai tinka, kadangi dėl besiplečiančių augalo šaknų tokie vazonai gali suskilti.

Be to, sansevjeros gana masyvūs augalai ir auginami lengvuose plastiko vazonuose jie gali paprasčiausiai nuvirsti ant šono. Persodinant sansevjerą kaskart parinkite jai 2–3 cm didesnį vazoną.

Sansevjerų sodinimas Sansevjera persodinama kovo ar balandžio mėnesiais. Jauni augalai persodinami kartą per metus, suaugę – kas 3–5 metus. Suprasite, kad atėjo laikas sansevjerą persodinti, kai pro drenažines vazono angeles ims matytis jos šaknys. Persodinant patikrinkite, ar augalo šaknyse nėra pažeistų, pradėjusių pūti vietų, jei tokių randate – pašalinkite. Persodinę palaistykite sansevjerą. Jei persodinote aukštą augalą, jį gali reikėti parišti, kad neišvirstų iš vazono.

Laikymo temperatūra. Sansevjera nereikli, ji lengvai prisitaiko prie įvairių aplinkos sąlygų. Šis augalas gerai jaučiasi prie gana plataus temperatūros diapazono – nuo 15 iki 30 laipsnių. Tačiau sansevjera nemėgsta dažnų ir staigių temperatūros pokyčių.

Laistymas. Sansevjeros svarbu neperlaistyti. Ji laistoma, kai žemės paviršius vazone beveik visiškai išdžiūsta. Paprastai saulėtą vasarą – maždaug kas savaitę, apniukusiu oru – kas pusantros. Laistymui naudokite minkštą kambario temperatūros vandenį. Tinkamiausias oro drėgnumas jai 40–50 proc., bet ir sausesnėse patalpose sansevjera neblogai auga. Šios gėlės nereikia purkšti, dažnas purškimas gali paskatinti lapų puvimą.

Tręšimas. Šiltuoju metų laiku reikėtų saikingai tręšti sansevjerą skystomis trąšomis kas trečią ar ketvirtą savaitę. Margalapių veislių nereikėtų tręšti azoto turinčiomis trąšomis, kurios gali paskatinti chlorofilo kiekio didėjimą lapuose, nes jie praras margumą ir taps tiesiog žali.

Priežiūra rudenį, žiemą. Šiuo laikotarpiu aktyvus sansevjeros augimas prislopsta, augalas ruošiasi ilsėtis. Nuo spalio iki kovo sansevjerą geriausia laikyti 13–18 laipsnių temperatūros šviesioje patalpoje ir laistyti tik maždaug kartą per mėnesį.

Dalijant kerą. Sansevjera lengvai dauginama dalijant kerą arba lapų auginiais. Dalyti sansevjeras geriausia pavasarį, prieš augimo fazės pradžią. Iš vazono išimamas šaknų gniužulas, nuo jo nuvalomos žemės. Aukštų, tiesiai augančių sansevjerų šakniastiebis supjaustomas į 2–3 dalis, kad kiekviena iš jų turėtų po keletą lapų ir dalių šaknų. Skroteles sudarančių sansevjerų šakniastiebiai supjaustomi taip, kad kiekvienoje dalyje būtų skrotelė. Pjūvių vietos apibarstomos sieros milteliais. Dalys pasodinamos į žemę, skirtą suaugusiems augalams. Dalijant sansevjera ne tik padauginama, tačiau ir atnaujinama. Jei geltonkraštės sansevjeros praranda dryžius, jas reikia padalyti, kad dryžiai vėl išryškėtų.

Lapų auginiais. Vasarą galima dauginti sansevjeras ir lapų auginiais. Lapai sukarpomi aštriomis žirklėmis į 5 cm ilgio gabaliukus, tada apie savaitę laukiama, kol sugis pjūvių vietos. Sugijusias lapų dalis reikia sodinti buvusia jų augimo kryptimi į drėgną žemę. Prie 21 oC oro temperatūros lapų gabaliukai greitai išleidžia šaknis. Turėkite omenyje, kad dauginant auginiais trijuostę sansevjerą, greičiausiai išauginsite tik vienspalvį, be būdingų rūšiai puošmenų, augalą.

Per gausus laistymas. Dėl pernelyg gausaus laistymo sansevjeros šaknys pradeda pūti. Apie pradėjusias pūti šaknis signalizuoja ant lapų atsiradusios rudos dėmės ir apipeliję lapų pamatai. Jei susidūrėte su šia problema, išimkite augalą iš vazono ir pašalinkite supuvusias šaknų bei pažeistų lapų dalis, o ypač smarkiai nukentėjusius lapus nupjaukite prie pagrindo. Pjūvių vietas apdorokite sieros fungicidu. Augalas vėl pasodinimas ir pradedamas laistyti tik išdžiūvus pjūvių vietoms.

Šviesos trūkumas. Trūkstant šviesos sansevjeros lapų margumas yra ne toks ryškus arba lapai pasidaro visiškai vienspalviai (žali). Tokiu atveju perstatykite sansevjerą į šviesesnę vietą.

Miltuotieji skydamariai. Jei ant augalo atsirado baltų, tarsi vatos gumulėliai, apnašų, greičiausiai jį užpuolė miltuotieji skydamariai. Nuvalykite šiuos kenkėjus nuo augalo denatūrate sumirkytu skudurėliu. Galite naudoti ir specialius insekticidus.

Amarai. Jiems užpuolus, ant sansevjeros lapų atsiranda šviesiai rudų pūslelių. Amarus taip pat pašalinkite denatūrate išmirkyta šluoste, jei šių kenkėjų tokiu būdu nepavyksta atsikratyti, naudokite insekticidines priemones.

Kaip ir kiti sukulentiniai augalai, sansevjera padeda filtruoti patalpų orą. Sansesvjeros išskirtinumas yra tas, kad tai vienas iš nedaugelio augalų, kurie ir nakties metu verčia anglies dioksidą (CO2) į deguonį. Dėl šios savo savybės sansevjera idealiai tinka auginimui miegamajame.

Sansevjera žinoma dėl savo sugebėjimo šalinti toksiškus oro teršalus. Šis augalas šalina iš patalpos oro benzeną, formaldehidą, ksileną, trichloretileną bei tolueną. Išvardinti kenksmingi teršalai neretai sukelia žmonėms įvairias alergijas, tad sansevjera gali padėti alergiškiems žmonėms apsaugoti savo namų aplinką nuo alergizuojančių medžiagų.

Sansevjeros nauda valant oro teršalus įrodyta moksliškai. NASA atliktuose tyrimuose, kuriais buvo ieškoma būdų, kaip valyti ir filtruoti orą kosminėse stotyse, buvo nustatyti augalai, galintys natūraliai šalinti toksinus iš oro. Tyrimų rezultatai parodė, kad sansevjera – vienas geriausiai orą valančių augalų iš tų, kurie dalyvavo eksperimentuose.

Sansevjera laikoma gana saugiu kambariniu augalu, nors iš tiesų ji yra šiek tiek nuodinga. Jos lapuose yra nuodų, kurie gali sukelti liežuvio patinimą ir nutirpimą, jei bus suvalgytas didelis jų kiekis. Tad reikėtų stebėti, kad sansevjeros negraužtų naminiai gyvūnai ar maži vaikai.

Pasak fengšui, sansevjera sugeria neigiamą energiją ir pašalina kartėlį bei pavydą. Sansevjerą siūloma statyti patalpoje, kurioje žmonės linkę ginčytis, arba šalia prietaisų, skleidžiančių kenksmingą spinduliuotę. O štai auginama klasėse sansevjera gali palengvinti mokymosi procesą.