Nebūtina kirsti: štai keletas būdų, kaip gražią eglutę užsiauginti savo kieme

Lietuvoje eglės labai mylimos dėl jų sodriai žalios spalvos, kuri puošia kraštovaizdžius ištisus metus. Priklausomai nuo rūšies, eglės gali skirtis išvaizda, spyglių struktūra ir net kvapu.

Paprastoji eglė (Picea abies)– tai vienintelė rūšis, kuri Lietuvoje auga natūraliai. Ji yra lengvai atpažįstama dėl savo tamsiai žalios spalvos ir tankių šakų.

Be natūraliai augančios paprastosios eglės, Lietuvos želdynuose taip pat auginamos ir šios rūšys:

Baltoji eglė (Picea glauca) – ši rūšis išsiskiria šviesiai žaliu ar net šiek tiek pilkšvu šakų atspalviu, kuris suteikia šiam medžiui šiek tiek „šaltoką“ įvaizdį.

Dygioji eglė (Picea pungens) – tai eglė, kuri gali nustebinti mėlynu ar mėlynai žaliu šakų atspalviu. Tai daro ją populiariu pasirinkimu apsodinant kiemus bei parkus.

Engelmano eglė (Picea engelmannii) – ši rūšis yra artimiausia baltąjai eglei ir išsiskiria šviesiai žalia spalva.

Bene didžiausia sėkmingo eglės auginimo paslaptis yra tinkama vieta. Eglės kilusios iš šalto ir sauso klimato, todėl joms gali būti sunku prisitaikyti prie didelių karščių ir drėgmės. Sodinkite eglę saulėtoje vietoje, kurioje dirva pakankamai derlinga, drėgna ir gerai nuteka vanduo. Įsitvirtinusios eglės gali atlaikyti net ir trumpalaikę sausrą! Taip pat rinkitės vietą su gera oro cirkuliacija, kad išvengtumėte ligų vystymosi.

Geriausias laikotarpis sodinti egles yra pavasaris arba vasaros pradžia, kuomet oro temperatūra dar nei labai aukšta, nei žema. Šiems medeliams prireiks kelių mėnesių, kol susikurs stiprią šaknų sistemą prieš ateinančią šaltą ir sausą žiemą.

Sodindami eglių sodinukus iš vazonų, pasirūpinkite, kad duobė, į kurią sodinsite, būtų dvigubai platesnė ir pusantro karto gilesnė už vazoną. Į esamą dirvą įmaišykite šiek tiek komposto. Po sodinimo gerai laistykite ir stebėkite, kad dirva būtų nuolat drėgna, ypač pirmaisiais metais. Taip pat dirvą aplink eglę galima padengti 5 cm storio mulčiaus sluoksniu, kad išlaikytumėte drėgmę.

Sodindami daugiau eglių, atkreipkite dėmesį į jų tarpusavio atstumą. Rekomenduojamas atstumas priklauso nuo jų rūšies ir formos. Sodinant paprastąją eglę, kaip pavienį medį, tarp jos ir kitų didelių medžių mažiausias rekomenduojamas atstumas yra 6–8 metrai. Jei norite iš eglių sukurti tankią gyvatvorę, galite jas sodinti mažiausiai 3–4 metrų atstumu viena nuo kitos.

Šviesa. Dauguma eglių rūšių mėgsta saulę, nors yra rūšių, kurios gerai auga ir daliniame šešėlyje.

Dirva ir laistymas. Eglės mėgsta drėgną, gerai nutekančią dirvą, praturtintą organinėmis medžiagomis. Tiesa, jos taip pat sėkmingai gali prisitaikyti ir prie molingo ar smėlingo dirvožemio. Puiku, tiesa? Laistyti naujuosius augalus reikėtų reguliariai ir gausiai, ypač pirmuosius metus po pasodinimo.

Temperatūra ir drėgmė. Suaugusioms eglėms nebaisus šaltas klimatas, tačiau ką tik pasodintas eglutes, rudenį reikėtų laistyti, mulčiuoti ir taip padėti joms atlaikyti pirmąją žiemą.

Tręšimas. Pavasarį egles galite patręšti lėtai išsiskiriančiomis trąšomis tik, žinoma, nepamirškite laikytis gamintojo nurodymų.

Genėjimas. Eglės nereikalauja daug genėjimo. Tiesiog pašalinkite sausas ar pažeistas šakas ir, jei norite didesnio tankumo, pavasarį nugenėkite dalį ūglių.

Eglių auginimas vazone yra puikus būdas norint pernešti bent šiek tiek šio grožio į balkoną ar net namus. Sodinimui į vazonus geriausia rinktis nykštukines veisles, kurios bus tinkamiausios auginti ribotoje erdvėje, kaip antai vazone. Reikėtų žinoti, kad šiems medžiams persodinimas nėra labai mėgstamas procesas, todėl tai darykite kaip įmanoma rečiau.

Eglė vazone reikalaus daugiau jūsų dėmesio ir priežiūros, kalbant apie laistymą ir tręšimą. Šaknims reikės nuolatinės drėgmės, bet nereikėtų persistengti ir būtinai užtikrinti gerą vazono drenažą. Vazoninės eglės taip pat reikalaus dažnesnio tręšimo, nes jų šaknys negali plėstis ir pasiekti reikiamų maistinių medžiagų iš aplinkinės dirvos, kaip gamtoje.

Eglės, augančios vazonuose, gali būti labiau pažeidžiamos žiemos šalčių, nes jų šaknys yra gana atviros ir neapsaugotos. Yra keletas būdų, kaip padėti savo eglei atėjus žiemai, vienas iš jų yra įkasti vazoną į žemę, kad šaknys būtų natūraliai apsaugotos. Kitas variantas yra įdėti vazoną į kitą didesnį vazoną ir taip sukurti papildomą izoliacinį sluoksnį. Galiausiai, jei turite galimybę, galite perkelti savo eglę į nešildomą patalpą, tokią kaip garažas ar šiltnamis, bet nepamirškite jos palaistyti.

Šie medžiai ne jokia išimtis ir taip pat gali būti pažeidžiami įvairių ligų ir kenkėjų. Štai keletas iš jų:

Rudosios dėmės. Tai grybelinė liga, kuri atsiranda dėl per didelės drėgmes. Svarbu užtikrinti gerą oro cirkuliaciją tarp šakų. Miltligė. Ant eglės šakų ir spyglių susiformuoja baltos apnašos. Laistykite eglę ryte, kad per dieną spygliai išdžiūtų ir venkite perteklinės drėgmės. Vikšrai. Jie gali nužudyti jaunas šakas ar net visą medį. Ankstyvas pastebėjimas ir veiksmingi preparatai gali padėti sukontroliuoti šį kenkėją. Eglės žievėgraužis tipografas. Šis kenkėjas sukelia matomus pažeidimus ant medžio žievės. Jei leisite jiems plėstis – jūsų eglė stipriai nukentės. Paskutiniu metu šių kenkėjų populiacija itin padidėjusi, todėl būkite akylūs.

Ah, eglutės puošimas Kalėdoms – ar kas gali būti dar labiau laukiamo? Tai ne tik girliandų ir lempučių kabinimo periodas, bet susibūrimų, laiko su šeima ir artimaisiais metas. Nors ir kiekviena šeima turi savo unikalias tradicijas, yra keletas bendrų dalykų, kurie jungia mus visus.

Turbūt ne vieną iš jūsų yra nustebinę, kai dar vakar kieme stovėjusi „nuoga“ kaimynų eglutė, per vieną vakarą tapo stebuklingu šventės simboliu. Jeigu jūs irgi turite eglę savo kieme, štai keletas patarimų kaip galite ją paversti kiemo epicentru.

Lemputės, lemputės! Prieš kabindami kitus ornamentus, pradėkite nuo šviesų. Jos suteiks eglutei šilumos ir blizgesio. Jei norite kažko subtilaus, rinkitės šiltus LED atspalvius, o jei norite daugiau šventinio spalvingumo – kodėl gi nepasirinkus spalvotų šviesų?

Neskubėkite su ornamentais. Prieš kabindami viską, ką randate dėžėse, sustokite ir pamąstykite. Galbūt šiais metais norite kažko paprastesnio? Arba atvirkščiai – gal norite, kad jūsų eglutė spindėtų visomis galimomis spalvomis?

Nedarykite to vieni. Skamba kaip bauginantis įspėjimas, tiesa? Puošti eglutę reikėtų su šeima ar draugais. Leiskite vaikams pasirinkti, kur kabinti jų mėgstamus žaisliukus. Taip kiekvienas pajaus, kad šventės jau čia pat.

Atkreipkite dėmesį į detales. Galite rinktis medinius, keraminius ar net iš audinio padarytus ornamentus. Taip pat galite pasidaryti papuošimus ir iš natūralių medžiagų, tokių kaip džiovinti vaisiai, kankorėžiai ar cinamono lazdelės.

Galiausiai svarbiausia mėgautis procesu ir tuo jaukumu, kurį suteikia eglės. Kalėdos yra šventė, skirta džiaugsmui, meilei ir kartu praleistam laikui, todėl nepamirškite mėgautis kiekvienu šio laikotarpio momentu!