Pirmiausia reikia žinoti, ar šildytuvas bus naudojamas kaip pagrindinis šildymo šaltinis, ar tik kaip pagalbinė šilumos priemonė. Jeigu numatoma būstą ar biuro patalpas šildyti elektrinių šildytuvų pagalba, tuomet reikia rinktis ant sienos pakabinamus šildytuvus, kurie neužims vietos ir harmoningai integruosis į patalpų interjerą. Šiuo metu daug namų ūkių įsirengia saulės paneles ant stogų ir gaminasi elektros energiją, todėl pereina prie šildymo elektra, pakeisdami brangstantį dujinį šildymą.
Jeigu šildytuvas bus naudojamas kaip alternatyvi, papildoma ar laikina šildymo priemonė pereinamuoju rudens sezonu, rekomenduojama rinktis kilnojamą, nešiojamą šildytuvą.
Šie šildytuvai būna kelių rūšių: ventiliatoriniai konvektoriniai šildytuvai arba ventiliatoriniai šildytuvai, dar vadinami „vėjeliais“, konvekciniai pastatomieji šildytuvai ir tepaliniai radiatoriai, infraraudonųjų spindulių šildytuvai, keramikiniai šildytuvai (PTC).
Ventiliatoriniai konvektoriniai šildytuvai arba ventiliatoriniai šildytuvai. Šis šiltą orą pučiantis šildytuvas yra konvekcinis šildytuvas su ventiliatoriumi, kuris pučia šiltą orą. Šie šildytuvai tinkami mažesnėms patalpoms. Šildytuvo privalumas yra jo dydis, įprastai jie yra mažesnio dydžio, nukreipia šilumos srautą į nedidelę aplinkos erdvę, veikia greitai, jis neturi poreikio įšilti (kaip pvz., tepalinis radiatorius). Tačiau, jie yra kur kas triukšmingesni už kitus šildytuvus.
Tepaliniai radiatoriai. Tepalinis radiatorius veikia visiškai tyliai, be kvapo ir nesukelia dulkių, nesausina oro, todėl tinka naudoti alergiškiems žmonėms. Tepaliniuose radiatoriuose šildomas specialus skystis. Tokie radiatoriai tinkami tiek didelėms, tiek mažoms patalpoms šildyti.
Konvekcinis šildytuvas. Konvekcinis šildytuvas spinduliuoja šilumą nuo įkaitintų šildymo elementų, šiluma paskirstoma įmontuoto ventiliatoriaus pagalba. Su šiais šildytuvais (priklausomai nuo galingumo) galite šildyti ir mažesnes, ir didesnes patalpas. Šie radiatoriai būna įvairių dydžių. Konvekciniai šildytuvai gali būti laisvai pastatomi ir kabinami ant sienų.
Infraraudonųjų spindulių šildytuvai. Šildytuvai, kurie turi Infraraudonąją spinduliuotę veikia pagal natūralų saulės principą. Jis šildo ne orą, o objektų paviršius, į kuriuos spinduliuoja. Objektai kaupia šilumą ir palaipsniui išleidžia ją atgal į kambarį, kad šiluma ir toliau veiktų net ir tada, kai infraraudonųjų spindulių šildytuvas jau yra išjungtas. Infraraudonoji spinduliuotė sukuria malonų natūralios saulės šilumos jausmą ant odos. Skleidžiama šviesa turi būti švelni ir nedirginti akių, todėl reikia rinktis mažiau raudonos šviesos skleidžiančius modelius. Tokie šildytuvai gali būti naudojami tiek viduje, tiek lauke (terasose ir kitose vietose), priklausomai nuo IP klasės.
Į ką atkreipti dėmesį renkantis šildytuvą:
Šildytuvo galingumas. Išsirinkus šildytuvo tipą, reikia paskaičiuoti kokio galingumo šildytuvo reikia pagal atitinkamą ploto santykį. Gamintojai pateikia ploto/galingumo skaičiavimus vidutinio sandarumo namams vertinant vidutinį 2,6 m lubų aukštį. Vidutinis plotas, kuriam skirtas konkretus šildytuvas yra dažniausiai nurodomas prekės aprašyme, dažnai gamintojai pateikia ir skaičiuokles. Vidutiniškai yra rekomenduojama nuo 70 iki 100 W kvadratiniam metrui, priklausomai nuo to, kiek gerai apšiltintas namas. Didelėms patalpoms rekomenduojama naudoti kelis šildytuvus.
Šildytuvo energetinis ekonomiškumas. Mažiausiai energetiškai efektyvūs yra šildytuvai, kurie turi išsijungimo ir įsijungimo funkciją. Tam, kad šildytuvas išsijungtų ir po kurio laiko vėl įsijungtų reikia labai daug elektros energijos. Daugiau energetiškai efektyvūs tie šildytuvai, kurie turi funkcionalumą nuolat „stebėti“ patalpų temperatūrą ir palaikyti ją tolygią. Toks šildytuvas šildo patalpą iki tol, kol pasiekiama iš anksto nustatyta temperatūra. Kai tik patalpos temperatūra atvėsta, šildytuvas pastebi ir užtikrina, kad kambario temperatūra būtų pastovi. Šis procesas yra ypač efektyvus ir taupantis energiją, nes šildytuvas šildo tik tiek, kiek reikia, kad būtų užtikrinta tinkama šiluma.
IP klasė. Jeigu šildytuvas bus naudojamas drėgnoje patalpoje (pavyzdžiui, vonioje) svarbu atsižvelgti ir į jo IP apsaugos klasę, nurodančią, kiek jis atsparus vandeniui ir ar gali būti naudojamas tokiose patalpose. Apsaugos klasė IP nusako elektros įrenginio atsparumą tam tikriems aplinkos veiksniams bei daiktams. Pirmasis skaičius nurodo atsparumą kietiesiems kūnams arba daiktams, pavyzdžiui, dulkėms. Jo vertė yra nuo 0 iki 6. Antrasis skaičius nurodo atsparumą skysčiams, pavyzdžiui, vandeniui. Jo vertė yra nuo 0 iki 8.
Šildytuvų valdymas. Taip pat moderniausiuose šildytuvuose yra integruoti LCD ekranai ir išmanusis valdymas, kuris padeda stebėti ir reguliuoti kambario temperatūrą, ekrane tereikia nurodyti pageidaujamą temperatūrą, skirtingus šilumos režimus (kaip naktis ir kt.) Laikmačio dėka galima nustatyti nuo 1 iki 24 valandų šildymo grafiką. Šildytuvas savyje turi šalčio stebėjimo funkciją, kuri neleidžia patalpoms atvėsti pvz., asmens atostogų metu ar tada, kai asmens nėra namuose. Visus šiuos nustatymus galima atlikti arba valdymo skydelyje arba naudojant išmaniąją programėlę (apps).
Saugumas. Renkantis šildytuvą, reikia atkreipti dėmesį, ar jis turi: apsaugą nuo apvirtimo, perkaitimo, garsinį aliarmo signalą arba vidinį jungiklį, kuris automatiškai išjungia maitinimą, jei šildytuvas netyčia apvirsta. Tai gali būti apsauga nuo galimo gaisro ar kito nelaimingo atsitikimo. Gamintojai nurodo, kad išmanius šildytuvus, kurie turi nuotolinį valdymą, galima palikti įjungtus be priežiūros, skirtingai nuo neišmaniųjų šildytuvų.
Oro kokybė. Jeigu patalpų oras yra labai sausas, rekomenduojama naudoti tepalinį radiatorių, nes tokio tipo šildytuvas mažiausiai sausina orą. Daugiausiai orą sausina ventiliatoriniai šildytuvai, pučiantys karštą orą.
Šildytuvo paviršius. Šildytuvai gali būti metaliniu, plieniniu ir stiklo paviršiumi. Šiuo atveju mažiausiai įkaista stiklinis paviršius, išliekant tokiam pat šildytuvo efektyvumui, todėl būtent stiklinius sieninius šildytuvus rekomenduoja kabinti į vaikų kambarius. Stiklas yra grūdintas ir saugus sprendimas.
Kokios šildytuvų naujovės pasirodė pasaulyje?
Brangstant energijai ir vartotojams vis labiau ieškant efektyvesnio šildymo sprendimų, gamintojai skuba pateikti rinkai kuo ekonomiškesnius ir efektyvesnius šildytuvus. Atliekami tyrimai, diegiamos naujausios technologijos.
Pavyzdžiui, norvegų gaminami „Mill“ ant sienos pakabinami šildytuvai – pirmieji rinkoje prieš kelis metus pagamino šildytuvus su integruotu Wifi funkcionalumu ir išmania PID technologija. PID technologija – tai šildymo reguliavimo technologija. Pasiekus pageidaujamą temperatūrą, šildytuvas ją palaikys sumažindamas galios lygį. Tai reiškia stabilesnį šildymą su mažesniais temperatūros svyravimais.
Algoritmas preciziškai kontroliuoja galią – veikimo principas nėra paremtas nuolatiniu šildytuvo įjungimo/išjungimo principu, bet palaikoma pastovi nustatymus atitinkanti temperatūra. Kadangi įjungimo/išjungimo momentu sunaudojama daug elektros energijos, pastovios temperatūros palaikymas yra vienas iš veiksnių, leidžiančių taupyti iki 30% elektros energijos.
Tokie šildytuvai turi vadinamąjį dirbtinį intelektą, kuris „išmoksta“ prisitaikyti prie patalpų sąlygų. Šildytuvas mokosi, kaip greitai / lėtai patalpoje laikui bėgant pakyla / sumažėja temperatūra.Taip jis žinos, kada pradėti šildyti, kad pasiektų norimą temperatūrą programėlėje suplanuotu laiku.
Bendra šildytuvų tendencija – išmanumas. Vis daugiau šildytuvų turi išmanumo funkcionalumą, dėl ko visi išmanūs prietaisai gai būti sujungti į vieną eko sistemą. Išmanumas leidžia namų šildytuvus valdyti nuotoliu, pavyzdžiui, jeigu vykstate į namus, norite sugrįžti į jau sušilusias patalpas, nuotoliu galite šildytuvus įjungti iš anksto per telefono programėlę.
Dizaino prasme elektriniai šildytuvai turi tendenciją mažėti, siaurėti ir vis labiau integruotis į modernų namų interjerą. Taip pat galima atrasti elektrinių šildytuvų iš įvairiausių medžiagų: elektriniai natūralaus akmens radiatoriai, grūdinto stiklo, nejautraus įbrėžimams, keraminiai ir kitų medžiagų.
Kuo skiriasi šildytuvas už, pavyzdžiui, 20 ir 100 ir 300 eurų? Kokie pagrindiniai skirtumai?
Rinkoje mažiausia kaina yra ventiliatorinių šildytuvų. Juos galima įsigyti už 20 Eur ir mažiau. Su jais galima greitai sušildyti mažas patalpas, pasirinkta kryptimi, t.y. užtikrinti bazinį greitą sušildymą. Tačiau tokie šildytuvai gali būti netinkami labiau jautriems, alergiškiems asmenims, nes jie greitai sausina patalpų orą, kelia dulkes. Įprastai tokie šildytuvai neturi daug skirtingų funkcijų.
Brangesni nuo 100 Eur. iki 250 Eur. šildytuvai turės papildomą apsaugą nuo apvirtimo, tai yra bus saugesni, gali būti paliekami be priežiūros, sušildys patalpas greičiau, mažiau sausins orą. Šie šildytuvai jau gali turėti LCD ekraną, nuotolinį valdymą. Brangesnių šildytuvų gamintojai daugiau investuoja ir į šildytuvų dizainą, todėl už 100–250 Eur. jau galima išrinkti patrauklesnio dizaino šildytuvus.
Nuo 300 Eur. šildytuvų modeliai turės dar daugiau papildomų funkcijų ir bus visiškai išmanūs – juos galima valdyti programėle savo mobiliajame telefone, reguliuoti pagal savo poreikius. Jie pakankamai išmanūs, kad adaptuotųsi prie patalpų sąlygų ir mokytųsi. Kitaip tariant, tokie šildytuvai jau gali turėti funkciją „predictive heating“ – išmanus šildytuvo intelektas, kuris su laiku išmoksta, kada ir kokiu intensyvumu šildyti konkrečią patalpą, pvz., prieš kiek laiko reikia pradėti šildyti, kad nustatytu momentu būtų pasiekta vartotojo nurodyta temperatūra ir ją palaikyti. Visa tai padeda taupyti elektros energiją. Kitos naudingos funkcijos: užraktas skirtas vaikams, „nuomotojo užraktas“, jeigu patalpos yra nuomojamos, savininkas gali pats reguliuoti patalpos temperatūrą.
Ką dažniausiai renkasi lietuviai? Kokie populiariausi šildytuvai pagal kainą, prekės ženklus?
Tarp nebrangių kategorijos populiarūs prekės ženklai: „Adler“, „Mesko“, „Esperanza“.
Tarp brangesnių prekės ženklų populiarūs: išmanūs „Mill“, „Adax“, „Xiaomi“.
