Kaip atrodo ripsalis?
Ripsalis (Rhipsalis) – tai ant medžių ar uolų augantis kaktusas, priklausantis kaktusinių (Cactaceae) šeimai. Šių kaktusų stiebai segmentuoti, dažnai be pastebimų spyglių, turintys ilgus ir plonus ar plokščius ir lapiškus, svyrančius, šakotus stiebus. Nedideli baltos, rožinės ar kitokios spalvos taurelės, žvaigždės formos žiedai dažnai būna išsidėstę išilgai stiebų ar stiebo viršūnėje.
Ripsalių vaisius – nedidelė balta, gelsva, kreminė, rausva uoga. Ripsaliai lėtai augantys kaktusai, geriausiai tarpstantys netiesioginėje, filtruotoje šviesoje, drėgnokame dirvožemyje ir šiltoje temperatūroje, t. y. tipiškoje atogrąžų klimato aplinkoje.
Ripsalių yra žinoma daugiau kaip 35 rūšys, natūraliai aptinkami pavienėse Afrikos ir Azijos dalyse, tropiniuose atogrąžų miškuose. Tai vieninteliai kaktusai, aptinkami ne vien tik Amerikos žemynuose, nors daugiausia ripsalio rūšių kilę iš Brazilijos.
Toliau aprašysime kaip atrodo Lietuvoje auginamos ripsalio rūšys ir veislės.
Uoginis ripsalis
Uoginis ripsalis (Rhipsalis baccifera) – tai labiausiai pamėgti ir dažniausiai auginami ripsaliai, kurie pasižymi ilgais, į siūlus panašiais svyrančiais stiebais, užaugančiais iki 50–90 cm ilgio. Šviesiai žali su rausvai rudais šeriais stiebai laisvai šakojasi nuo pagrindo link viršūnės. Kaktuso žiedai kreminės spalvos nuo balkšvai pilkos iki raudonos ar rudos, iš kurių išauga į uogas panašūs vaisiai. Uoginio ripsalio yra keli porūšiai, kurie auginami ir Lietuvoje: baltavaisis, dygliuotasis, afrikinis, laibašakis. Tai vienintelė rūšis kilusi iš Afrikos atogrąžų (Madagaskaro).
Kuokinis ripsalis
Kuokinis ripsalis (Rhipsalis clavata) – yra svyruoklinis kaktusas su daugybe nariuotų, siūliškų šakų, dažnai užaugančių ilgesnės nei 1 m ilgio. Šakos bespyglės, tačiau kaktusas turi keletą areolių, ant kurių kartais būna nuo 1 iki 5 baltų plaukelių. Jo balti 1,5 cm dydžio žiedai yra varpelio formos, išsidėstę šakos viršūnėje, o vaisiai rutuliški, baltos arba gelsvos spalvos. Jauno augalo stiebai iš pradžių auga stačiai, vėliau nusvyra, todėl dažnai auginamas kaip kabantis augalas.
Platusis ripsalis
Platusis ripsalis (Rhipsalis elliptica) – tai stipriai šakotas kaktusas su svyrančiomis, segmentuotomis, šakomis, užaugančiomis iki 2 m ilgio. Stiebai dažnai būna purpurinės arba tamsiai žalios spalvos. Kaktuso forma labai panaši į plokštenio, tačiau suploti 18 cm ilgio ir 8,5 cm pločio šakų nareliai dažniausiai būna elipsiški, apvaliomis nežymiai dantytomis briaunomis. Žiedai nedideli, gelsvi ir siūliški, kurie pasirodo ant šakų briaunos, vėliau išaugina rausvus vaisius.
Stambiažiedis ripsalis
Stambiažiedis ripsalis (Rhipsalis grandiflora) – bespyglis augalas, kurio segmentos šakos yra išsišakojusios, dažnai rausvos spalvos ar žalias su rausvo atspalvio areolėmis. Žiedai išsidėstę per visą šakų ilgį ir yra 2 cm dydžio, kreminės baltos spalvos. Brandina gausias 6–7 mm skersmens, baltas arba su violetiniu atspalviu uogas.
Sultingasis ripsalis
Sultingasis ripsalis (Rhipsalis mesembryanthemoides) – augalas, turintis tvirtus sumedėjusius 50 cm ilgio stiebus, apaugusius smulkiomis pailgai apvaliomis šakelėmis, todėl iš išvaizdos panašūs į šilokus. Iš pradžių stiebai statūs, ilgainiui tampa svyrantys. Balti 8 mm ilgio žiedai išsiskleidžia šakelių areolėse, galiausiai sunokina trumpus pailgus baltus vaisius.
Penkiabriaunis ripsalis
Penkiabriaunis ripsalis (Rhipsalis pentaptera) – lengvai atpažįstamas kaktusas, kurio segmentuotas stiebas turi 5–6 gilias briaunas. Jo šakos auga ne taip svyruokliškai kaip kitų rūšių ir yra stambesnės. Išilgai stiebo areolėse išsiskleidžia balti žiedai, o jų vaisiai – nuo rausvos iki baltos spalvos uogos.
Ritininis ripsalis
Ritininis ripsalis (Rhipsalis teres) – kaktusas su plonais cilindriniais stiebais, kurie gali būti statūs, išsikeroję arba svyrantys. Viršutinė stiebų dalis yra šakota, dažnai nuo 5 iki 12 trumpų šakelių pagrindinių stiebų viršūnėje. Žiedai maži, balti, žvaigždės formos, išaugina baltas, iki 0,4 cm skersmens uogas.
Ripsalio auginimas
Vieta namuose. Dėl ilgų ir svyrančių šio tropinio augalo stiebų jis puikiai tinkamas laikyti ant lentynos, židinio atbrailos arba vazoną su augalu paprasčiausiai pakabinti. Ripsalis pastatomas šviesioje, apsaugotoje nuo tiesioginių saulės spindulių vietoje, pavyzdžiui, ant šiaurinės ar vakarinės palangės.
Dirva. Kaktusui auginti naudojamas rūgštokas, gerai drenuojamas kaktusų mišinys su įmaišytu nedideliu kiekiu organinių medžiagų. Tinkama ir smėlinga, humusu praturtinta vazonų žemė, tik svarbu, kad žemė būtų laidi vandeniui bei orui. Ripsaliams nereikia daug dirvožemio, jo užtenka nedidelio kiekio negilioms augalo šaknims įtvirtinti.
Temperatūra. Ripsalis puikiai jaučiasi kambario temperatūroje, kuri gali svyruoti 16–27 laipsnių diapazone. Užtikrinama, kad temperatūra nenukristų žemiau nei 10 laipsnių, nes augalas nepakenčia šalčio.
Ripsalio sodinimas ir persodinimas
Sodinimas. Ripsalius geriausia sodinti į „kvėpuojančius“ molinius arba terakotos vazonus su drenažo anga dugne, kurie gali būti mažesni ir seklesni nei daugumos kambarinių augalų. Vazonai pripildomi kaktusų arba kambarinių augalų žemės mišiniu, pageidautina, kad į jį būtų įmaišyta papildomų organinių medžiagų (pavyzdžiui, durpių samanų). Ripsalis geriau auga, kai yra šiek tiek pririštas prie vazono, nes jo šaknys paviršinės. Vasarą vazonus su kaktusu galima išnešti į lauką ar terasą, kur nepatenka tiesioginiai saulės spinduliai.
Persodinimas. Kaktusas persodinamas kas 3–4 metus perkeliant jį į vienu dydžiu didesnį vazoną. Tai atliekama pavasario–vasaros laikotarpiu, nes tuo metu augalas yra stipriausias. Persodinimui naudojama kaktusų žemė, užtikrinamas geras drenažas.
Ripsalio laistymas
Kaktusų laistymas yra vienas kertinių priežiūros etapų, kuris turi būti atliekamas atsakingai. Nors ripsalis yra atogrąžų kaktusas, visgi jis yra gana jautrus perlaistymui. Kita vertus, ripsaliai mėgsta nežymiai drėgnesnį dirvožemį, todėl jį reikia laistyti daugiau nei įprastus kaktusus.
Prieš laistant ripsalį, geriausia pirmiau patikrinti drėgmės lygį dirvožemyje ir įsitikinti, jog jis nėra sausas tik paviršiuje. Rekomenduojama laistyti kartą per savaitę arba kai dirva tampa sausa. Iki kito laistymo dirva turėtų pakankamai išdžiūti, kad dirvožemyje nesikauptų vanduo, galintis supūdyti šaknis. Augalas „praneša“, kada jau laikas jį laistyti, nes jo stiebai praranda standumą.
Pavėsingoje vietoje ripsalio kompostas laikomas gana sausas. Saulės apšviestoje vietoje laistoma gausiau ir laukiama kito laistymo, kol išdžiūva keli viršutiniai komposto centimetrai. Žiemą, kai augalas miega, laistymas sumažinamas. Krintantys lapai gali reikšti, kad augalas perlaistytas.
Ripsalio priežiūra
Tręšimas. Ripsalis klestės, jei bus reguliariai tręšiamas nuo pavasario iki rudens. Tręšiama kartą per mėnesį ar kas dvi savaites perpus atskiestomis skystomis kaktusų trąšomis.
Genėjimas. Ripsalių nereikia genėti, bet galima patrumpinti ūglius ties stiebo bambliais, jei jie tampa pernelyg ilgi. Genėjimas ir prispaudimas paskatina stiebus labiau šakotis. Taip pat apkarpomi pažeisti ar negyvi stiebai.
Oro drėgmė. Kadangi ripsalis yra tipinis atogrąžų augalas, jam svarbi oro drėgmė, taip imituojant atogrąžų orą. Jis puikiai susitvarko su vidutine kambario drėgme, tačiau augalui reikia padėti šildymo laikotarpiu ir esant sausesniam orui. Padidinti drėgmę aplink augalą galima jį reguliariai apipurškiant vandeniu arba padedant vazoną su ripsaliu ant lėkštelės su drėgnais akmenukais. Brangesnis variantas – naudoti patalpų drėkintuvą.
Apšvietimas. Ripsaliams reikia daug ryškios filtruotos šviesos, tačiau tiesioginės saulės spinduliai gali nudeginti jo lapus. Jis gali pakęsti maždaug valandą saulės ryte ir po pietų, bet jie neturėtų degti ryškioje tiesioginėje vidurdienio ar popietės saulės šviesoje. Jis pastatomas šviesioje vietoje, į kurią nepatenka tiesioginė saulė. Jeigu kaktusas gauna per mažai šviesos, tai pirmas šviesos stokos rodiklis – atsiradę blyškūs lapai. Periodiškas augalo pasukinėjimas padeda jam tolygiai augti iš visų pusių.
Kaip paskatinti ripsalį žydėti?
Jeigu visos sąlygos tenkina, ripsaliai žydi kasmet bet kuriuo metų laiku, bet dažniausiai žiemą, o žydėjimas trunka apie 8 dienas. Problemų dėl žydėjimo gali kilti, jei yra netinkamos kai kurios sąlygos.
Žydėjimui paskatinti reikėtų sumažinti laistymą, o tarp laistymų leisti dirvos paviršiui išdžiūti. Prieš žydėjimą kaktusas turėtų pabuvoti 1–2 mėnesius 10–18 laipsnių temperatūroje. Žydėjimą taip pat stimuliuoja gausesnis apšvietimas, todėl svarbu, kad augalas ryškioje netiesioginėje šviesoje praleistų bent 6 valandas. Galiausiai, kaktuso dažnesnis tręšimas, vykdomas kas dvi savaites, prisideda prie žydėjimo pakurstymo.
Ripsalio dauginimas
Auginiais. Norint užsiauginti ripsalio kaktuso stiebo auginių, pavasarį–vasarą nupjaunamas maždaug 3–6 cm ilgio kaktuso gabalėlis. Tada nupjautas ūglis įšaknijamas dviem būdais: iš karto dirvoje arba vandenyje. Pirmuoju būdu auginys kelias dienas padžiovinamas, kol gyja ir šiek tiek užsitraukia pjūvio žaizda.
Tada nupjautu galu įsodinama į vazoną, pripildytą sudrėkinto kaktusų komposto. Vazonas uždengiamas skaidriu permatomu plastikiniu maišeliu, kad augalui būtų sukurta šiltnamio atmosfera. Indas pastatomas šviesioje, nuo tiesioginių saulės spindulių apsaugotoje vietoje, palaikant 21–24 laipsnių temperatūrą.
Kartą per dieną kelioms minutėms maišelis nuimamas, kad augalas prasivėdintų, ir paprastai per 3–4 savaites jau pasirodo augimo požymiai. Įšaknijimui vandenyje reikia nupjautą ūglio galą įdėti į švarią stiklinę, pripiltą vandens. Augalas turėtų pradėti leisti šaknis maždaug po savaitės. Kai šaknys bus kelių centimetrų ilgio, persodinama į vazonėlį su kaktusų žeme ir auginama taip, kaip nurodyta anksčiau.
Sėklomis. Ripsalių dauginimas sėklomis yra sudėtingas, dažnai nepatikimas ir daug laiko reikalaujantis procesas. Jeigu nepabūgstate iššūkių ir norite išbandyti šį metodą, sėklos gali būti pradedamos daiginti patalpoje, smėlio ir durpių pripildytame inde. Dirva sudrėkinama ir sėklos pasėjamos 0,3–0,6 cm gylyje. Kol augalai sudygs, terpė turi būti beveik sausa, o dygimas gali užtrukti nuo dviejų iki šešių savaičių. Jauni augalėliai laistomi ir auginami dalinėje šviesoje.
Ripsalio ligos ir kenkėjai
Ripsalio kaktusas paprastai neserga ligomis. Jei pakinta lapų spalvos, ant jų atsiranda tamsios dėmės arba jie krenta – visa tai gali reikšti šaknų puvinio problemas, sukeltas perlaistymo.
Uoginis ripsalis yra linkęs užsikrėsti miltuotaisiais amarais, kurie aptinkami ankštose augalo vietose, pavyzdžiui, lapų pažastyse, tarp lapo ir stiebo. Rečiau apninka skydamariai ir voratinklinės erkutės.
Ripsalio vaistinės savybės
Viena ripsalių rūšis R. neves-armondii Afrikoje naudojama liaudies medicinoje gydant reumatoidinius susirgimus ir vėžį. Moksliniai galimai nustatė, kad ši rūšis tikrai pasižymi priešuždegiminiu ir antiproliferaciniu poveikiu. Apie kitų ripsalių poveikį ir tyrimus sveikatai duomenų nėra.
Šaltiniai:
https://www.vle.lt/straipsnis/ripsalis/
https://worldofsucculents.com/
https://www.rhipsalis.com/
https://www.gardenersworld.com/how-to/grow-plants/
https://www.thespruce.com/grow-rhipsalideae-plants
https://www.tandfonline.com/doi/full/
