Cukrinis žvyninukas – kas tai?
Cukrinis žvyninukas (Lepisma saccharinum) – nedidelis 7–25 mm dydžio (nors dažniausiai 11–12 mm) vabzdys, kuris priklauso šeriauodegių (Thysanura) šeimai. Anglų kalboje šis gyvis vadinamas „sidabrine žuvele“ (angl. silverfish), nes žvyninuko kūnas yra sidabriškos, šviesiai pilkos spalvos, o judėjimas primena žuvį.
Jų kūnas yra pailgas, primenantis morkos formą, ties galva platus, o gale siaurėjantis segmentuotas pilvelis. Jų plokščias, lieknas kūnas, kuris dar būna rudos ar rusvos spalvos, yra padengtas sidabriniais žvyneliais ir nedideliais plaukeliais. Vabzdys turi šešias kojas, o „uodegą“ sudaro trys užpakalinės išaugos (cerkai), kurios yra šeriuotos. Dviem mažomis sudėtinėmis akytėmis žvyninukai atskiria šviesą nuo tamsos, o dvi galvoje esančios ilgos antenos pasitarnauja poravimosi metu.
Žvyninukų paplitimas: ne tik vonioje?
Natūralioje aplinkoje sidabrinės avižėlės gyvena tamsiose, drėgnose vietose, dažnai po akmenimis, negyvais lapais, medžių žieve, paukščių lizduose, urvuose, skruzdėlynuose. Joms reikia aplinkos, kur vyrauja didelė drėgmė, paprastai 70–95 proc. Žvyninukai dažnai lankosi ir žmogaus sukurtuose statiniuose, be abejo ir statinių gyvenamosiose patalpose. Čia jie dažnai aptinkami rūsiuose, vonios kambariuose, palėpėse, virtuvėse, tualetuose, sandėliuose, biuruose, bibliotekose, muziejuose ir kitose tamsiose namų vietose, pavyzdžiui, už šaldytuvo. Taip pat apsigyvena plyšiuose ir įtrūkimuose lauke arba tarp grindų, sienų ir čerpių.
Žvelgiant plačiuoju mastu, žvyninukų įmanoma aptikti bet kuriame pasaulio kampelyje, nes jie yra kosmopolitai. Dažniausiai aptinkami Šiaurės Amerikoje, Europoje, Kinijoje, Japonijoje ir Havajų salose.
Iš kur cukrinis žvyninukas atsirado jūsų namuose?
Namuose atsiradę cukriniai žvyninukai reiškia padidėjusią patalpos ir oro drėgmę bei jiems prieinamo maisto (krakmolo, celiuliozės) galimybę.
Sidabrinės avižėlės sugeba prasiskverbti pro mažus tarpus, todėl į namus patenka per nesandarias duris, langus ir sienas. Tokie pažeidimai, kaip sudrėkęs mūras ir kiti su drėgme susiję defektai pritraukia žvyninukus, todėl suteikia jiems galimybę patekti į namus. Vabzdžiai geba laipioti sienomis, o dėl naktinio gyvenimo lieka nepastebėti.
Jeigu kieme ar netoli namų yra drėgnų vietų sankaupos, pavyzdžiui pūvanti mediena, akmenys ir nukritusių lapų kaugės, tai iš šių „veisyklų“ žvyninukai veržiasi į namus, kad apsisaugotų nuo natūralių priešų – vorų, auslindų ir šimtakojų.
Kuo minta cukrinis žvyninukas? Jis ryja viską!
Jau vabzdžio pavadinimas sufleruoja, kad jo mitybą sudaro cukrus arba produktai, kuriuose gausu angliavandenių ar baltymų. Tačiau tokių visaėdžių vabzdžių kaip cukriniai žvyninukai reikėtų gerai paieškoti, nes jie iš esmės ryja viską. Jų patiekalu gali tapti krakmolas, celiuliozė, mediena, popierius, linas, šilkas, medvilnė, rūbai, daržovės, trupiniai, džiovinti grūdai, mėsa, negyvi vabzdžiai, plaukai, pleiskanos, pelėsis, savo paties išnara. Badmečiu gali kėsintis į odos ir sintetinio audinio gaminius. Pasirodo, žvyninukai yra kanibalai, nes gali ėsti ir kitus žvyninukus.
Jeigu pastebėjote žvyninukų virtuvėje, geriau patikrinkite cukraus, kavos, kruopų, riešutų atsargas spintelėse, nes šitie gyvūnėliai galbūt jau įniko į jūsų maistą. Savo ekskrementais ir kūno liekanomis (pavyzdžiui, išnaromis), žvyninukai užteršia žmogaus vartojamus maisto produktus.
Vabzdžiai ėda vertingus popierius, nuotraukas, knygas, paveikslus, gobelenus, tapetus, tinką, todėl laikomi namų kenkėjais. Jie taip pat neatsisako ėsti klijų, naudojamų tapetams, užuolaidoms, kilimams, knygų įrišimams ir baldų dangoms tvirtinti. Jei trūksta maisto, žvyninukai sugeba „susiveržti diržus“ ir labai ilgai badauti – be maisto ištveria net 307 dienas (jei tik yra pakankamai vandens).
Cukrinių žvyninukų gyvenimo būdas
Sidabrinės avižėlės yra baikštūs ir vikrūs „naktinėtojai“, o jeigu kas nors juos sutrikdo – vabzdžiai greitai pasprunka. Žvyninukai retai matomi dienos metu, nes jie vengia šviesos ir slepiasi plyšiuose, o ieškoti maisto išlenda tik naktį. Šie gyviai yra vienišiai ir neturi socialinės hierarchijos, tačiau susiburia ir sudaro populiacijas vietose, kur yra daug maisto šaltinių. Taigi tikėtina, jei savo namuose pamatome vieną iš jų, greičiausiai šių vabzdžių slepiasi ir daugiau.
Kalbant apie žvyninukų lytinį gyvenimą, tai šie vabzdžiai poruojasi ištisus metus. Patelė padeda 2–20 (daugiausiai 30) 1 mm ilgio elipsiškos formos kiaušinių per dieną įvairiuose plyšiuose, kurie išsirita per 20–60 dienų (priklausomai nuo oro temperatūros). Iki suaugėlio žvyninukui subręsti prireikia 3–24 mėnesių, kur šiltomis sąlygomis vystosi sparčiau.
Išgyvenamumo laikotarpis, kaip tokiam menkam vabzdžiui, yra įspūdingas – žvyninukai gyvi išlieka net 2–8 metus!
Ar jūsų namai „užkrėsti“ žvyninukais? Pagrindiniai jų veiklos požymiai
Lengviausia nuspręsti, ar namuose yra žvyninukų, tai juos pastebėti šmirinėjančius gyvus. Juos spėti pamatyti galima, kuomet įėjus į tamsią patalpą greitai įjungiama šviesa.
Kitas žvyninukų buvimo rodiklis – išnaros. Kiekviena avižėlė per visą savo gyvenimą neriasi maždaug 40 kartų, o savo išorinį „skeletą“ palieka. Iš pirmo žvilgsnio žvyninukų palikta „oda“ atrodo šiek tiek panaši į negyvus vabzdžius, tačiau jie yra ploni, permatomi ir ne tokie spalvingi nei gyvi žvyninukai.
Trečias mažiausiai aptinkamas žvyninukų veiklos požymis – geltonos dėmelės. Avižėlės besinerdamos išskiria geltonos spalvos sekretą, kuris susigeria į akytą medžiagą, tokią kaip popierius, knygos puslapiai, tapetai.
Prevencija prieš cukrinius žvyninukus
Laimei, žvyninukai nei kanda žmogui, nei perneša kokias ligas, tad didelės žalos, apart maisto produktų ir kai kurių popierinių daiktų pagadinimo, jie nepridaro. Visgi nesam patenkinti ir tokia jų padaroma žala ar paprasčiausiai jų šmižinėjimu, nes žvyninukų buvimas patalpose dažnai asocijuojasi su nešvara. Pirmiausiai imamasi prevencinių veiksmų, padedančių atsikratyti žvyninukais, t. y. pakeičiant sąlygas, kurios tinka šiems vabzdžiams vystytis.
Ribojamas priėjimas prie maisto. Maisto produktai laikomi sandarioje taroje, pašalinamos palaidos popieriaus, knygų, žurnalų, kartoninių dėžių ar popierinių daiktų krūvos, namai reguliariai siurbiami ir valomi nuo dulkių, sode ir lauko teritorijoje pašalinami negyvi lapai ir mediena.
Namų prieigų sandarinimas. Reikia pasirūpinti, kad langai ir durys būtų be defektų, įtrūkimų, skylių ir tarpų tarp guminių sandariklių.
Drėgmės sumažinimas. Kad patalpų ore būtų mažiau drėgmės, namai turi būti vėdinami naudojant vėdinimo sistemas ar laikant atvirus langus. Taip pat reikia užtikrinti, kad neliktų drėgnų pakampių, išsipylusių vandens balučių, varvančių vamzdžių ir nuotėkių.
Nenaikinkite vorų. Vorai namuose dažniausiai ne itin džiugina, tačiau šie „sanitarai“ puikiai tvarkosi su žvyninukų (ir ne tik) invazija. Vorai yra natūralūs žvyninukų priešai, todėl jų išnaikinimas reikš geresnes galimybes kenkėjams veistis.
Kaip atsikratyti cukrinių žvyninukų?
Užtikrinus prevencines sąlygas, galima imtis ir drastiškesnių priemonių jų naikinimui. O tai yra:
Eteriniai aliejai. Daug žadantys tyrimų rezultatai parodė, kad kiparisų eterinis aliejus veiksmingai veikia kaip repelentas ir insekticidas prieš žvyninukus. Jei netoli žvyninukų gyvenamosios vietos dešimčiai valandų paliekamas eteriniame aliejuje išmirkytas filtrinis popierius, žvyninukų mirtingumas siekia 80–100 proc.
Cheminiai valikliai. Atsikratyti cukriniais žvyninukais gana lengva – tereikia labai gerai išsivalyti patalpas pasitelkiant įprastus vonios, tualeto valiklius.
Šaltiniai:
https://animaldiversity.org/accounts/Lepisma_saccharina/
https://www.vle.lt/straipsnis/seriauodegiai/
https://www.safeguardeurope.com/applications/how-to-get-rid-of-silverfish-guide
