Kas yra pelėsis?
Pelėsis – tai organizmas, priklausantis grybų šeimai. Pelėsių yra daug skirtingų tipų. Lauke esantys pelėsiai – svarbi ekosistemos dalis – jie padeda skaidyti augalinės ir gyvūninės kilmės medžiagas. Namuose esantis pelėsis dažniausiai sukelia problemų, dažnai ne tik materialių, bet ir sveikatos.
Pelėsis dauginasi sporomis – šios klesti drėgnoje ir šiltoje aplinkoje, o patekusios ant drėgno paviršiaus ima augti, pavyzdžiui, ant audinių, popierių, medienos, plastiko. Augdamas pelėsis gali skaidyti medžiagą, ant kurios auga. Taip pat, kad pelėsis namuose jau atsirado, galima atpažinti ir iš specifinio nešvaros, žemių kvapo.
Pelėsių rūšys
Toje pačioje vietoje gali augti net kelios pelėsio rūšys. Tačiau tam, kad juo atsikratytumėte, nebūtina žinoti, kokia konkrečiai tai rūšis. Tiksliai nežinoma, tačiau ekspertai teigia, kad gali būti, jog egzistuoja 300 000, o gal ir daugiau skirtingų pelėsio rūšių. Kai kurie iš jų namuose yra pastebimi dažniau nei kiti. Dažniausiai patalpose sutinkamos pelėsių rūšys yra šios:
Alternaria: neryškus, baltas su juodomis dėmėmis, pelėsis, linkęs augti labai drėgnose vietose, pavyzdžiui, dušo kabinoje, po nesandaria kriaukle, prie langų ir oro kondicionierių, virtuvėje.
Aspergillus: žalios, baltos arba pilkos su tamsiomis dėmėmis spalvos pelėsis. Dažniausiai auga patalpose ant dulkių, miltelių pavidalo maisto produktų, sienose, palėpėse, rūsiuose. Šiam pelėsiui nereikia daug vėdinimo.
Cladosporium: auga tiek vėsioje, tiek ir šiltoje vietoje. Dažnai randamas ant audinių, kilimų, medinių paviršių, o taip pat ir šildymo-vėsinimo kanaluose.
Penicillium: linkęs augti ant nuo vandens pažeistų medžiagų, pavyzdžiui, po kilimais, rūsiuose. Dažnai būna mėlynos, žalios ar geltonos spalvos. Įdomu tai, kad iš šio pelėsio yra gaunamas vienas populiariausių pasaulyje antibiotikų – penicilinas!
Aureobasidium: rausvos spalvos su juodomis dėmėmis. Dažniausiai randamas ant medienos, sienų, sandarinimo vietų bei skiedinio.
Stachybotrys chartarum: dar vadinamas juoduoju pelėsiu. Žalsvai juodas pelėsis auga ant daiktų, kurių sudėtyje yra daug celiuliozės, pavyzdžiui, ant popieriaus, medienos plaušo plokščių, gipso kartono.
Trichoderma: baltos kreminės spalvos pelėsis, kuris, išleisdamas sporas, tampa žalias. Dažniausiai randamas ant medinių paviršių, taip pat ant langų vonios kambariuose ir virtuvėse.
Kaip jau supratote, pelėsis namuose gali būti skirtingų spalvų, formų, tekstūrų, ant skirtingos sudėties paviršių. Pačioje pradžioje pelėsis dažnai atrodo kaip tiesiog nedidelė dėmė ar spalvos pakitimas.
Kaip atsiranda pelėsis namuose?
Pastebėjote pelėsį namuose, tačiau nežinote, iš kur šis atsirado? Pelėsio sporų yra visur – tiek lauke, tiek patalpose, tačiau jos tokios mažos, kad plika akimi jų nesimato. Į namus sporos gali patekti per orą: pro atvirus langus, duris, vėdinimo sistemas. Taip pat jų galime parsinešti iš lauko ir patys – sporos prikimba prie drabužių, batų, gyvūnų kailio. Pelėsis namuose augti pradeda tik tuomet, kai sporos nusileidžia ten, kur jų augimui yra idealios sąlygos – pakankamai drėgmės bei maistinių medžiagų atsargų. Jei aplinka sporoms netinkama, jos dažniausiai nesivysto ir jokių problemų nesukelia.
Namų pelėsio poveikis žmogaus sveikatai
Namų pelėsis gali sukelti sveikatos problemų, o ypač tiems žmonėms, kurie yra alergiški, turi kvėpavimo problemų ar nusilpusią imuninę sistemą. Augant pelėsiui, į orą patenka sporų, ląstelių, nestabilių organinių junginių. Taip pat pelėsis gamina alergenus, mikotoksinus – kai kurie iš jų gali būti labai toksiški jautriems žmonėms. Patalpose esanti drėgmė skatina medžiagų susiskaidymą, dėl to padidėja laisvų dalelių bei dulkių kiekis patalpų ore. Šios dalelės ir gali imti dirginti plaučius, nosį, gerklę, o tam itin jautrūs žmonės, sergantys kvėpavimo, plaučių lėtinėmis ligomis arba astma.
Taip pat jautriems ar į alergijas linkusiems žmonėms pelėsis gali išprovokuoti panašius simptomus, kaip ir kitos alergijos, pavyzdžiui, šienligė ar sezoninė alergija: slogą, užsikimšusią, niežtinčią nosį, perštinčią gerklę, čiaudulį, ašarojančias akis. Alergiški pelėsiui ir sergantys astma žmonės, aplinkoje esant pelėsiui, turi didesnę tikimybę patirti astmos priepuolį.
Pelėsių valymas
Tam, kad pašalintumėte pelėsį, tiesiog nuvalyti paviršius neužteks. Kietus paviršius reikėtų nuvalyti pelėsių valymui skirtu valikliu, muilu arba stipriai atskiestu baliklio tirpalu. Po nuvalymo būtina gerai išdžiovinti paviršius tam, kad pelėsis nepasikartotų. Porėtus paviršius po nuvalymo reikėtų nuolat stebėti, nes pelėsis gali į juos įsiskverbti. Jei pelėsis ir toliau kartojasi, reikėtų apsvarstyti dėl šių daiktų pašalinimo. Esant sienų pažeidimams, parduotuvėse reikėtų teirautis priešgrybelinių priemonių bei dažų, kurie padės užkirsti kelią pelėsių atsiradimui.
Jei namuose yra labai dideli plotai pelėsių, neatmeskite galimybės išsikviesti profesionalus, kurie padės juos pašalinti.
Pastebėjus sveikatos problemų, kurias, jūsų manymu, galėjo sukelti pelėsis, kreipkitės į gydytoją.
Ką daryti, kad pelėsis namuose neatsirastų?
Norint iš anksto užkirsti kelią pelėsio atsiradimui, reikėtų namuose palaikyti švarą, juos reguliariai vėdinti, o taip pat – kontroliuoti drėgmę. Drėgmės kontrolė yra svarbiausias veiksnys, neleidžiantis pelėsiui augti. Rekomenduojama ir sekti patalpų drėgmės kiekį – geriausia, kad drėgmės lygis būtų mažesnis nei 60 proc.
Atkreipkite dėmesį į drėgmės kiekį padidinančius šaltinius – pavyzdžiui, vandens nutekėjimas lyjant lietui, vandens naudojimas gaminant maistą, skalbimas – visa tai padidina drėgmę patalpoje. Sandarūs namų langai ir durys taip pat prisideda prie didesnio drėgmės lygio.
Sumažinti drėgmę galite šiais būdais: išsiliejus skysčiams – greit juos nuvalyti; palikti pravirus langus, kad oras galėtų cirkuliuoti; išskalbtus švarius drabužius dėti į spintas tik visiškai sausus, spintas retkarčiais išvėdinti; naudoti elektrinį drėgmės surinkėją.
Taip pat pelėsio prevencijai reikėtų vengti kloti kilimus drėgnose patalpose, tokiose kaip rūsys ar vonios kambarys; valyti vonios kambarį naudojant priešgrybelines (pelėsį naikinančias) priemones; palaikyti švarą namuose – valyti dulkes, kad ant jų ir kitų medžiagų nesusidarytų pelėsis.
Pelėsio prevencija įrenginėjant naujus namus
Įsirenginėjate naujus namus? Svarbu iš anksto užkirsti kelią galimam pelėsių augimui. Pavyzdžiui, vienas iš būdų, kaip tai padaryti – sandarinant namą naudoti jau patikrintus būdus, kaip montuoti vandeniui nepralaidžius stogus, langus, užsandarinti angas aplink langus, duris. Taip pat, jei namas statomas ten, kur nuolat yra drėgna (pavyzdžiui, netoli jūros), vertėtų pagalvoti apie patalpų sausinimo įrangą – ji puikiai pasitarnaus džiovinant medžiagas, norint sumažinti garų slėgį ir drėgmę.
Nepamirškite, kad ir statomo namo statybines medžiagas reikia laikyti apsaugant nuo drėgmės – po stogu, šiek tiek pakėlus nuo žemės, uždengtas (ne per sandariai).
Šiuolaikiniuose namuose jau įrenginėjama rekuperacijos sistema taip pat puikiai pasitarnauja pelėsio prevencijai.
Augalai, sugeriantys drėgmę – pelėsio prevencijai
Jei patalpose drėgmės daug, į pagalbą jos absorbavimui galite pasitelkti augalus, kurie sugeria drėgmę per savo lapus. Visos patalpose esančios drėgmės jie tikrai nepanaikins, tačiau sumažins – tikrai. Trumpai apžvelgsiu drėgmę absorbuojančius augalus.
Anglų gebenė – lengvai prižiūrima, turi gražią išvaizdą. Puikiai papuoštų, pavyzdžiui, vonios kambarį. Svarbu paminėti, kad gali būti toksiška naminiams gyvūnams, tad geriausia būtų laikyti jiems nepasiekiamoje vietoje.
Taikos lelija – gali taip pat būti toksiška naminiams gyvūnams, tačiau nereikalauja tiesioginių saulės spindulių. Todėl taip pat puikus augalas vonios kambariui.
Orchidėjos – puikiai absorbuoja drėgmę, tačiau kartu reikalauja ir netiesioginės saulės šviesos. Ši gėlė netiks tamsiems kambariams, tačiau puikiai papuoš kitas namų erdves.
Tilandsija – nereikalauja daug priežiūros, o maitinasi – iš oro gautomis maistinėmis medžiagomis. Ši gėlė, nors ir sugeria drėgmę iš aplinkos, tačiau kartu reikalauja ir laistymo bent kartą per savaitę.
Palmės – tiks bet kuriam namuose esančiam kambariui, įskaitant ir vonios kambarį. Ne tik atrodo gražiai, bet ir yra naudingos drėgmės kontrolei.
Paparčiai – mėgsta netiesioginius saulės spindulius, reguliarų laistymą. Taip pat, kaip ir aukščiau minėti augalai, puikiai sugeria aplinkos drėgmę.
Sansevjera – turi žalius, kardo formos lapus. Mėgsta šviesą ir šilumą, o surinktą vandenį kaupia storuose, sultinguose lapuose.
Begonijos – nors šios gėlės nėra labai populiarios, tačiau mėgsta drėgną aplinką. Sodinti reikėtų į gerai nusausintą dirvą ir laikyti toliau nuo tiesioginių saulės spindulių.
Laimės bambukas – tai nėra tradicinis bambukas. Auginti jį galima tiek dirvoje, tiek vandenyje. Dievina šiltas ir drėgnas erdves, tad puikiai pasitarnautų pelėsio prevencijai.
Šaltiniai:
https://www.medicalnewstoday.com/articles/288651#outlook
https://www.healthline.com/health/mold-in-house#takeaway
https://www.build-review.com/8-tips-to-prevent-mould-in-new-construction/
