Tai atskleidė draudimo bendrovės „Gjensidige“ užsakymu „NielsenIQ“ atlikta reprezentatyvi Baltijos šalių gyventojų apklausa.
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, per dešimt šių metų mėnesių Lietuvoje kilo 6864 gaisrai. Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, kai buvo užgesintas 7341 gaisras, šiemet jų kilo 6,5 proc. mažiau. Tačiau per dešimt šių metų mėnesių gaisruose žuvo 70 žmonių, kai pernai ugnis nusinešė 49 gyvybes.
„Kasmet mūsų atliekami tyrimai rodo, kad būstas yra brangiausias žmogaus turtas. Auga žmonių dėmesys draudimui, fizinei apsaugai, gerai kaimynystei. Dūmų detektoriai taip pat turėtų būti šiame sąraše, tačiau naujausi duomenys atskleidžia, jog Lietuvos visuomenė mažiausiai tarp visų Baltijos šalių gyventojų rūpinasi apsauga nuo gaisro: kiek mažiau nei du trečdaliai žmonių yra sumontavę jau beveik penkerius metus privalomą priemonę. Dar liūdnesnė tendencija, kad detektorių Lietuvos žmonių namuose ne daugėja, o mažėja. Vadinasi, didėja ir rizika stipriau nukentėti nuo gaisrų“, – sako draudimo bendrovės „Gjensidige“ Žalų departamento vadovė Baltijos šalims Viktorija Katilienė.
Tyrimo duomenimis, dūmų detekoriaus namuose neturi 26 proc. Lietuvos, 16 proc. Latvijos ir vos 5 proc. Estijos gyventojų.
Žala skaičiuojama milijonais
„Nors gaisrą patyrusiems žmonėms žala yra atlyginama ir tais atvejais, jei nukentėjusieji dūmų detektoriaus namuose nėra sumontavę, tačiau praktika rodo, kad be detektoriaus gaisrai gyvenamuosuose būstuose padaro gerokai didesnius nuostolius žmonių namams bei juose esančiam turtui“ , – pabrėžia V.Katilienė.
Praėjusiais metais draudimo bendrovės „Gjensidige“ Baltijos šalių gyventojams išmokėjo 4,2 mln. eurų gaisrų padarytiems nuostoliams atlyginti, iš jų 2,2 mln. eurų – Lietuvoje nuo gaisrų nukentėjusiems žmonėms. Vidutinė ugnies padaryta žala, įmonės duomenimis, sudarė beveik 10 tūkst. eurų, t.y. dvigubai daugiau nei prieš penkerius metus.
„Nuo ugnies namai nukenčia labiausiai. Ji padaro kelis kartus didesnius nuostolius nei kitos nelaimės Po gaisro išmokamų žalų vidutinė suma net penkis kartus viršija tą, kuri vidutiniškai išmokama įvykus gamtos stichijų sukeltai nelaimei ar vagystei. Išplitusi ugnis namus sudegina per kelias minutes, todėl tendencija atsisakyti dūmų detektoriaus yra išties pavojinga“, – kalba draudimo bendrovės atstovė.
Jos teigimu, optimizmo nesuteikia ir statistiniai duomenys, kurie atskleidžia, jog visose Baltijos šalyse mažėja ir tokių gyventojų, kurie planuoja namuose įsirengti dūmų detektorių. Lietuvoje taip manančiųjų visuomenės dalis sudaro 7 proc., Latvijoje – 8 proc., Estijoje – 4 procentus.
Šių metų birželį draudimo bendrovė išmokėjo 110 tūkst. eurų už pilnai gaisro metu sudegusį namą, 70 tūkst. eurų už sudegusį antrąjį gyvenamojo namo aukštą, daugiau nei 9 tūkst. eurų už sudegusį sandėliuką.
Dūmų detektorių priežiūra – būtina
Pasak V.Katilienės, nuostoliai, kuriuos gaisro metu patiria žmonės yra neįkanojami, o namuose įrengti dūmų detektoriai leidžia apsaugoti žmonių gyvybes ir į pavojų sureaguoti operatyviai. „Pasitaiko daug atvejų, kai žmonės laiku nesureaguoja į ugnį, imasi priemonių, kuomet namai jau dega atvira liepsna, o atvykę ugniagesiai nebegali padėti ir išgelbėti namų, nes gaisras nebuvo laiku pastebėtas. Nuo tokių nemalonių scenarijų dūmų detektoriai padės apsisaugoti“, – tvirtina draudimo bendrovės Žalų departameno vadovė Baltijos šalims.
Namuose turintiems dūmų detektorius ji primena apie šių įrenginių priežiūros svarbą. Kartą per mėnesį būtina patikrinti, ar dūmų detektorius veikia. Tam tereikia paspausti kontrolinį mygtuką. Jeigu signalo nėra, gali tekti keisti jo maitinimo elementus. Bent kartą per mėnesį reikia nuvalyti nuo dūmų jutiklių dulkes.
Reprezentatyvi Lietuvos, Latvijos ir Estijos gyventojų apklausa buvo atlikta apklausiant 4800 trijų Baltijos valstybių gyventojų.
