Ji pasakojo, kad prasidėjus šildymo sezonui, oro kokybė išties pablogėja. „Iš tikrųjų pliusuojasi du efektai, t. y. pagrindinis taršos šaltinis – transportas ir kietojo kuro deginimas tiek gaminant energiją katilinėse, tiek individualiuose namuose. Susisumavus šiems dviem šaltiniams, oro kokybė šaltuoju metų laiku yra prasčiausia ir tai stebima jau ilguoju periodu“, – V.Bimbaitė.
Sausos malkos ar švarus dūmtraukis, tvarkinga krosnis ar židinys mažina ne tik oro taršą, bet ir gaisro tikimybę. Prieš kiekvieną šildymo sezoną ugniagesiai rekomenduoja išvalyti kaminą, apžiūrėti palėpes.
Anot Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo valdybos vyr. specialisto Jono Jočio, dūmtraukiai palėpėse turėtų būti sandarūs ir būtinai išbalinti. Balinimas reikalingas tam, kad atsiradus mikro įtrūkimams matytųsi kurioje vietoje yra nesandaru. Dūmas ant balto tuoj pat matomas, tad taip greičiausiai galima pamatyti problemą. Dabar jau ne laikas lipti ant stogo valyti kamino, tad populiarėja liaudiški seni ir naujoviški suodžių valymo būdai.
Suodžių deginimo katalizatoriai yra gerai, sako „Vilpros“ specialistas Mantas Šetikas. Pasak jo, katalizatoriai pagerina ir palengvina valymą, bet neatlieka to pilnai: „Dažnai paminiu tokį paprastą pavyzdį: įsivaizduokite, kad puode padarėte bulvių košę, ją suvalgėte, vieną puodą užmerkėte po vandeniu, kito ne, tai kurį puodą išplauti bus lengviau? Tai lygiai tas pats yra su kaminais. Ir tas suodžių sudeginimo katalizatorius padaro tą valymą lengvesnį, bet jis pilnai to neatstoja.“
Ugniagesiai atkreipia dėmesį, kad kartais žmonės šildosi degindami bet kokias degias medžiagas. O tai pavojinga sveikatai ir gyvybei.
Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo valdybos vyr. specialistas J. Jočys atkreipė dėmesį, kad kaip kurą žmonės naudoja viską, kas dega, ir netgi apskritai tai ko negalima deginti – net ir plastikinę tarą kažkur nevykusiai bandytą priduoti.
„Teko matyti net drabužius deginančius ir pan. Tai iš tikrųjų tokio dalyko jokiu būdu negalima. Malkos turi būti tinkamos kūrenimui, jokiu būdu negali būti jos apdorotos dažais, impregnantais“, – sakė jis.
Laidoje „Lietuvos diena“ specialistas parodė, kaip specialiu šepečiu su lanksčiu kotu pačiam galima išsivalyti tinkamai įrengtą krosnies dūmtraukį. Anot jo, nereikia lipti ant stogo ar laukti kaminkrėčio, tačiau ugniagesiai nepataria savarankiškai statyti kamino, krosnies, židinio.
Tokį darbą gali atlikti tik kvalifikaciją turintys meistrai. „Vilpros“ specialistas sakė, kad svarbiausia turi būti saugumas. Tad tam turi būti tinkamos medžiagos ir tinkamų meistrų sumontuota.
„Su tuo dar mūsų žmonės nelabai nori sutikti. Nes jeigu kaimynas pats susimontavo, o aš už kaimyną taigi geresnis, tai eisiu irgi sumontuosiu. Bet to reikėtų vengti“, – laidoje nuogąstavo specialistas. Švarus kaminas ir tinkamos kokybės kuras mažina oro taršą sveikatai pavojingomis kietosiomis dalelėmis.
Kietosios dalelės KD2,5 sveikatos atžvilgiu yra pavojingiausios. Čia kaip švaraus oro indikatorius ir tikrai skaičiuojamas netgi mirčių skaičius pagal šių dalelių koncentraciją kiekvienoje šalyje, – pastebėjo V. Bimbaitė.
Ji pažymėjo, kad Lietuvoje vidutiniškai apie 2–2,5 tūkst. priešlaikinių mirčių sukelia būtent kietųjų dalelių per didelė koncentracija.
Informacija apie oro taršą skelbiama internete. Kiekviename name, bute, sodyboje privalu įsirengti dūmų arba smalkių detektorių. Šie paprasti prietaisai jau ne vienam išgelbėjo gyvybę.
