Kurias gėles galima sodinti dar ir lapkritį? Pateikė konkretų sąrašą

Gėlių sodinimas rudenį turi nemažai privalumų:

pasodinę augalus rudenį sutaupysite laiko ir pastangų pavasarį;

neprireiks dirbtiniu būdu stratifikuoti sėklų: per žiemą jos natūraliai stratifikuosis, tad pavasarį daigai bus tvirti ir atsparūs;

gėlės žydės jau pirmaisiais vegetacijos metais;

įvyks natūrali pasėtų augalų atranka – iki pavasario išgyvens tik stipriausi ir sveikiausi sėjinukai;

rudenį pasodintos gėlės žydės keliomis savaitėmis anksčiau nei pasodintos pavasarį;

padidės gėlių atsparumas ligoms ir kenkėjams.

Rudeninis sodinimas turi ir trūkumų, tačiau jų žymiai mažiau nei privalumų:

mažesnis sėklų daigumas nei sodinant pavasarį (todėl rekomenduojama sėti tankiau);

rudenį galima sodinti tik tas augalų rūšis ir veisles, kurios sugeba atlaikyti šalčius;

šaltuoju metų laiku dirbti gėlyne gali būti mažiau malonu ir nepatogu.

Gėlių sodinimo laikas priklauso nuo jų dauginimo būdo – ar dauginama sodinukais, auginiais, svogūnėliais ar sėklomis. Taip pat sodinimo laiką lemia oro sąlygos. Toliau pateikiame, kuriais mėnesiais įprastai sodinamos vienos ar kitos gėlės, tačiau nereikėtų vadovautis šiomis rekomendacijomis aklai. Mūsų dienomis, kai pasaulis susirūpinęs dėl klimato kaitos, metų laikams būdingi orai palengva keičiasi. Prieš ruošiantis sodinti augalus, būtina sekti orų prognozes, kad galėtumėte nustatyti rudeniniam sodinimui tinkamiausią laiką.

Kol dar šilta, galite dirbti su sodinukais, auginiais ir svogūnėliais. Iki šalnų pradžios daigai turės laiko įsišaknyti ir pasiruošti žiemojimui. Rudens pradžioje dalijami ir atsodinami kai kurie daugiamečiai augalai (astilbės, lubinai, bruneros, melsvės, viendienės), dauginamos rožės ir žiemės. Padalinus daugiamečių kerus, nepamirškite jų pjūvių vietas pabarstyti pelenais arba medžio anglimi.

Rugsėjo vidurys ir pabaiga – palankus laikas dalinti krūmines gėles (rudbekijas, hortenzijas, sinavadus, šluotelinius flioksus) ir svogūninius augalus. Pastarieji sodinami griežtai laikantis ant pakuotės nurodytų rekomendacijų: užkasus svogūnėlius vėliau nei rekomenduojama, jie nespės iki šalnų išvystyti šaknų ir žus.

Spalį, pasibaigus bobų vasarai, laikas sėti augalus, kurių sėkloms reikalingas stratifikavimas. Tokius augalus galima sėti pradedant spaliu ir vėliau – net ir po pirmojo sniego. Neskubėkite sėti sėklų iškart po pirmųjų šalnų, kai žemė dar drėgna. Drėgmė skatins sėklas dygti iškart, nelaukiant pavasario, ir žiemą tokie ne laiku sudygę daigai žus. Svarbu sulaukti, kol šalti orai bus pastovūs, o dirva taps sausa. Rudenį sėklos sėjamos po 5 ar 6 dienas iš eilės besilaikančio šalto, tačiau besniegio oro.

Pavasarį žydinčių gėlių (hiacintų, tulpių, žydrių) svogūnėliai sodinami maždaug iki spalio vidurio. Lietingą rudenį jų lysvė uždengiama plėvele, apsaugančia dirvą nuo užmirkimo. Mėnesiui einant į pabaigą sodinamos pakalnutės, dalijami bijūnai.

Lapkritį dažnai sulaukiame šalnų ir sniego. Tokiomis oro sąlygomis gėlės nebesodinamos, o tik uždengiamos ir mulčiuojamos žiemai. Tačiau šiltą lapkritį, kai temperatūra lauke ne žemesnė kaip 5 laipsniai, galite sodinti nekaprizingas tulpių, astrų ir žydrių veisles. Prie šių oro sąlygų tinka sėti ir vienmetes chrizantemas, flioksus, rugiagėles, laumakes, lubinus, daugiametes aguonas.

Svarbu apdengti šiuo laiku pasodintas gėles nuo nenuspėjamų orų. Tinka uždengti šviežiai pasėtų ar pasodintų gėlių lysves spygliuočių šakomis, rudeniniais lapais, plėvele.

Dirva rudenį sodinamiems vienmečiams ir daugiamečiams augalams ruošiama iš anksto. Pasirūpinkite būsima sodinimo vieta, kol už lango sausi ir gana šilti orai. Pasirinkta lysvės vieta perkasama, iš jos pašalinamos piktžolės, akmenys, šakniastiebiai, žemė supurenama ir išlyginama grėbliu.

Jei dauginsite augalus sėklomis, iš anksto paruoškite mišinį sėkloms užberti. Jį galite paruošti lygiomis dalimis sumaišę smėlį, humusą ir durpes, arba naudokite įsigytą prekybos vietose sodinukų mišinį. Mišinys iki sėjos laikomas kambario temperatūroje.

Išlygintoje vietoje kapliu ar kitu įrankiu padarykite aiškias, bet ne per gilias vageles, kad pavasarį daigams būtų lengviau sudygti. Nesėkite sėklų pernelyg giliai. Norint apsaugoti sėklas nuo šalčio, norisi jas paslėpti giliau žemėje, tačiau tinkamai parinktos veislės nebijo šalčio, o štai trapiems daigams pavasarį bus sunku prasibrauti per storą dirvožemio sluoksnį. Rudenį gėlės sėjamos tankiau nei pavasarį, nes jų daigumas mažesnis. Na, o jei jų visgi sudygs per daug, pavasarį daigus lengvai išretinsite. Pasėtos sėklos užberiamos paruoštu ir kambario temperatūroje laikytu substratu, lysvė uždengiama lapais ar agroplėvele.

Toli gražu ne visos gėlės tinka sodinimui rudenį. Rudens laikotarpis ypač palankus daugiamečių gėlių šakniastiebiams dalyti ir svogūninėms gėlėms sodinti, tinka sėti ir šalčiui atsparias vienmetes gėles. Toliau aprašysime kai kurias populiarias rudenį sodinamas gėles.

Ruduo – darbymetis svogūninių augalų gerbėjams. Daugelis šių augalų sodinami rugsėjį arba pirmoje spalio pusėje (3–4 savaites iki šalnų). Kad apsaugotumėte svogūnėlius nuo staigaus puvimo, jų sodinimui rinkitės lygias vietas su žemu gruntinio vandens lygiu.

Narcizai. Jie gerai jausis pasodinti smėlingoje, purioje dirvoje be drėgmės pertekliaus. Šios gėlės sodinamos rugsėjo pradžioje. Narcizai ne itin mėgsta kitų svogūninių augalų kaimynystę.

Tulpės. Tulpių sodinimo laikas priklauso nuo jų veislės – vienos sodinamos rugsėjo pabaigoje, laikantis stabiliai +10 laipsnių temperatūrai, kitas veisles tinka sodinti ir šiltą lapkritį, prie +5 laipsnių temperatūros. Nusipirkus tulpių svogūnėlių rekomenduojama juos iškart pasodinti į dirvą.

Krokai. Sodinami rugsėjo-spalio mėnesiais. Jei ruduo šiltas ir sausas, svogūnėlius galima šiek tiek palaistyti.

Hiacintai. Jų sodinimui rinkitės lygias, saulėtas sodo vietas be drėgmės pertekliaus. Hiacintų svogūnėliai sodinami esant 5–10 laipsnių dirvos temperatūrai.

Žydrės. Šios gėlės puikiai dera pasodintos tiek saulėtose, ir pusiau pavėsingose ​​vietose. Kai kurios veislės gali būti sodinamos vėlai rudenį – lapkritį, jei laikosi +5 laipsnių temperatūra.

Rudeniniam sodinimui tinka šalčiui atsparūs ir savaime pasisėjantys vienmečiai augalai. Pasodinti rudens metu, pavasarį jie pradės žydėti anksčiau nei įprastai.

Kosmėja. Šios nepretenzingos aukštaūgės gėlės puikiai jaučiasi net ir prastesniame dirvožemyje. Kosmėjos sėjamos prieš pat žiemą. Kasmet sėjos kartoti jums greičiausiai nereikės – šios gėlės gerai dauginasi savaime.

Adonis. Šis augalas mėgsta gerai apšviestas vietas, jis nereiklus dirvožemiui. Adonis sėjamas prieš pat šalčius. Daugiametės jo veislės sėjamos į konteinerius ir apkasamos sniegu.

Medetkos. Jos sėjamos spalio pabaigoje bei lapkritį, prasidėjus pastovioms šalnoms. Mulčiuoti jų nereikia – medetkų daigai nebijo pavasarinių šalnų.

Guboja. Rugsėjo pabaigoje guboja sėjama sausose, atvirose ir gerai apšviestose sodo vietose. Šis augalas mėgsta uolėtą ir kalkingą dirvą. Gubojos pasėliai uždengiami nuo šalčio eglišakėmis.

Laibenis. Ši gėlė jaučiasi patogiai sausose ir akmeningose vietose. Smulkios laibenio sėklos sumaišomos su smėliu, kad pasėliai būtų tolygesni, ir sėjamos į purią, gerai sudrėkintą dirvą.

Ešolcija. Ešolcijos sėjamos rudens viduryje į lengvą, humusingą dirvą, iki šalnų likus vos kelioms dienoms. Jų pasėliai mulčiuojami.

Ruduo – tinkamas metas sodinti nemažai daliai daugiamečių gėlių.

Astrai. Šios gėlės sėjamos, kai temperatūra ilgiau nei savaitę laikosi žemiau nulio.

Pentinius. Rudeninė sėja – paprastas būdas jau gegužę ar birželį turėti žydinčių pentinių. Pentiniaus sėklos užberiamos lengvu smėlio ir durpių sluoksniu, uždengiamos eglišakėmis. Trejų-ketverių metų pentiniai gali būti dauginami ir dalijant šakniastiebius, kurie supjaustomi į 8–10 dalių.

Rožės. Rožės sodinamos maždaug iki spalio vidurio, likus 3–4 savaitėms iki šalčių pradžios, nes tiek laiko reikia sodinukams įsišaknyti.

Levandos. Rudenį levandos sėjamos iki spalio pabaigos, atėjus lengvoms, stabilioms šalnoms. Sėklos tankiai sodinamos į dirvą ir užberiamos kambario temperatūroje laikytu smėliu arba puria žeme. Levandos sodinamas ant nedidelių, 30–40 cm aukščio, kauburėlių, taip apsaugant jas nuo drėgmės pertekliaus.

Bijūnai. Rugsėjis – palankus metas bijūnų dauginimui dalijant jų kerus. Pasodinti rudenį, jie pražys jau gegužės mėnesį. Bijūnus reikia pasodinti likus ne mažiau nei mėnesiui iki didesnių šalčių, kad jie spėtų gerai įsišaknyti.

Flioksai. Šių kvapnių gėlių auginiai gerai įsišaknija. Kuo vėlesnė fliokso veislė, tuo vėliau ji dauginama, bet vėliausiai dauginimas atliekamas iki spalio vidurio.

Sinavadas. Sėjamas, kai žemė atvėsta iki 2–4 laipsnių šilumos. Sinavado sėklas galite barstyti tiesiai ant sniego, šiek tiek užberti žeme ir vėl sniegu.