Kambarinėms gėlėms ypač svarbus yra vazonas: išrinkite tinkamiausią savo augalams – nustebsite pokyčiais

Forma. Pagal formą galima išskirti apvalius ir keturkampius vazonus. Keturkampiuose vazonuose telpa daugiau žemių (lyginant su to paties skersmens apvaliu vazonu), juos galima kompaktiškai sustatyti. Apvalūs vazonai skiriasi vidinio diametro dydžiu, dažniausiai būna šiek tiek žemyn siaurėjančiomis sienomis, dėl ko pavyksta lengviau išimti augalą iš jo.

Dydis. Indas visada turi būti proporcingas augalo dydžiui. Vadinasi, augalams, auginamiems vazone iki 25 cm dydžio, jis turi būti didesnis už augalo šaknyną 2,5–5 cm, o didesniame nei 25 cm dydžio vazone – 5–7,5 cm. Rekomenduojama rinktis bent 10 cm gilesnį vazoną nei yra augalo šaknys.

Per didelis vazonas atrodys neproporcingai augalui, be to, jame esantis perteklinis dirvožemis per lėtai džiūsta. Dažniausiai naudojamas vazono dydis – standartinis, kuriame gylis ir plotis (skersmuo) yra vienodi. Aukšti vazonai skirti augalams su ilgomis šaknimis arba aukštiems augalams, o plokšti – daigams, besidriekiantiems, žemiems augalams.

Vazonai prieš naudojimą turi būti išplauti, kad būtų panaikintas galimas užkratas augalams.

Vienareikšmiškai patariama rinktis vazonus su drenažo anga. Kai vazono dugne nėra skylučių, augalus išlaikyti gyvus ir sveikus tampa išbandymu, nes labai sunku palaikyti tinkamą drėgmės lygį ir oro cirkuliaciją. Jeigu vazono dirvožemio paviršius sausas, visgi dugnas vis dar gali būti drėgnas ir laistant augalą jis tiesiog „paskęs“.

Dauguma augalų nemėgsta įmirkusių šaknų, kartais galima dar ir papildomai pagerinti drenažą, vazono dugne įpylus lavos akmenėlių, perlito ar kitos medžiagos. Vazonai be drenažo angos dugne dažnai tarnauja kaip laikikliai – naujai įsigytas augalas plastikiniame vazonėlyje paprasčiausiai įdedamas į vazoną be drenažo angos. Į jį subėga perteklinis vanduo bei paslepia neišvaizdžią plastikinę tarą.

Lauko vazonai dažnai yra talpesni ir paprastai pasižymi tvirtesnėmis konstrukcijomis nei viduje naudojamų indų. Lauke būnantys dideli vazonai turi pasižymėti nemažu spektru savybių, pavyzdžiui, atsparumu šalčiui, UV spinduliams, krituliams, vėjui, spalvos blukimui. Tokie indai gaminami iš plastiko, betono, polipropileno, keramikos, metalo ir kitų medžiagų.

Vazonai gėlėms naudojami įvairiems tikslams, pavyzdžiui, augalams gabenti į naujas vietas, sėkloms daiginti, augalams auginti kieme ir patalpose, persodinti augalus ir parsinešti į patalpą iš lauko. Jų būna pačių įvairiausių formų, stiliaus, dydžio ir medžiagos. Lauke neretai naudojami loveliai gėlėms – pailgi vazonai, dažniausiai kabinami prie palangių, balkone ar kitose lauko vietose. Vyrauja plastikiniai ar šilti (termo) loveliai, kurie yra gana lengvi, kad mažiau svertų ir išsilaikytų. Juose auginami keli tie patys augalai arba komponuojamos kelios skirtingos rūšys.

Tai bene geriausias pasirinkimas svyrantiems augalams auginti, siekiant įdomesnio sprendimo. Krepšelius įprasta kabinti verandose, balkonuose, vidiniame kieme, terasoje, kiek rečiau pritaikoma ir kambariuose, laiptinėse. Labai gražiai atrodo pakabinti keli krepšeliai įvairiame aukštyje.

Krepšelių būna pintų iš vytelių ar bambuko, iš plastiku dengtos vielos, su metaliniu rėmeliu ir kokosų pluošto įdėklu. Pakabinamų vazonų yra molinių, medinių, plieninių ir/ar su vandens padėkliukais. Krepšeliai su augalais būna gana sunkūs, ypač palaistyti, tad jie turi būti labai gerai ir saugiai įtvirtinti bei laikytis ant virvės, grandinės ar gembės.

Indai hidrokultūroms yra pagaminti iš dvigubų indų, kartu įdėtas kalibruotas vandens žymeklis. Vidiniame inde, dažniausiai plastikiniame su atviromis šoninėmis angomis, yra augimo terpė (pavyzdžiui, degintas molis), į kurį įsodintas augalas. Išorinis indas skirtas vandeniui tiekti. Toks indas pasiteisina, nes augalai gauna tikslų kiekį oro, vandens, mineralinių medžiagų, terpė itin laidi, jie auga greičiau, būna sveikesni ir nereikia dažnai laistyti.

Dygstančioms augalų sėkloms ir daigeliams nereikia augti gilyn, todėl jiems auginti naudojami gana negilūs indai. Tai padėklai, kasetės, lėkštės, segmentuoti negilūs indai, durpių puodeliai, dubenėliai ar pusdubeniai. Tvarūs ir stiprūs padėklai daugiau reikalingi mažiems puodeliams, silpnoms segmentuotoms kasetėms laikyti. Kasečių sekcijos praverčia išsodinant augaliukus ar išsėjant sėklas atskirai. Didesni pusdubenio formos vazonėliai naudojami sodinukams parduoti.

Durpių puodeliai – tai sėjinukų, sodinukų vazonėlis, ypač naudojamas šaknų trikdymui nepakantiems augalams auginti ir dauginti. Augalai augdami perauga puodelio sieną ir dugną, taip pasiekia dirvožemį. Tokiems puodeliams gaminti presuojamos durpės, pelkių samanos, medžio plaušai, kartais impregnuojami trąšomis arba žmonės patys pasidaro iš dvigubo laikraščio.

Priklausomai nuo vandens augalų, vazonai yra kelių tipų. Indas iš grotelių su daug kiaurymių sienelėje, kuris pripildomas specialiu dirvožemiu ir apjuosiamas audeklu, skirtu vandens lelijoms, pakrantės augalams. Yra ir plaukiojantys vazonai, pagaminti iš putplasčio, dengti medžiaga, kurie laisvai plaukios vandens telkinyje. Jame auginami smulkūs vandens augalai.

Tai vieni iš dažniausiai naudojamų indų, nes šie yra pigūs, universalūs, dažnai lankstūs, lengvi, gana patvarūs, jų yra įvairių spalvų ir stilių. Plastikiniai vazonai gaminami iš įvairių medžiagų: polipropileno, polietileno, stiklo pluošto, epoksidinės dervos, plastiko mišinių. Vazono kokybė priklausys nuo kainos, kur pigesni vazonai ilgainiui gali išblukti ir įtrūkti, o brangesni – ne, o kai kurie iš jų pasižymi gera izoliacija.

Augalų plastikiniuose induose nereikia dažnai laistyti, nes žemė ilgiau išlieka drėgna, vazonus lengva valyti. Tamsios spalvos plastikiniai vazonai sugeria daugiau šilumos ir tai pasiteisina ankstyvą pavasarį, bet ilgai veikiamas saulės spindulių ir karščio jis gali tapti itin trapus ir sulūžti. Dėl šios priežasties plastikiniai vazonai gali būti naudojami tik vieną sezoną. Pagaminti iš polipropileno ir polietileno mišinio vazonai yra atsparūs šalčiui ir yra tinkami laikyti lauke.

Molio vazonai yra tradiciniai, patrauklūs, universalūs, nebrangūs, sunkūs, šiek tiek trapūs ir porėti. Terakota yra neglazūruotos, šiek tiek akytos keramikos rūšis, sudaryta iš molio. Tai mums įprasti rausvai rudi moliniai vazonai, kurie tinka praktiškai bet kokiems lauko ar kambariniams augalams. Augalų šaknys moliniuose induose gauna daugiau oro ir gerai vyksta oro apykaita.

Be to, jis gana gerai sugeria šilumą. Tačiau dėl vazono porėtumo greičiau išdžiūsta žemė ir tai reiškia, kad augalus reikia dažniau laistyti. Tokius indus sudėtinga valyti, o nuo trinktelėjimo greitai dūžta. Jie nėra atsparūs šalčiui, bet pasirinkus degtus ir glazūruotus vazonus, šie yra atspariausi atmosferos poveikiui.

Keraminiai vazonai šiandien yra populiariausi kambarinių augalų indai, kurie yra ypač spalvingi, įvairaus stiliaus. Jie paprastai gaminami iš tankesnių, mažiau akytų molinių medžiagų ir glazūruojami tiek iš vidaus, tiek iš išorės.

Glazūruoti keramikiniai indai ilgiau išlaiko vandenį nei neglazūruoti ir dauguma šių vazonų mažiau pažeidžiami šalčio. Kaip trūkumai įvardijami šie bruožai: labiau riboja oro srautą nei kai kurios kitos medžiagos, didesnių dydžių vazonai yra sunkūs ir vidutiniškai brangūs, o nukritę jie gali sudužti arba suskilti.

Iš betono pagaminti vazonai yra labai sunkūs, atlaikantys bet kokį orą, todėl naudojami būtent lauke. Reikia gerai apgalvoti vietą, kur bus pastatytas betoninis vazonas, nes jo greičiausiai jau nepavyks pajudinti. Didelių dydžių vazonai gali būti brangūs, tačiau šiuos vazonus galima nesunkiai pasigaminti patiems.

Mediniams vazonams gaminti panaudojama puvimui atspari mediena, apdorota impregnantu ar vandens hermetiku. Tai gali būti dėžės, ąžuolinės statinės, kubilai. Jie yra neformalaus stiliaus ir tarnauja kelerius metus, be to, mediena yra geras šilumos izoliatorius. Jų trūkumai: užpildyti žemėmis ir apsodinti augalais jie yra sunkūs, todėl jų beveik neįmanoma perkelti, o senstant tampa trapesni.

Tai daugiau nestandartiniai indai, tokie kaip cinkuoti kibirai, kubilai. Šie vazonai yra patvarūs, bet saulėje jie greitai įkaista, dėl ko augalai gali „iškepti“. Norint apsaugoti augalus, indo vidų reikia iškloti audiniu ir pastatyti jį pavėsingoje vietoje.

Termo vazonai gaminami iš polipropileno, kuris yra atsparus cheminėms medžiagoms, korozijai, UV spinduliams. Jie yra pigesni nei panašaus dydžio iš kitų medžiagų pagaminti vazonai. Tokie vazonai yra lengvi, tvirti, atsparūs šalčiams, smūgiams. Termo vazonuose žymiai lėčiau išgaruoja drėgmė, juos lengva išvalyti.

Iš stiklo pagaminti skaidrūs vazonai labiau atrodo kaip vazos, tačiau pasiteisina auginant orchidėjas. Stiklas leidžia stebėti augalo šaknų būklę ir poreikį laistymui, o žalios augalo šaknys gauna saulės šviesos. Tokie vazonai taip pat jautrūs trinktelėjimams ir šalčiui, todėl naudojami tik kambariniams augalams. Stiklinių vazonų yra pakabinamų, pastatomų, su kojelėmis (atrodančios kaip taurės), butelio formos. Paprasčiausios vandens stiklinės kartais taip pat pasitarnauja kaip vazonai, pavyzdžiui, svogūninėms gėlėms įsišaknyti ar svogūnų laiškams susidaiginti.

Vazonai ant kojelių. Pakeltas vazonas ant kojelių apsaugo grindų paviršių, ant kurių gali atsirasti nuo vazono atsiradusios dėmės. Tokius vazonus galima rinktis iš labai įvairių variantų: trikojai, keturkojai ar apvaliomis kojomis. Vazonai su skirtingų aukščių kojomis sukuria stilingumo įspūdį.

Su vandens rezervuaru arba savaiminio drėkinimo vazonai – tokiuose vazonuose pasodintų augalų nereikia dažnai laistyti, nes jie patys pasiima reikiamą kiekį vandens, kada reikia. Paprastai tai plastikinės talpyklos, kurių dugne yra rezervuaras su vandeniu. Dažnu atveju vandenį galima pilti tiesiai į rezervuarą. Tokios konstrukcijos puikiai taupo laiką.

Įvairios formos vazonai, pavyzdžiui, vazonas galva, yra su žmogaus veido imitacijos įspaudu. Tokiame vazone pasodinti augalai atrodys gana žaismingai (jame auginami tankūs kuokštiniai augalai atrodys kaip plaukai), bet ir stilingai. Taip galima įdomiai pritaikyti ir kitokių formų vazonus, pavyzdžiui, bato, katino, beždžionės galvos, pėdos, skulptūros ir t. t.

Žmonės labai kūrybingi, todėl vazonams pasigaminti panaudoja įvairius daiktus. Kartais vedami finansinių sumetimų ar noru daiktą prikelti antram gyvenimui sukuriami įspūdingi vazonai. Štai keletas įdomesnių variantų.

Vazonai iš moliūgų. Šiek tiek praskaptuotas moliūgas pasitarnaus kaip labai įspūdingas, o dar ir derlingas vazonas gėlėms. Tereikia prapjauti viršų, paskaptuoti jo vidų tiek, kad tilptų augalo šaknys, priberti žemių ir viskas. Augalas dar ir trąšų gaus.

Paukščių narveliai, inkilai. Papuvę, patręšę ir jau nebenaudojami inkilai dar tikrai gali būti panaudoti kaip „namai“ lauko augalams.

Kibiras ar puodas. Klasikinis metalinis indas, kuriame galima sukurti visą darželį ir laikyti balkone, sode. Tereikia nepamiršti dugne pradurti drenažo skylių ir vidų iškloti apklotu.

Virdulys. Sugedo virdulys? Ne bėda. Iš jo susikursite bohemiškai atrodantį vazoną.

Medžiaginiai maišai. Gana neblogas būdas sodinti daržoves, pavyzdžiui, agurkus, taip apsaugant šaknis nuo kurklių, grambuolio lervų, o lapus – nuo šliužų.

Putplasčio dėžutės. Jei prisikaupė daug pakavimo medžiagos – putplasčio – iš jo pasigamintas indas bus pigus termoizoliacinio vazono variantas.

Grietinės, jogurto indeliai. Klasika tapęs improvizuotas daiginimo indelis vyraujantis tarp močiučių.