Jau prieš tris savaites savivaldybė buvo informuota apie netinkamai atliekamus darbus ties Antakalnio ir L.Sapiegos gatvių sankirta. Čia buvo apsunkintas pėsčiųjų eismas – nepalikta reikalaujamo 1,5 metro šaligatvio.
Vėliau Antakalnio bendruomenei kilo įtarimų, kad kasinėjimų leidimas neapima teritorijos, kur vyko darbai. To patikrinti taip pat niekas neskubėjo.
Tik kai jau buvo lyginamas gruntas, savivaldybė galų gale nustatė, kad darbus atliekanti bendrovė išvis neturi leidimo kasinėti.
Susizgribo jau per vėlai
Savivaldybės atstovas Gabrielius Grubinskas „Sostinei“ patvirtino, kad Antakalnio gatvės 14-ojo pastato rekonstrukcijos projekto plėtotojui leidimas kasinėti nėra suteiktas.
„Kadangi su prašymu nebuvo pateikta pėsčiųjų eismo užtikrinimo schema, leidimas nebuvo išduotas.
Matydama, kad darbai vis tiek vyksta, nors leidimas neišduotas, savivaldybė imsis veiksmų dėl darbų stabdymo ir situacijos sprendimo“, – žadėjo G.Grubinskas.
Bet kabeliai po žeme jau nutiesti. Tiesa, tranšėjos užverstos paskubomis, nesutankinus grunto.
„Tai ir neaišku, kurių taisyklių laikytis, o kurių ne“, – svarstė Antakalnio bendruomenės narys Eduardas Kriščiūnas.
Į pagalbą kvietė policiją
Šalia Antakalnio ir L.Sapiegos gatvių sankirtos vykę kasinėjimo darbai susiję su Antakalnio gatvės 14-ojo pastato projektu. Čia stovėjęs medinukas bus paverstas daugiabučiu.
Projekto plėtotojai kreipėsi į savivaldybę dėl leidimo atlikti kasinėjimo darbus, susijusius su būsimo pastato prijungimu prie telekomunikacijų tinklų. Tačiau leidimas jiems nebuvo suteiktas.
E.Kriščiūnas jau spalio pradžioje kėlė klausimą, ar darbai atliekami legaliai. Statybvietėje darbų vadovas tikino, kad turi visus kasinėjimų leidimus.
„Tikrai taip, turėjo, tiktai ne tokiems darbams ir ne tose vietose“, – prisiminė E.Kriščiūnas, į pagalbą pasikvietęs policijos pareigūnus.
Jo žodžiais, policininkus teko vos ne už rankos vedžioti, kad jie suprastų, į ką reikia atkreipti dėmesį.
Tądien griovius kasę trys darbininkai nė vienas nekalbėjo lietuviškai, o iškviestas darbų vadovas mojavo tik bendrovės „Telia“ išduotomis sąlygomis, bet ne normaliu leidimu.
Be to, prie tvorų nebuvo informacinio stendo apie vykdomus darbus, jų schemos, nors to reikalaujama.
Kitą dieną tvorų nenukėlė
Vis dėlto kilus triukšmui po kelių dienų prie statybvietės atvyko ir savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus tikrintojai.
Juos pasitikusį E.Kriščiūną jie sutiko ne itin draugiškai, patarę nesikišti į jų darbą. Esą jie tikrins, ar plėtotojas turi leidimą kasinėjimams.
Bet ir kitą dieną griovius juosiančios tvoros nebuvo nukeltos, kad pėstiesiems būtų palikta 1,5 metro šaligatvio.
Kontroliuoti nė neketina
Anot E.Kriščiūno, atliekant kasinėjimo darbus reikia įvykdyti daugybę reikalavimų, bet savivaldybės darbuotojai to nekontroliuoja. Tarkim, darbus būtina atlikti taip, kad nebūtų teršiamos gatvės, šaligatviai, kita aplinka už atliekamų darbų teritorijos. Transporto priemonės, išvažiuojančios iš darbų teritorijos, neturi teršti gatvių, kitų eismo zonų.
Ekskavatorius, kasęs griovį, purvinais vikšrais buvo įvažiavęs net į Antakalnio gatvės važiuojamąją dalį. Jis ne tik teršė gatves, bet ir trukdė pėsčiųjų, transporto eismui.
Be to, paskubomis užvertus griovius neaišku, ar nebuvo pažeistos medžių šaknys. Juk reikalaujama, vykdant kasinėjimo darbus, nekasti tranšėjų arčiau kaip 3 metrai nuo medžio kamieno, kurio diametras didesnis kaip 15 centimetrų, ir arčiau kaip 2 metrai, kai kamieno diametras iki 15 centimetrų.
Beje, perkasos vietoje atkūrus pagrindo sluoksnius turi būti nepriklausomos akredituotos laboratorijos atliktas bandymas. Taip pat reikalaujama, kad prieš kasant gruntą žalieji plotai ir kitos dangos turi būti uždengti apsauginėmis medžiagomis. Ar kas nors šio reikalavimo laikosi?
Archeologai tyrinėjo
Prieš pradedant Antakalnio gatvės 14-ojo namo rekonstrukciją archeologiniai žvalgomieji tyrimai buvo atlikti dar prieš dešimtmetį.
Paaiškėjo, kad sklype, kuris priklauso bendrovei „V grupė“, vertingas kultūrinis sluoksnis nesusiformavęs.
Taip pat buvo atlikta ir medinio gyvenamojo namo, vietoj kurio iškils daugiabutis, istorinių bei ikonografinių dokumentų analizė. Joje pažymėta, kad pastatas stovi buvusioje posesijoje.
Tačiau apie toje vietoje buvusią vasaros rezidenciją tikslesnių duomenų nerasta.
Medinis namas šiame sklype stovėjo nuo XIX amžiaus pirmosios pusės, jis kelis kartus buvo rekonstruotas, tad kadastro pažymoje užfiksuoti 1940-ieji jo statybos metai.
