Pasitikrinkite, ar tinkamai prižiūrite kaktusus: ką daryti, kad jie pradžiugintų žiedais

Jie būna įvairių dydžių, formų ir tekstūrų su skirtingais dygliukais (arba išvis be jų), tačiau visų kaktusų poreikiai panašūs, o priežiūra – visiškai nekelia rūpesčių. Paprasčiausiai jiems reikia suteikti daug tiesioginių saulės spindulių ir pamiršti palaistyti (taip, taip – pamiršti), o tada kaktusai jums dovanos nuostabius, be proto kvapnius žiedus. Bet ar viską darote teisingai?

Kaktusai tarpusavyje bendro turi nedaug. Kad augalas yra kaktusas galima pasakyti iš jo storo, išsipūtusio, mėsingo stiebo ir dygliais, šeriais ar plaukais virtusių lapų. Stiebas dažnai būna žalios spalvos ir atlieka lapų funkciją (gamina maistines medžiagas, kaupia vandenį), o jo paviršius yra vagotas, briaunotas, gumbuotas. Spygliai ar šeriai išauga kuokšteliais ir esti susiskirstę grupėmis – areolėmis. Tai tik tiek tų panašumų.

Kaktusai stebina didžiule formų įvairove: rutuliški, cilindriški, panašūs į krūmus ar medžius, kuokštiniai, svyrantys, lapuoti, šliaužiantys ir kiti. Jų dydis taip pat labai įvairus – kinta nuo antpirščio dydžio (2–5 cm) iki milžiniškų „medžių“ (10–12 m, net iki 24 m).

Pasaulyje žinoma daugiau nei 2000 skirtingų kaktusų rūšių. Beveik visų kaktusų tėvynė – Šiaurės, Centrinė ir Pietų Amerika, išskyrus ripsalius, augančius Afrikoje. Į kitus žemynus kaktusai yra introdukuoti ir puikiai gyvuojantys tenykščiomis aplinkos sąlygomis. Dykumose kaktusų auga palyginti mažuma, o daugiausiai jų klesti uolėtose atšlaitėse.

Esant tokiai gausiai kaktusų įvairovei, juos surūšiuoti bene paprasčiausia pagal jų formas. Pateikiame pagrindines formas ir kelis atstovus.

Rutulio formos kaktusai Šios formos apvalūs kaktusai patys populiariausi ir gausiausi, tačiau jie taip pat skiriasi dyglių išsidėstymu, stiebo gumbuotumu, papildomų darinių buvimu. Tokią formą turi be dyglių esantys kaktusai žvaigžinas (Astrophytum), actekis (Aztekium). Su trumpais ir tiesiais dygliais – vilnotis (Neoporteria). Su atsikišusiais dygliais – korifanta (Coryphantha), ežiakaktusis (Echinocactus) Smulkius dyglius turi nuogulis (Gymnocalycium) ir daugybė kitų.

Šiai kategorijai priklauso kaktusai, kurio bendra forma sudaryta iš daugybės atžalų. Kolonijos, vėlgi, sudarytos įvairiai: vienų atžalos „lipa“ ant motininio kaktuso, kiti auga grupelėmis arba atskirai. Tai būtų mamiliarija (Mammillaria), rebutija (Rebutia), korifanta, pėdulis (Pediocactus), kuolenis (Stenocereus).

Tai kaktusai, kurių stiebas plokščias ir primena sultingus lapus. Šiai kategorijai priklauso plačialapiai kaktusai: naktenis (Cryptocereus), skridinaitis (Disocactus), lapenis (Epiphyllum), Epicactus, Nopalxochia ir kaktusai, kurių lapiški stiebai segmentuoti: plokštenis (Schlumbergera), ripsalis (Rhipsalis), kryžmulis (Lepismium). Yra kaktusų, turinčių ne spyglius, o tikrus lapelius ir tai būtų pereskija (Pereskia).

Cilindras cilindrui nelygu, tad ši grupė yra labai gausi, o jai priklauso įvairaus pobūdžio kaktusai. Tai būtų dideli kaktusai, panašūs į medžius: brauningija (Browningia), karnegija (Carnegiea), žvakidis (Cephalocereus), drūtenis (Backebergia), stulpenis (Cereus). Krūmelio formos ir tankūs yra klostenis (Armatocereus), mamiliarija, dribūnas (Bergerocactus). Su trumpu kamienu, beveik apvalūs – standenis (Ancistrocactus), eskobarija (Escobaria), ežiažvakis (Echinocereus). Plaukuoti ar pūkuoti yra plaukuotis (Pilosocereus), stulpis (Espostoa). Tankiai dygliuoti – slėpulis (Borzicactus), stulpinėlis (Haageocereus), „beždžionės uodega“ (Hildewintera). Gumbuotomis šaknimis – ritvė (Austrocylindropuntia). Įdomios formos kaktusai su atsikišusia galvute – drūteniai, Vatricania, Stephanocereus, Micranthocereus.

Šių kaktusų stiebai gali būti segmentuoti, ištįsę, vamzdiški, cilindriški, lapiniai, kampuoti, bet jie turi savybę nusvirti žemyn. Tokie kaktusai yra hatiora (Hatiora), plokštenis, skridinaitis, kryžmulis, kertuotis (Hylocereus)

Vazono parinkimas. Lietuvoje kaktusai auginami kambaryje, oranžerijose, šiltnamiuose, o jiems augti puikiausiai tinka dirva pripildyti moliniai, stikliniai, plastikiniai vazonai su drenažo anga dugne. Mažesniems ar apvaliems kaktusams neretai parenkami negilūs ir neaukšti, bet platūs vazonai, statiems – gilūs ir siauri, svyrantiems – krepšeliai, o loveliuose derinami keli kaktusai.

Jie parenkami tokio dydžio, kad būtų patogu įsodinti augalą, bet neverta imti kelis kartus didesnio vazono. Viename vazone galima sodinti kelis skirtingus kaktusus, taip sukuriamos išvaizdžios kaktusų kompozicijos. Tik reikėtų žinoti, kad derinant grupėmis po kelis skirtingus kaktusus, geriau parinkti panašiomis sąlygomis augančius augalus.

Dirvožemis. Visi kaktusai gerai auga tik rupiame, lengvame, puriame, nederlingame substrate, puikiai praleidžiančiame vandenį ir orą. Daugeliui kaktusų idealiai tinka naudoti standartinę kaktusų žemę, kurios galima lengvai įsigyti specializuotose parduotuvėse. Šios žemės sudėtyje yra po lygiai molio, durpių, rupaus smėlio su žvyru ir lėtai tirpstančių trąšų.

Jei naudojamas kompostas, patartina tokią dirvą maišyti su smėliu: 1 dalis smėlio ir 2 dalys komposto. Dykumų kaktusams galima papildomai įmaišyti kalkakmenio (klinčių), o miškų zonų kaktusams labiau tiks rūgštesnis ir sunkesnis dirvožemis, minimaliai papildytas smulkintais papuvusiais lapais.

Kaktusų auginimas lauke. Nors skamba kaip egzotika, bet tai tikrai įmanoma. Opuncijas – lauko kaktusus – galimi auginti Lietuvos klimato sąlygomis, kurios puikiausiai tiks alpinariumuose. Šis kaktusas ištvers ir lietuvišką žiemą, jeigu bus pridengtas eglišakėmis. Tereikia pasirūpinti labai geru drenažu ir lengva žeme.

Apšvietimas. Priklausomai nuo kaktusų gimtosios augimo vietos, gali prireikti sudaryti atitinkamas apšvietimo, temperatūros sąlygas. Dykumų kaktusai reikalauja labai daug tiesioginės saulės spindulių šviesos, o atogrąžų miškų kaktusams labiau patiks šešėlis. Kaktusų vazonus geriausia statyti pietų pusėje ant palangės, o vasaros metu galima net išnešti į lauką.

Patalpoje apšvietimą galima papildyti LED lemputėmis. Kambariniai kaktusai puikiai augs ir ne visiškai atitinkančiose jų augimo sąlygose, tačiau jie augs kiek silpniau, neskubės krauti žiedų, dygliai gali būti ne tokie patvarūs, o didesniame pavėsyje stiebai gali išstypti.

Temperatūra. Įprasta 20–21 laipsnių kambario temperatūra daugeliui kaktusų – ideali vasaros metu. Žiemos metu leidžiama temperatūrai nukristi iki +5 laipsnių, o dykumų kaktusams ši ribinė temperatūra turėtų siekti ne mažiau 8–10 laipsnių, o geriau tik iki 15 laipsnių. Pavasarį dienos metu palaikoma 22–27 laipsnių temperatūra paskatina kaktusus žydėti ir augti. Pumpurų krovimo metu ir žydėjimo pradžioje temperatūra negali nukristi žemiau 10 laipsnių.

Laistymas. Kaktusai yra atsparūs ir atlaidūs, jei jie šiek tiek pamirštami palaistyti. Jie laistomi labai saikingai ir tai padaryti reikėtų tik tada, kai dirvožemis išsausėja. Perlaistymas – tai tikras būdas juos sunaikinti ir supūdyti, todėl visada verčiau rinktis per sausą, o ne per drėgną dirvą.

Kaip laistyti kaktusus? Aktyvaus augimo fazėje (nuo pavasario iki rudens vidurio) kompostas gerai sudrėkinamas (tai daroma anksti ryte arba vėlai vakare) ir leidžiama visiškai išdžiūti iki kito laistymo. Kitas laistymas turėtų būti maždaug po 2–3 savaičių. Reikėtų stengtis, kad laistant vanduo nepakliūtų ant stiebo ir netelkšotų vazono lėkštutėje.

Esant labai karštam orui, rekomenduojama kaktusus lengvai apipurkšti minkštintu vandeniu. Žiemos metu galima ir visai nelaistyti, bet dėl centrinio šildymo išsausėjusį orą būtina drėkinti drėkintuvais ar apipurškiant. Pavasarį vėl pradedamas gausesnis laistymas.

Tręšimas. Kaktusams reikalingas tręšimas, kuris atliekamas kas 3–5 savaites aktyvaus augimo metu. Šiose trąšose turi būti azoto, kalio ir kalio karbonato, taip pat papildytos kitais mikroelementais. Tam puikiai tinka specializuotos skystos kaktusų trąšos, kurias reikia praskiesti vandeniu. Kaktusų netręšiant jie vargsta, blogai auga, jeigu pražysta, žiedai būna negražūs.

Persodinimas. Jį rekomenduojama atlikti reguliariai kas 1–3 metus kovo–balandžio mėnesiais. Jo metu nepatartina tręšti kaktusų ir prieš persodinimą nelieti.

Reikia turėti omenyje, kad ne visos kaktusų rūšys namų sąlygomis pražysta. Laimei, tikrai rasite bent kelias rūšis, kurios žydi kasmet, kitų žydėjimą reikia paskatinti, o treti pradės žydėti tik visiškai subrendę. Gausiai žydi tokios kaktusinės gėlės kaip mamiliarija, ežiakaktusis, rebutija, Lobivia, plokštenis.

Svarbu paisyti kaktuso sezoniškumo ciklo, kai vienu metu jie aktyviai auga, kitu – ilsisi, o trečiu – žydi. Vadinasi, reikia derinti tiek saulės šviesos kiekį, tiek temperatūrinius rėžimus, kur šie rodikliai sumažinami žiemos metu. Taip pat prie žydėjimo paskatinimo prisideda kaktuso persodinimas ir 22–27 laipsnių temperatūros palaikymas patalpoje pavasarį, o perlaistymas – slopina.

Atžalomis. Nuo pavasario vidurio ir per visą vasarą peiliu nupjaunamas arba atkabinamas kaktuso „vaikutis“, prisitvirtinęs prie motininio kamieno siauriausioje jo vietoje. Atžala palaikoma šiltoje, sausoje vietoje, kol visiškai apdžiūva ir užgyja žaizda. Pasodinama į drėgmei laidžią porėtą dirvą: rupų smėlį, perlitą, vermikulitą.

Auginiais. Kaktuso kamieno gabalėlis nupjaunamas peiliu ar žirklėmis. Auginys palaikomas šiltai ir sausai, kad apdžiūtų pjūvio vieta. Tada visi auginiai įkišami į vazoną su kompostu taip, kad nebūtų per giliai, o tik laikytųsi paviršiuje ir nevirstų į šoną. Kai auginiai išleidžia šakneles, juos galima persodinti į atskirus vazonus.

Sėklomis. Jas rekomenduojama pasėti į mažą, negilų indą, kurį būtų galima uždengti stiklu. Substratas gerai sudrėkinamas ir nuolat palaikomas drėgnas, ir laikoma šiltai 21–32 laipsnių temperatūroje. Išdygęs daigelis saugomas nuo tiesioginių saulės spindulių.

Kaktusai yra labai atsparūs tiek ligoms, tiek kenkėjams, o dažniausios jų problemos atsiranda dėl per didelio laistymo. Perlaistymas lemia bakterines ar grybelines infekcijas, tokias kaip fuzariozė, fitoftoros puviniai, helmintosporiozė.

Tačiau kaktusams gali pakenkti ir kai kurie vabzdžiai, iš kurių dažniausiai pasitaikantys yra kaktusinis miltuotasis skydamaris, šaknų spragšiai, rečiau – voratinklinės erkutės. Šiuos kenkėjus galima pašalinti rankomis arba naudojant pesticidus.

Maistas. Kai kurių rūšių kaktusai gali būti valgomi, pavyzdžiui, drakono vaisiai, opuncijos, iš kurių spaudžiamos sultys, gaminami džemai.

Vaistinės savybės. Kai kurie kaktusai svarbūs gydant diabetą, padidėjusį cholesterolio kiekį, nutukimą ir pagirių sukeltus negalavimus. Jis taip pat pasižymi antivirusinėmis ir priešuždegiminėmis savybėmis. Yra kaktusų, pavyzdžiui, kaip kvaitulinis pejotlis, kurie žmonėms sukelia haliucinogeninį poveikį.