Daugiamečius augalus tinkamai paruoškite žiemai: ką nupjauti, ką išgenėti, o ką šiltai apkloti

Kokiais atvejais rudenį būtina nupjauti senus stiebus?

Iš tiesų tai labai nedaug augalų privalote nupjauti rudenį. Ir svarbiausia – niekada neskubėkite to daryti. Palaukite, kol praeis kelios stiprios šalnos. Net jei žiedai ar lapai jau atrodo negyvi, šaknys iš tokio augalo dar gauna energijos, kuri bus reikalinga sėkmingam atgimimui pavasarį.

Sodininkai šiuo klausimu nesutaria. Vieni senų daugiamečių augalų stiebų rudenį iš viso nepjauna. Jiems patinka palikti kuo daugiau sėklalizdžių, kad žiemą tie augalai atrodytų kaip sausos puokštės ir šaltuoju metų laiku būtų lesalas paukščiams. Jie taip pat argumentuoja, kad pūvantys lapai ne tik apsaugo augalą per žiemos šalčius, bet suirę tampa puikia trąša.

Kiti sodininkai teigia, kad palikti seni lapai ir stiebai daugiamečiams augalams kenkia. Nudžiūvusioje lapijoje gali peržiemoti įvairių ligų sukėlėjai, taip pat šliužai ir kiti kenkėjai. Be to, senus stiebus laužys rudens ir žiemos vėjai, o tai gali labai pakenkti augalo vainikui ir net šaknims.

Mano nuomone, kiekvienas augalas yra individualus, todėl priežiūra ir jo paruošimas žiemai taip pat turi būti individualūs. Tikrai yra augalų, kurie gali likti nekirpti ir negenėti iki pat pavasario, o yra tokių, kuriems šios procedūros yra gyvybiškai svarbios būtent prieš žiemą.

Žinoma, vienareikšmiškai visada kuo greičiau reikia pjauti ir šalinti sergančius augalus, pažeistus ar užkrėstus jų lapus ir stiebus. Tai būtina dėl to, kad išsaugotumėte sveikas augalo dalis ir ligų sukėlėjai nepasklistų po visą sodą.

Rudenį dekoratyvinių augalų netręškite. Tręšiant dekoratyvinius augalus rudenį skatinamas jų augimas, kuris šaltuoju metų laiku visiškai nereikalingas. Jei norite, rudenį galite į dirvą aplink augalus įterpti komposto – jis yra dirvos gerinimo priemonė, bet ne trąša. Jei atlikote dirvožemio tyrimą ir jis rodo, kad jums reikalingos kalkės, jų taip pat galite įterpti rudenį.

Prieš žemei įšąlant, nuravėkite piktžoles. Prieš didesnius šalčius, paskutinį kartą šiais metais, aplink augalus išravėkite piktžoles. Kuo daugiau piktžolių, turinčių sėklų, šiuo metu išrausite, tuo mažiau jų išdygs pavasarį. Prieš pat žiemą dar kartą nupjaukite žolę aplink savo augalus. Nupjautą žolę drąsiai galite panaudoti mulčiavimui. Ypatingai tai svarbu, jeigu turite naujai pasodintų daugiamečių augalų. Juos pirmais metais mulčiuoti būtina. Tam taip pat puikiai tiks smulkinti lapai, pušų spygliai, šiaudai arba eglių šakelės.

Žiemai augalus uždenkite. Lapkritį, prasidėjus stabiliai šaltiems orams ir rimtesnėms šalnoms, pradėkite dengti daugiamečius augalus. Jokiu būdu nedenkite augalų per anksti, kol jie dar pilnai žali ar tebežydintys, nes galite juos supūdyti.

Daug diskusijų sukelia kalbos apie hortenzijų genėjimą rudenį. Vieni šių augalų mylėtojai primygtinai rekomenduoja hortenzijas apgenėti, kad kitais metais jos būtų vešlesnės. Kiti mano, kad be genėjimo augalas žydės gausiau. Aš manau, kad viskas priklauso nuo kiekvieno konkretaus augalo amžiaus ir veislės. Jeigu krūmai pas jus auga jau daugiau nei 5 metus, bent nedidelį sanitarinį hortenzijų genėjimą rudenį reikėtų atlikti. Spalio mėnesį išpjaukite visas seniausias, sausas, nulūžusias šakas. Taip pat ir silpnas, nežydinčias šakas ir ūglius, augančius vainiko viduje.

Žiemai hortenzijas geriau uždenkite agroplėvele, nes daugumą jų žydi ant praėjusių metų ūglių ir jų žiedų pumpurai yra išsidėstę ūglių viršūnėse. Todėl net rimtesnės rudens šalnos gali juos pažeisti ir kitą sezoną jūsų hortenzijos nežydės.

Šis daugiametis augalas yra vidutiniškai atsparus šalčiui. Kadangi budlėja žiedus krauna ant einamųjų metų šakų, teoriškai rudenį jos galima negenėti, o senus ūglius pašalinti pavasarį. Tačiau praktikoje budlėjos prieš prasidedant šaltiems orams visgi karpomos. Apkarpius patogiau žiemai ją uždengti, kad nuo šalčio ir vėjo nenukentėtų antžeminė augalo dalis, o taip pat ir šaknys.

Jeigu jūsų krūmas nėra labai didelis, po apkarpymo jį apkaupkite kompostu ar tiesiog žemėmis. Taip pat tinka ir nukritę lapai arba durpės. Antžeminę budlėjos dalį žiemai paslėpkite po medine dėže, kurią prasidėjus žiemai dar reikėtų uždengti agroplėvele.

Jeigu pranašaujama labai atšiauri žiema, jaunas, 1–2 metų amžiaus budlėjas rudenį visiškai iškaskite iš žemės, išsaugodami žemės grumstą prie šaknų. Iškastą augalą laikinai persodinkite į vazoną ir iki pavasario laikykite rūsyje arba įstiklintame balkone.

Rododendrai turi labai gražų vainiką, todėl jų dažniausiai niekas negeni. Tačiau aš vis tiek rekomenduoju jums bent kartą per 2–3 metus, rudenį, rugsėjo-spalio mėnesį, atlikti atjauninamąjį genėjimą. Tiesiog pašalinkite visas senas, nulūžusias ir netaisyklingas šakas.

Nors rododendrai pakankamai atsparūs šalčiams, žiemai juos vis tiek geriau būtų uždengti, ypač, jeigu turite jaunesnių nei 4 metų augalų. Lapkričio pradžioje, kai nuolat ims laikytis žema temperatūra, juos uždenkite.

Aukštesnius nei 1,5 m krūmus pririškite prie medinių kuolų, o lanksčius kamienus paguldykite ant žemės. Šalčiui atsparias veisles pakaks uždengti mulčiu. Tai gali būti durpės, pjuvenos ar pušų spygliai. Sluoksnis turėtų būti apie 15–20 cm.

Labiau pažeidžiamoms veislėms įrenkite karkasinę pastogę. Iš medinių, plastikinių ar metalinių kuoliukų aplink augalus padarykite pastogės rėmą, ant kurio keliais sluoksniais pritvirtinkite agroplėvelę. Danga turi būti pralaidi orui, kitaip po plėvele kaupsis drėgmė ir krūmai gali supūti. Palapinės kraštus užberkite žemėmis, palikdami vieną kaštą atvirą, kad jūsų rododendrams būtų tinkama ventiliacija.

Kuo ypatingos remontantinės avietės? Tuo, kad jos veda vaisius ant einamųjų metų ūglių ir derliumi džiugina iki pat šalnų. Spalį arba lapkritį, priklausomai nuo oro, kai šalnos nušaldys paskutines jūsų avietes, drąsiai imkite į rankas sekatorių ir nukarpykite visus aviečių stiebus beveik iki pat žemės. Palikite tik 3–5 cm aukščio stiebus.

Nupjovę visus ūglius išneškite juos, lapus išgrėbkite ir išravėkite piktžoles. Sutvarkytą avietyną uždenkite šiaudais. Jie išgelbės jūsų uogyną, jeigu žiemą bus dideli šalčiai, bet nebus sniego. Pavasarį šiaudų nenuimkite, o tik šiek tiek praskleiskite tose vietose kur avietės pradės leisti savo ūglius. Per vasarą šiaudai neleis augti piktžolėms ir sulaikys drėgmę, kurios avietėms visuomet labai trūksta.

Tokia pat priežiūra reikalinga ir rudeninėms, ne remontantinių aviečių veislėms, kurios uogas mezga taip pat ant einamųjų metų ūglių.

Šis, kasmet mūsų šalyje vis labiau populiarėjantis augalas, puikiai ištveria lietuvišką žiemą. Tačiau su amžiumi levanda yra linkusi išretėti ir sumedėti. Tai sumažina jos dekoratyvumą, todėl, norint to išvengti, levandą būtinai reikia genėti.

Tai padės sulėtinti jūsų krūmo senėjimą ir išvengti stiebo puvinio. Po žydėjimo visus levandos ūglius sutrumpinkite 3–3,5 cm ir išpjaukite visas silpnąsias šakas. Spalio pabaigoje – lapkričio pradžioje, nusistovėjus šaltiems orams, uždenkite levandą mulčiu 15–20 cm. Tam tiks viskas, kuo mulčiuojate kitus savo augalus.

Bijūnus būtinai kasmet rudenį nupjaukite. Jei to nepadarysite, kitais metais augalas gali visai nežydėti. Juos svarbu nupjauti prieš pirmąsias šalnas, kai tik pastebėsite, kad lapai pradeda natūraliai vysti. Palikite tik 4–6 cm ūglius. Juos pabarstykite medžio pelenais ir augalą gausiai palaistykite.

Įprastos bijūnų veislės nebijo žiemos šalčių ir visada sėkmingai peržiemoja. Tačiau, jeigu turite retesnių, jautresnių šalčiams bijūnų veislių, juos būtinai apie 10–15 cm storio sluoksniu mulčiuokite humusu ar mėšlu. Jaunus bijūnus galite papildomai pridengti eglių ar pušų šakomis.

Norėdami, kad kitais metais jūsų daugiamečiai augalai vėl jus džiugintų, raskite laiko ir tinkamai juos paruoškite žiemai. Kadangi gamta vis dažniau pokštauja, visus rudeninius–žieminius darbus darykite atsižvelgdami į oro sąlygas. Nepatingėkite ir žiemos metu aplankyti savo augalų. Apžiūrėkite ar kokie nekviesti svečiai jų nelanko ir nekramto, ar sniegas neslegia ir nelaužo šakų. Patikėkite, už tokį rūpestį pavasarį jūsų augalai jums šimteriopai atsidėkos.