Įstatymo pataisas inicijavusio Seimo Ekonomikos komiteto pirmininko Kazio Starkevičiaus teigimu, dažnai sodininkų bendrijų pirmininkams sudėtinga surengti susirinkimus, nes nėra žinomi visų bendrijos narių kontaktai, dauguma sodininkų būna soduose tik ribotą laiką, senyvo amžiaus sodininkų bendrijų nariai nesinaudoja elektroniniu paštu.
Jei susirinkimas įvyko nesilaikant įstatymo nuostatų, anot K. Starkevičiaus, kyla didžiulė problema dėl sodininkų bendrijos valdymo, nes Registrų centras neįregistruoja naujai išrinktų valdybų ar pirmininkų ir jie negali teisėtai veikti.
Jeigu Seimas pritartų K. Starkevičiaus pasiūlymui, kiekvienam bendrijos nariui nereikėtų apie šaukiamą susirinkimą pranešti raštu arba pasirašytinai.
Bendrijos nariai būtų informuojami apie susirinkimus viešai paskelbiant sodininkų bendrijos interneto svetainėje, spaudoje, elektroninių ryšių priemonėmis, skelbimų lentose arba kitose gerai matomose vietose mėgėjų sodo teritorijoje. Seimo Aplinkos apsaugos komitetas pritarė siūlymui atsisakyti sodininkų informavimo apie susirinkimus raštu arba pasirašytinai.
„Atsisakius privalomo rašytinio informavimo apie susirinkimus, atsivertų platesnės galimybės veikti bendrijoms. Visi kiti informavimo būdai išliktų“, – komiteto posėdyje sakė K. Starkevičius.
Aplinkos viceministrė Daiva Matusevičė mano, kad turėtų išlikti įvairūs informavimo būdai, kad ta informacija pasiektų visas gyventojų grupes.
Anot viceministrės, Aplinkos ministerija rengia įstatymo projektą, kuris reglamentuotų ne tik daugiabučių namų, kitų bendrojo naudojimo objektų, bet ir žemės sklypų bendrijų administravimą.
Tikimasi, kad Sodininkų bendrijų įstatymo pataisos bus priimtos dar šioje sesijoje.
