Liko pavieniai žiedai
„Viskas, grožis jau atsitraukė“, – lydėdamas į viendienių lauką pratarė mokslininkas selekcininkas 29 metų E.Misiukevičius.
Tačiau net ir rugsėjui baigiantis maždaug 25 arus užimančioje valdoje margavo pavieniai šių gėlių žiedai.
Šis talentingas žmogus netoli Kauno, Ežerėlio miestelyje esančių namų sklype, gėlių viešpatiją sukūrė per 9 metus.
Vienur vietos šeimininkas skyrė Rytų Azijos augalams, kitur prisodino gėlių tiesiog į smėlyną, prie ūkinio pastato puoselėja žaliąją sieną iš sausmedžio, citrinvyčio ir apijos.
O štai pietinėje pusėje – namo kieme, įrėmintame pastato ir nuo gatvės skiriančios tvoros, sukūrė žvyro sodą įkvėptą iš prancūziškų sodų.
Toliau tęsia studijas
„Esu lankęsis Prancūzijoje, man į akis krito tenykščiai sodai ir jų dizainas. Jų įkvėptas pradėjau kurti žvyro sodą prie namų. Jo specifika – pasodinus gėles į dirvožemį tiesiai ant jo, neklojant jokios plėvelės, pilamas drėgmei sulaikyti skirtas žvirgždas.
Mitas yra tai, kad mažiau reikės ravėti, jeigu apželdinimo projektuose dirvožemiui apdengti bus naudojama geotekstilė, o jau ant jos bus pilamas mulčias ar akmenų skalda. Atvirkščiai, tokioje dangoje prisikaupia dulkių, sėklų ir susidaro palankios sąlygos piktžolėm augti“, – aiškino E.Misiukevičius.
Jis gerai žino, ką sako, – šis jaunas vyras yra sukaupęs pakankamai mokslo žinių ir toliau studijuoja. 2019-aisiais jis baigė agronomijos magistrantūros studijas Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Žemės ūkio akademijoje. Dabar tęsia agronomijos doktorantūros studijas Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centre.
Trečius metus jis yra Amerikos viendienių asociacijos („American Hemerocallis Society“ – AHS) mokslinių studijų komiteto vienintelis Europos atstovas jame.
Ieško lietuviško stiliaus
„Ežerėlyje išskirtinis dirvožemis, nes prie pat miestelio tvyro durpynas.
Durpės plyti ir didžiojoje sklypo prie mano namų dalyje, o kitur – smėlis. Tai visiškai netinkama vieta augalams augti, todėl tenka koreguoti durpių sluoksnį jį pagerinant atsivežta molinga žeme“, – pasakojo Edvinas.
Nors po langais esantis žvyro sodas , jame rudeninės šalnos dar nenugnaibė flioksų žiedų. Ten pat žaliuoja ir vilkdalgiai, margalapės rūtos, forsitijos ir kiti augalai, o trys smaragdinės tujos, auginant suformuotos kaip Toskanos regionui būdingi kiparisai, įrėmina gėlyną.
„Tai – lietuviškos tapatybės paieškos. Nes Lietuva neturi specifinio želdynų išskirtinumo.
Pavyzdžiui, Olandijoje yra olandiškoji banga, kai daugiamečiai gėlynai formuojami kaip natūralioje aplinkoje. Anglijoje tai – rožynai, įrėminti bordiūrai su daugiamečiais augalais. Tad ir Lietuvoje norėtųsi sukurti želdiniams specifinę etiketę“, – kalbėjo E.Misiukevičius.
Augina ir parduoti
„Atnaujinta viendienių pardavimo grupė, skirta visos Europos viendienių augintojams ir mėgėjams.
Čia galite pirkti, parduoti ir keistis viendienėmis“, – tokį įrsašą savo feisbuke neseniai buvo paskelbęs E.Misiukevičius. Jis, asmeniškai užsakius, rugpjūtį bei rugsėjo pradžioje parduodavo ir dalį savo paties išvestų veislių viendienių. Tačiau tai tebėra pomėgis, kuris dar nesiekė normalaus verslo ribos.
„Vis dėlto pagrindinę duoną valgau iš stipendijų, – pasakojo vyras. – Parduodu žmonėms tai, ką sukuriu, bet tai tik pirminė verslo stadija.
Apskritai viendienės yra labai brangus augalas, kai kurių retų veislių sodinukas kainuoja virš 500 dolerių. Turiu vieną veislę, už kurią turėjau sumokėti išties nemažai: gavau siuntą su trimis šaknelėmis, kurių vertė buvo 2 tūkst. eurų.“
Gėles mėgo nuo vaikystės
Bet kodėl būtent vos vienai dienai žiedus išskleidžiančios gėlės tapo svarbiausios jo gyvenime?
„Vaikystėje mėgdavau žaisti smėlio dėžėse. Tuomet, kai Kaune apsigyvenome keturbutyje, ir smėlio dėžės nebuvo, tačiau greta namo žmonėms buvo skirta žemės sklypelių kam nors auginti. Aš ten kūriau savo žaidimų pasaulį ir iš pievos raudamas žoles ir jas sodindamau.
Pastebėjusi tai kaimynė davė porą gėlių, kurių viena ir buvo viendienė. Ji prigijo, pražydo, ir ta pažintis su gėlių pasauliu man padarė neišdildomą įspaudą“, – į praeitį grįžtelėjo Edvinas.
Kalvarijoje jis susipažino su šviesaus atminimo gėlininku, selekcininku Jonu Auksuoliu Liutkevičiumi. Gerokai vėliau VDU Botanikos sode jis pamatė, kokia didelė yra viendienių įvairovė ir pomėgis vis augo.
Pasuko mokslo keliu
„J.A.Liutkevičius supažindino mane su selekcininkų pasauliu, parodė, kaip kuriamos naujos augalų veislės.
To įkvėptas studijas siejau su dekoratyviniais augalais. Ir aš tebetęsiu studijas toliau tyrinėdamas viendienes, tik tiek, kad dabar jau morfologiniu, fiziologiniu ir molekuliniu lygiu. Man įdomu, kaip šie augalai elgiasi esant nepalankioms, stresinėms sąlygoms.
Motyvacija mane atvedė į šiuos mokslus, mano ir magistro darbas buvo su tuo susijęs. Neįsivaizduoju gyvenimo be šių augalų“, – paklaustas, ar galbūt ir po doktorantūros liks dirbti universitete, atsakė mokslininkas.
Didžiulė veislių įvairovė
Pasak E.Misiukevičiaus, jį ypač žavi viendienių įvairovė. Jeigu jau sakoma, jog rožių veislių pasaulyje yra daugiausia, mokslininkas netrunka įtikinti, kad yra kitaip, nes viendienių veislių – triskart daugiau.
Be to, nors šių gėlių žiedas žydi vos vieną dieną, žiedyne juk yra daug pumpurų, tad žydėjimas tęsiasi gana ilgai.
Yra ir tokių veislių, kurios žydi per sezoną kelis kartus, o tai gėlininkai ypač vertina. Vien jo paties kolekcijoje prie namų vasarą žiedus iškelia apie tūkstantį veislių viendienių – pražysta kone 10 tūkst. sėjinukų.
Tenka išrinkti vardus
Jis pats sukūrė jau 78 šių daugiamečių gėlių veisles ir visas įrašė į AHS registrą.
„Tai – mano autorystė, tad kiekvienai išvestai veislei reikia suteikti unikalų pavadinimą.
Kadaise J.A.Liutkevičius sakė, kad sunkiausias selekcininko darbas – sugalvoti naujoms veislėms vardus, bet man tai – smagus žaidimas. Pasižymiu vardus, o vėliau vertinu, kuriam augalui koks tinka. Pasitaiko, kad kartais išsiskleidęs žiedas pats sukelia asociacijų“, – pasakojo E.Misiukevičius.
Kadangi veislės registruojamos JAV, dauguma jų turi pagrindinį ‘Lakelet’ pavadinimą – lietuviškai tai reikštų mažą ežerą arba ežerėlį.
Šį pavadinimą mokslininkas parinko pagal vietovę, kurioje gyvena. Pavyzdžiui, Edvino 2018-aisiais išvesta veislė vadinasi „Lakelet Reflecting Waters’, 2020-aisiais – ‘Lakelet Ballerina Tutu’.
„O štai jau kitos serijos veislę 'Don't Call Me Nymphadora' stebėjau daugybę metų iki registracijos – jos beveik visi žiedai skiriasi. Ji man labai patinka“, – pasidžiaugė jis. Naujausių veislių sodinuko kaina svyruoja nuo 55 iki 150 eurų.
Sudžiūvo, bet prigijo
Anot mokslininko, viendienės yra nereiklus augalas.
Yra buvę ir taip, jau senai, kad jo laukiamų viendienių veislių augalai buvo siunčiami kone tris mėnesius ir muitinei neužkliuvo todėl, kad buvo visiškai sudžiūvę. Bet visi tie daigai, jo nuostabai, prigijo.
„Šiuo metu tyrinėju, kaip viendienės ištveria sausrą. Pasirodo, net šiltnamyje nelaistytos jos gali išbūti pusantro mėnesio. Stebuklingas augalas?“ – atsakymo į šį klausimą Edvinas, atrodo, dar neatrado.
Viendienių šeima lotyniškai vadinasi Hemerocallidaceae. Tačiau pavadinimas kilęs iš dviejų graikiškų žodžių: „hemera“ – diena, „kallos“ – grožis. Šios gėlės yra kilusios iš Azijos – Kinijos, Japonijos.
