Braškės: rinktiniai patarimai rudens darbams braškyne

Kai nuskinamos paskutinės braškės, rimtas sodininkas, pailsėjęs dienelę ar kitą, vėl trepsi braškyne. Net jei sezonas buvo geras ir šių nuostabių uogų derlius – gausus, mažai tikėtina, kad visi augalai išliko sveiki ir gražūs. Neretai braškių lapai tampa taškuoti, gelsvai margi ar tiesiog susisukę ir nurudavę. Taip pasireiškia įvairios braškių ligos.

Kad kitais metais kuo mažiau visų ligų pasikartotų, po derliaus nupjaukite braškių lapus. Tai lengvai galite padaryti su pakelta žoliapjove. Nepjaukite nuleista, nes galite nupjauti braškių kerelius, dėl to jūsų krūmeliai žus. Šį darbą reikėtų atlikti po derliaus nuėmimo arba vėliausiai vasaros pabaigoje. Tik jokiu būdu ne rudenį ir ne prieš pat žiemą. Lapai turi spėti ataugti, priešingu atveju jūsų braškių daigai gali nušalti, net jei juos ir šiltai apklosite šiaudais ar agroplėvele.

Žinoma, dėl to ar pjauti lapus, ar nepjauti, kaip ir dėl visų kitų darbų, sodininkai nesutaria. Yra manančių, kad braškių lapų visiškai nupjauti nereikia, o tik išskirtinai tuos, kurie ligoti. Neva, atauginėjantiems lapams augalai atiduos visą savo energiją ir šaltąjį sezoną pasitiks labai nusilpę. O dėl to bus didesnė tikimybė, kad žiemą jie nušals.

Kuri tiesa tiesesnė, sunku pasakyti. Geriausia viską išbandyti savo kailiu, surasti sau tinkamiausią variantą ir juo kliautis. Viena aišku – nenupjauti lapų per vėlai. Jei jau liko šis darbas nepadarytas, lai lieka. Susitvarkysite su ligotais lapais pavasarį ir viskas bus gerai.

Šiuo klausimu irgi kyla begalė diskusijų. Ar reikia braškes tręšti po derliaus nuėmimo? Didžioji dauguma sodininkų sako, kad reikia. Ir svarbiausiu braškių tręšimu, pagrįstai, jie laiko rudeninį tręšimą. Nuo rudeninio tręšimo labai priklauso kitų metų derlius, imunitetas ir krūmelių būklė po žiemojimo.

Pasibaigus vegetacijos laikotarpiui augalai nustoja augti, tačiau braškėms vis dar reikia geros mitybos tam, kad jos pasiruoštų ramybės periodui. Rudeninio tręšimo tikslai:

Papildyti braškių maisto medžiagų atsargas. Uogų derėjimas labai išsekina braškių krūmelius. Nusilpę jie yra lengvai pažeidžiami ligų ir šalnų.

Padidinti būsimą derlių. Neįtikėtina, bet būtent rudenį užmezgami pumpurai, iš kurių kitais metais pasirodys žiedai. O jų skaičius priklausys nuo kalio koncentracijos krūmelio audiniuose.

Padidinti atsparumą šalčiui. Ypatingai tai aktualu jauniems daigeliams, kurie turi subręsti iki žiemos, kad jie nenušaltų ir nežūtų. Kalis ir fosforas reikalingi žaliajai augalo masei bręsti.

Dirvožemio, kuriame auga jūsų braškės, kokybės atkūrimas. Augalai intensyviai vartoja maisto medžiagas iš dirvožemio, o ypač remontantinės braškių veislės. Dirva tokioje lysvėje taps beverte per 2–3 metus. Tačiau tinkamai tręšiant, persodinti uogų nereikės net 5 metus.

Įprastai braškes galima tręšti nuo rugpjūčio pabaigos. Optimalų tręšimo laiką lemia klimato zona, orai ir braškių veislės. Remontantinės ar labai vėlyvų braškių veislės tręšiamos spalio antroje pusėje, nes jos paskutinį derlių užaugina rugsėjo mėnesį.

Paprastosios braškių veislės tręšiamos po lapų nupjovimo, maždaug nuo rugpjūčio pabaigos.

Dažniausiai, paprastųjų braškių veislių rudeninį tręšimą sodininkai skirsto į dvi dalis:

Rugpjūčio antra pusė arba rugsėjo pradžia – vidurys. Šiuo metu tręšiama kompleksinėmis trąšomis, kad augalai atsigautų po praėjusio derliaus.

Rugsėjo antra pusė arba spalio pradžia. Prieš šalnas, siekiant padidinti krūmų atsparumą žiemai, tręšiama kalio ir fosforo trąšomis.

Tarp šių dviejų tręšimų padarykite 2–3 savaičių pertrauką. Du kartus tręškite didelio derlingumo ir stambias uogas vedančias veisles. Ypač jeigu buvo labai derlingi metai ir braškės daug maisto medžiagų sunaudojo uogoms užauginti.

Fosforas. Rudenį gautas fosforas jūsų braškėms bus reikalingas būsimam kito sezono derliui. Šis elementas būtinas, kad uogos priaugtų masės. Jis skatina cukraus kaupimąsi, užtikrina uogų tvirtumą. Kadangi fosforo trąšos lėtai sąveikauja su dirvožemiu, augalams prireiks kelių mėnesių, kad pilnai įsisavintų maisto medžiagas.

Kalis. Jis stiprina braškių imunitetą ligoms ir nepalankioms oro sąlygoms. Šimtui braškių sodinukų jums prireiks ne mažiau kaip 600–700 g grynojo kalio ir tiek pat fosforo.

Jūsų braškėms taip pat labai reikia geležies, cinko ir kobalto.

Skystomis trąšomis braškes tręškite tik kol dirvožemis dar šiltas. Vėlyvas laistymas skystomis trąšomis gali pakenkti braškių šaknų sistemai. Prieš pat šalnas braškes galite tręšti tik sausomis trąšomis. Tokiomis kaip kompostas, humusas ar medžio pelenai.

Svarbu! Labai svarbu paminėti, kad rudenį braškėms nereikia azoto. Šis mikroelementas rudenį gali joms netgi pakenkti, nes skatina žaliosios masės augimą. Jauni, ką tik išleisti ūgliai ir lapai nespės subręsti iki šalnų ir žus. Todėl, tręšdami kompleksinėmis trąšomis, įsitikinkite, kad azoto kiekis trąšose, naudojamose 100 kv. m augalų, neviršija 350 g.

Atsakingai pasirinkite ir paruoškite tinkamas trąšas, laikykitės ant pakuotės nurodyto tręšimo laiko ir technologijų. Per didelis trąšų kiekis braškėms gali daug labiau pakenki nei jų trūkumas. Tik viską atlikus teisingai, kitais metais braškės atsilygins jums uogų gausa ir bus atsparesnės ligoms bei nepalankioms oro sąlygoms.

Jeigu turite tik keletą braškių kelmelių, o uogos buvo tokios skanios, kad norėtųsi jų užsiauginti daugiau, tai galite drąsiai patys jų pasidauginti. Kaip? Pasidalinsiu su jumis kaip šiais metais braškes dauginau aš. Tai tikrai labai paprasta. Tiesą sakant, negaliu visų laurų prisiimti sau – darbų planą sugalvojo mano vyras. Ačiū jam. Taigi, darbų eiga tokia:

Susiraskite nedidelių vazonėlių. Nusipirkite arba prisikaskite iš daržo žemių. Aš visame kame naudoju kompostinę žemę. Ji man labai patinka, nes joje viskas auga kaip ant mielių. Iš metalinės, nestoros vielos prisikarpykite ir prisilankstykite V formos kabliukų. Jie turi būti nedideli, maždaug 7–8 cm. Su visais pasiruoštais daiktais keliaukite į savo braškyną.

Apžiūrėkite braškių ūsus, kurių jau bus priaugę tikrai daug. Kartais ant vieno ūso būna net keletas besiformuojančių kerelių. Jums bus reikalingas arčiausiai „mamos“ esantis kerelis. Likusią ūso dalį su toliau esančiais kereliais nukirpkite sekatoriumi. Pasiliktą kerelį „patupdykite“ į vazonėlį su žemėmis ir prismeikite pasiruoštu vielos kabliuku. Kabliukas reikalingas tam, kad vėjas neišpūstų jūsų kerelio iš vazonėlio.

Štai ir viskas. Jums beliks lukterti kol jūsų augintiniai išleis šaknis. Toks braškių dauginimo būdas ne tik idealiai tiks ant plėvelės auginamoms braškėms, bet ir auginamoms paprastai. Iš vazoniuko daigelį visada lengviau persodinti nepažeidžiant jo šaknų, negu rauti iš žemės, kur jis būna gana stipriai įsikabinęs.

Prabėgus geroms dviem savaitėms jūsų braškių daigeliai vazonėliuose jau bus tikrai gerai įsišakniję. Jau drąsiai galėsite juos atskirti nu pagrindinio krūmelio, sekatoriumi nukirpdami juos abu jungiantį ūsą. Po to savo užsiaugintus braškių daigelius galite sėkmingai persodinti į iš anksto pasiruoštą ežią ar vagą.

Kalbant apie braškių sodinimą, labai svarbu paminėti, kad jas būtina sodinti taip, kad dedant šaknis į duobutę jos neužsilenktų. Jeigu jas užlenksite, jūsų daigelis neprigis. Todėl duobutes iškaskite šiek tiek didesnes.

Artėjant žiemos šalčiams braškyną, jei yra tokia galimybė, uždenkite šiaudų sluoksniu. Pavasarį šiaudus galėsite nukasti į tarpueilius, kad neaugtų žolė. Taip pat galima juos palikti ir aplink braškes. Ypač jeigu jūsų uogos auga ne ant plėvelės, o tiesiog dirvoje. Aplink krūmelius paskleidus šiaudus jie jums pasitarnaus kaip trąša ar mulčius, sulaikys drėgmę, o be to jūsų uogos bus švarios.

Paskutinius kelis metus, kai vasara užsitęsia ir rugsėjis būna tarsi rugpjūtis, braškių dauginimo ir sodinimo darbus galima drąsiai pavėlinti. Jos tikrai suspėja įsišaknyti ir prigyti.

Dėl braškių dengimo žiemai – mano patirtis rodo, kad šiaudai yra tikrai labai geras sprendimas. Tačiau jeigu jų neturite, galima braškyną uždengti ir storesne agroplėvele. Be to, šilumą augalams duoda ir sniegas. Jei jo žiemą yra – apkaskite savo braškyną ir jis neiššals.