„Sūnus su savo šeima gyvena kitame mieste, o man vienai nusibodo būti, todėl mintimis ėmiau šauktis žmogaus – intelektualaus, išsilavinusio. Ir visata mane išgirdo: vieną dieną užsukusi į banką išvydau aktorių Česlovą Stonį, su kuriuo jau kartą buvau bendravusi per jo viešnagę mūsų kaimo mokykloje. Banke priėjau, pasisveikinau ir paklausiau, gal kartais prisimena mane.
Sako, ne. Priminiau ir tada mudu mandagiai apsikeitėme telefonų numeriais. Jo skambučio laukiau visą mėnesį, o nesulaukusi pati parašiau labai gražią žinutę, Stonys atskambino iškart“, – nenuleisdama nuo vyro akių šypsosi Janina.
Antrą kartą susitikę kavinėje jie nebesiskyrė, ilgai nelaukęs Česlovas pasipiršo Janinai, tiesa, jos „taip“ teko palaukti metus. Ir kai Janinai suėjo 54, o Česlovui 69 metai pora atšoko vestuves.
„Kartu perėjome per penkis butus, nuoma ėmė varginti, todėl pradėjome svarstyti apie nedidelį namelį kur nors kaime“, – prisipažino Janina.
Todėl kai draugai atsitiktinai jiems parodė apleistą sodybą Utenos rajone, Sarakalnyje, net ne sodybą, o buvusį dvarą prie kelio iš Lamesto į Kirdeikius, šiuos trobesius su 3 hektarais žemės 2013-aisiais Stoniai įsigijo nė nesvarstę. Ten jiems patiko viskas.
„Žinoma, pirmiausia, gamta, reljefas: kalneliai, kloniai, miškas, senas sodas, tvenkinys ir visiška ramybė, gretimais – tik vienas kaimynas. Pusė dvaro pastato jau buvo nugriovę ankstesni šeimininkai (kad ten stovėjęs dvaras priminė tik jo pamatai), o likusi pusė paversta daržine. Architektas būtinai siūlė išsaugoti akmeninius pamatus, todėl savo naują rastinį namelį statėme ant senųjų“, – pasakojo Janina.
Kas gi tą namelį statė, Stonys?
„Ne, – kvatoja moteris. – Stonys yra ne statybininkas, jis meno žmogus. Todėl aš pati „google“ paieškoje susiradau informacijos apie rastinius namus. Išsirinkau labiausiai patikusį, nusipiešiau panašų, pagal tuos mano piešinius architektas ir suprojektavo beveik 70 kv. Metrų ploto namelį. Norėjau vieno aukšto, bet meistrai įkalbėjo kelti ir antrą, neva, tokį namą ateityje bus lengviau parduoti. Neprieštaravome, bet juk nė vienas nepagalvojome, kad laiptams vietos tai nebuvo numatyta, todėl tokie statūs ir atsirado. Bet jais lipu tik dukart per dieną – rytais ir vakarais, kai einu miegoti, nes ten įrengtas mano miegamasis“, – aprodė namus energingoji Janina.
Ji neslėpė, kad namą statę meistrai juodu su vyru labai nuvylė – daug broko paliko. Bet prieš trejus metus čia apsigyvenę , dabar Stoniai jo nebepastebi. Dabar šeimininkei svarbiausi yra gėlynai aplink namus.
Aplinkos darbų ėmėsi pernai: pažemino šlaitus, pagilino tvenkinį, sename sode paliko dešimt obelų, kitas pasenusias iškirto, pasodino naujų vaismedžių ir vaiskrūmių. Susikasė daržą, kuriame užsiaugina bulvių, morkų, kopūstų ir cukinijų, Janina turi ir prieskoninių augalų plotelį, kuriame auga čiobreliai, medetkos, ramunėlės , šalavijai.
Atsirado ir alpinariumas, kelios gėlių salos kone pievose ir gausiai žydintys kilimai aplink visą namą.
Janina tapo aktyvia kelių augalų mylėtojų feisbuke grupių narė, čia ji ne tik patirties įgyja, bet ir keičiasi sodinukais, talpina savo gėlynų nuotraukas. Česlovas irgi mėgaujasi gyvenimu kaime, o kai nori pradžiuginti žmoną, prašo kaimyno nuvežti į netoliese esantį E. Limino medelyną, kur savo moteriai negaili nieko.
Kitąmet septyniasdešimtmetį švęsianti Janina tarp savo žiedų sukasi lyg voverė nuo ryto iki sutemsta ir sako, kad laimingiausia jaučiasi, kai nusiravi visus gėlynus.
Kaip juos prižiūrėti, šiandien moteris jau gali patarti ir kitiems: gėlių grupes geriausiai išdėstyti taip, kad iš vieno taško nesimatytų daugiau nei trys. Iš toli įspūdingiau atrodo didesnės vienspalvės, tų pačių ar skirtingų augalų grupės. Žemaūges gėles geriau sodinti taip, kad jomis galėtum gerėtis iš viršaus, tarkime, nuo terasos. Aukštos gėlės paaukština reljefą.
Šalia daugiamečių gėlių Janina sodina dekoratyvius krūmus – ir gražu, ir praktiška. Susodinti maždaug 70 cm atstumu jie sukuria šešėlį pavėsį mėgstantiems augalams.
„Visas mano laikas yra skirtas gėlėms. Sezono metu kiekvieną mėnesį pražysta vis kitokios gėlės. Galvojau, kad labiausiai mėgtu pavasario gėles – krokus, hiacintus, narcizus, tulpes, raktažoles. Turiu jų daug, todėl gėlynas būna vis kitoks. Tačiau man labai patinka ir vėliau pražydę bijūnai (per trisdešimt veislių) ir penkių veislių melsvės.
Gražu, kai žydi zinijos, medetkos, vienadienės, suveši begonijos ir lobelijos, pelargonijos. Nuostabiai atrodo drugelių apsuptas pražydęs budlėjos krūmas, astilbės, gaurės, rūgtys, o kur dar gražuolės hortenzijos. Todėl greičiausiai man patinka visos gėlės. Jeigu kuri prasčiau auga persodinu į kitą vietą. Kaip tik dabar formuoju naujus gėlynus. Gavau dovanų daug daigų– vienadienių, vilkdalgių, ežiuolių, astrancijų, noriu apsodinti šlaitus katžolėmis. Dar man trūksta miskantų ir lendrūnų. Darbo tikrai labai daug, bet tai mano gyvenimas ir jis toks puikus“, – sako per 120 veislių gėlių auginanti Janina. Ateityje ji turės ir rožyną, kol kas kieme auga tik tris rožės.
Ką veikia Česlovas kai žmona gėlynuose? „Jis nuotoliniu būdu talkina ruošiant temas televizijos laidai „Legendos“ ir tikiuosi yra laimingas“, – šypsosi moteris.
Kai jaunystėje ji pamatė filmą „Laimingas laimės neradęs“ ir jame suvaidinusį Č. Stonį, jau tada sukirbėjo mintis, kad galėtų šį žmogų padaryti laimingu, nes „filme toks liūdnas atrodė“. Neabejoja, dabar jai pavyko.
