A.Grinkevičiaus prieš kurį laiką įsikūrė nuošalioje Kauno rajono Samylų kaimo vietoje, plyname lauke, pats suprojektavo ir pasistatė nedidelį namą ir pradėjo tvarkyti jo aplinką. Tai, ką jau pavyko padaryti, atima žadą. Vyras pats išmoko auginti įvairius visai paprastus augalus, daugiausia spygliuočius, ir juos formuodamas kuria stebinantį grožį.
„Augalai – mano draugai ir net vaikai“, – apie savo gyvenimo būdą kalbėjo vyras.
Žavisi japoniškaisiais sodais
A.Grinkevičius pasakojo, kad jo tėvas augino įvairias gėles, mėgo skiepyti medžius ir eksperimentuoti. „Sodininkystė, matyt, buvo mano kraujyje. Jaunystėje išbandžiau įvairius darbus, bet vėliau supratau, kad man labiausiai patinka dirbti su augalais. Tuo ir užsiėmiau. Padedu ir kitiems prižiūrėti sodybas, želdinius, šienauju. Pavargstu. Bet grįžęs namo keliauju pas savo augalus. Rūpinimasis jais prilygsta meditacijai, kurios metu atgaunu jėgas ir dvasinę pusiausvyrą“, – pasakojo vyras.
A.Grinkevičius žavisi japoniškaisiais sodais ir bonsais, todėl jo sodas primena Tekančios Saulės šalies kampelį. Kieme čiurlena tvenkinys, jame plaukioja raudonieji karosai. Įvairiose erdvėse sudėliota daugybė įvairaus dydžio akmenų. Bet svarbiausi šioje sodyboje – augalai.
Formuoja paprastus medžius
Kaunietis pasakojo, kad perka mažus paprasčiausių augalų – įvairių veislių tujų, pušų – sodinukus ir juos formuoja. Aukštas pailgos formos tujas, kurių nėra tekę matyti niekur kitur, dėl suteiktos formos jis vadina morkomis.
Tujos plikais kamienais, kurių viršuje suformuotos pailgos kepurės primena nykštukus. Iš paprastų pušų jis suformavo įspūdingus bonsų stiliaus medžius, kurie supa sodybą. Iškarpytos pušys ir kiti augalai puošia net šuns būdos stogą. Iš jų bei sukulentų sukurtos ir vazonuose augančios kompozicijos.
Kaunietis formuoja net obelis, kurios atrodo tarsi žaislinės – žemos, lapų laja plokščia, bet apsipylusi obuoliais.
Reikia daug kantrybės
Žvalgantis po kauniečio valdas nustebina ir iš tujų suformuota jurta. „Draugai sode turėjo pavėsinę, apželdintą vijokliais. Ši jiems nusibodo ir pavėsinės karkasą jie norėjo išmesti. Aš jį pasiėmiau, aplink pasodinau metro aukščio tujas. Vėliau jas formavau taip, kad jos apgaubė visą rėmą ir dabar želdinys primena žalią jurtą“, – pasakojo vyras. A.Grinkevičius įsitikinęs, kad kiekvienas gali daryti panašius stebuklus, kokius sukuria jis.
„Reikia tik kelių smulkmenų“, – šypsojosi vyras. Iš tiesų reikia ne tiek jau mažai. Puoselėdamas sodą vyras apsiginkluoja kantrybe, darbui skiria daug laiko, meilės savo augalams. „Kai kas įsivaizduoja, kad įsigijus jau suformuotą augalą jis toks ir bus visada. Taip nėra, prižiūrėti, genėti juos reikia nuolat“, – sakė vyras.
2019 metais A.Grinkevičius pelnė Kauno rajone gražiausiai tvarkomo gyvenamojo namo sklypo titulą.
„Įvertinimas – malonus. Bet iš tiesų viską darau savo malonumui. Man patinka, kai vasarą ar žiemą po nakties atvėręs langus matau žaliuojančius augalus, man smagu kurti, džiaugtis kūrybiniu procesu ir jo rezultatais“, – atviravo A.Grinkevičius.
Eksperimentuoti patiems tikrai verta
Sonata Žilinskienė, kraštovaizdžio specialistė:
„Jau kuris laikas madinga kurti japoniškojo stiliaus sodus ir sodinti jiems būdingus spygliuočius. Medelynuose tokie dekoratyviniai augalai kainuoja šimtus ir net tūkstančius eurų, todėl eksperimentuoti ir formuoti juos galima pabandyti patiems.
Madingiausia šiuo metu auginti spygliuočius, kurių šakų galai purūs, primena debesis. Tam labiausiai tinka kadagiai, puskiparisiai, kukmedžiai. Patrumpinus šaką ji atželia ir karpant sutankėja. Bet dažniausiai tam naudojamos pušys. Galima rinktis kalnines ir įvairias kitas pušų veisles ar paprastą miškuose augančią pušį.
Pirmiausia reikia iškirpti pagrindinį stiebą slepiančias, silpnas, besikryžiuojančias šakas. Likusias galima išlankstyti, tam naudojant specialią vielą, minkštą virvę ir kuolus.
Pušys gali būti formuojamos keletą kartų per metus. Svarbiausia – kirpti reikia tik jaunas tų metų šakas. Augalą karpyti reikia kasmet.“
