Energetikos sprendimų bendrovės „Elektrum Lietuva“ Produktų vystymo vadovas Mantas Kavaliauskas, sako, kad pastaraisiais metais Lietuvoje pastebimas išaugęs susidomėjimas oro kondicionieriais ir šilumos siurbliais, kadangi jie sėkmingai dirba abiem režimais – uždaras patalpas žiemą gali šildyti, o vasarą vėsinti.
„Tokius įrenginius savo namams, biurams besirenkantys žmonės siekia konkretaus tikslo – komfortiškos temperatūros. Vis dėlto, temperatūros pojūtis tarp šeimos narių gali skirtis, o sveikatingumo specialistų vasarą rekomenduojamas išlaikyti ne didesnis kaip 4–5 laipsnių skirtumas su išorės karščiu gali atrodyti pernelyg mažas.
Pagrindinių taisyklių išmanymas padėtų vėsinimo įrenginiais naudotis efektyviau ir per karščius neatgulti į lovą dėl jų peršalus“, – teigia M. Kavaliauskas.
Temperatūros „žirklės“
Anot eksperto, anaiptol ne kiekvienas žino, kokia temperatūra namuose ar biure jam yra maloni, o pastarąją nuo nemalonios gali skirti vos vienas laipsnis.
„Vėsinimo įrenginį verta testuoti, pabūnant su pasirinkta temperatūra ir įsivertinant savo reakciją. Keiskite nustatymus po laipsnį ir stebėkite, kad nei šaltumėte, nei kaistumėte, tai ir bus geriausiai jums tinkantis temperatūros režimas. Rekomenduojama, kad ypač vasarą nereikėtų taip atvėsinti oro, jog tektų rengtis megztinį ar suptis į pledą. Prakaitavimas yra normalus organizmo procesas, tačiau jei nuolat pila karštis, tai rodo, jog temperatūra yra per aukšta“, – pastebi M. Kavaliauskas.
Dar vienas iššūkis yra vidaus temperatūros derinimas su lauko temperatūra. Specialistų nuomone, patalpose vasarą temperatūra nuo išorės neturėtų skirtis daugiau nei 4–5 laipsniais, tačiau kai lauko temperatūra svyruoja apie 30°C ar net juos viršija, tikriausiai dažnam nekyla ranka prie tokios žymos artinti ir namų ar biuro temperatūrą.
„Prisiminkite, kad organizmas patiria didelį krūvį, kuomet vos vienas žingsnis jį skiria nuo patekimo į kitos temperatūros aplinką ir nėra nė mažiausios galimybės adaptuotis. Vengiant peršalimų, slogų ir kosulio, vertėtų laikytis sveikatos specialistų rekomendacijų ir stengtis saugoti save nuo temperatūros šoko“, – pataria pašnekovas.
Kai patys esame įkaitę
Jausmą, kad patalpose yra per karšta ir temperatūrą kondicionieriaus pagalba vertėtų pamažinti, gali siųsti ir mūsų pačių kūnas. Intensyvi fizinė veikla ir sportas, taip pat bėgiojimas, kuris populiarus išlieka ir vasarą, pakelia kūno temperatūrą.
„Intensyvus judėjimas mūsų vidinę temperatūrą, kai kuriais skaičiavimais, gali pakelti ir iki 40°C. Patys būdami taip įkaitę ir aplinką vertiname pagal tai, o temperatūra atrodo per aukšta, oras – per karštas. Patarčiau įvertinti tai, kad sportas pakeitė situaciją, tačiau tai – laikinas efektas ir ji po kurio laiko normalizuosis. Tad po didesnio fizinio krūvio neskubėkite keisti vėsinimo įrangos temperatūros nustatymų“, – sako M. Kavaliauskas.
Vis dėlto, jei vis tiek nuspręsite labiau atvėsinti patalpas, darykite tą laipsniškai, po truputį, o ne vienu ypu.
Šalta erdvė prišils greičiau
Panašiai, kaip ir žiemą, vasarą vidaus temperatūros stabilumą lemia būsto izoliacinės savybės, t. y. sienų, langų, stogo, durų sandarumas. Be to, karščio jausmą viduje gali stiprinti ir būste besilaikantis aukštesnis drėgmės lygis.
„Gerokai atvėsintos patalpos sušyla daug greičiau už tas, kuriose palaikoma artimesnė išorei temperatūra. Pirmiausiai, vėsinimo įrenginiai turi intensyviai dirbti, o tai yra ir elektros, ir finansiniai kaštai. Antra, mes atidarinėjame duris, vėdindamiesi – langus. Šiltesnio oro srautas daug greičiau plūsteli į šaltesnę patalpą, atitinkamai palaikant artimesnę laukui temperatūrą – iš pastarojo šiltesnis oras į vidų skverbiasi daug lėčiau“, – tvirtina ekspertas.
Anot jo, šiuo klausimu prie sveikatos specialistų jungiasi ir energetikos ekspertai, nes kuo mažiau skiriasi išorės ir vidaus temperatūros, tuo ekonomiškiau ir efektyviau dirba oro kondicionierius ar šilumos siurblys.
