„Įtampos šuolių sukeliami buitinės technikos gedimai pasitaiko visus metus – nebūtinai per žaibų sezoną, nors šis akivaizdžiai padidina tokių incidentų dažnumą. Gyventojų patiriami nuostoliai dėl įtampos svyravimų elektros tinkle gali siekti nuo kelių šimtų iki dešimčių tūkstančių eurų“, – sako Mindaugas Ratkevičius, draudimo bendrovės BTA Turto ir specialiųjų rizikų žalų reguliavimo skyriaus vadovas.
Pirmauja ne žaibai
Kęstutis Kvietkauskas, apsaugos nuo žaibo sistemas montuojančios bendrovės „Ežiukai“ direktoriaus pavaduotojas, aiškina: „Didžioji dalis viršįtampių atsiranda dėl elektros įtampos svyravimus sukeliančių šaltinių elektros linijose. Jų dažnumą gali lemti el. tinklo projektavimo sprendimai, nusidėvėjimas, vartotojų skaičius. Žaibas yra tik antras pagal dažnumą didžiausių viršįtampių sukėlėjas“.
Jo teigimu, įtampos šuoliu galima vadinti 10 proc. svyravimą nuo įprastinės tinklo įtampos – 220–230 voltų. Trijų fazių sistemose palaikoma 400 voltų įtampa.
„Tokius įtampos svyravimus gali sukelti trumpieji jungimai, elektros linijų atjungimai ar įjungimai, stambių elektros imtuvų įjungimas ar išjungimas“, – paaiškina ekspertas.
Elektros inžinerijos žinių neturintys gyventojai nuo tokių nelaimių savo jėgomis apsisaugoti paprastai negali. Renkantis ir montuojant tinkamus viršįtampių ribotuvus dažniausiai prireikia ekspertų pagalbos.
Kompensuoja draudimas
Nuostolius, kuriuos sukelia įtampos svyravimai elektros tinkle, namų turtą apdraudusiems gyventojams kompensuoja draudimo bendrovės.
„Pastebėję įrangos gedimą gyventojai iš pradžių turėtų kreiptis į mus, o vėliau patys arba mūsų nukreipti – į kompetentingas remonto įmones, galinčias nustatyti gedimo priežastis. Nustačius, kad gedimo priežastis iš tiesų yra elektros įtampos svyravimas, priimamas sprendimas – įrangą remontuoti ar pirkti naują. Ir vienu, ir kitu atveju išlaidas gali padengti draudimas“, – aiškina M. Ratkevičius.
Jeigu įrenginį įtampos svyravimas sugadina nepataisomai, draudimas beveik visais atvejais kompensuoja jo atkūrimo vertę. Tai reiškia, kad apsidraudusiajam išmokama tokia suma, kiek kainuoja toks pats arba analogiškų parametrų daiktas. Išimtis gali būti taikoma jei turtas yra apdraustas likutine verte – tuomet išmokama likutinė turto vertė iki sugadinimo.
Plūsta į remonto dirbtuves
„Būtent dėl įtampos šuolių sugenda apie 20 proc. visos mūsų remontuojamos technikos. Bet žvelgiant bendriau elektros tiekimo sutrikimai daugiau ar mažiau įtakos turi kas antram-trečiam elektroninės dalies gedimui“, – teigia Ernestas Ščerban, buitinės technikos remonto įmonės „Salvata“ serviso darbų vadovas.
Jis nurodo, kad įrangai sugadinti net nereikia labai stipraus įtampos šuolio, kurį gali sukelti žaibavimas ar avarijos elektros skydinėse – pakanka, kad namuose kelioms sekundėms dingtų elektra, apie ką grįžus iš darbo mums praneša persikrovę orkaičių ar kaitlenčių laikrodžiai. Tokiems srovės tiekimo trūkiams itin jautri elektroninės įrangos programinė dalis.
„Žaibų sezono metu sulaukiame daug užklausų dėl defektų nustatymo ir remonto iš klientų, apsidraudusių namų turtą. Buvo atvejų, kai po audros nebeveikė visa buities įranga, kuri buvo prijungta prie tinklo“, – pasakoja E. Ščerban.
Eksperto teigimu, suprasti, kad įrenginys nukentėjo dėl įtampos šuolio, kai kuriais atvejais yra labai paprasta – jo net apžiūrinėti nereikia.
„Kartais nuo viršįtampio prietaiso viduje pradeda svilti, rūkti ir degti jo komponentai. Tai aiškiai rodo, kad gedimas yra rimtas ir defekto šalinimas ekonomiškai nėra tikslingas. Tokiu atveju būstą ir jo turtą apsidraudę klientai iš draudimo bendrovės dažniausiai gauna kompensaciją naujos įrangos įsigijimui. Dėl to visiems klientams nuoširdžiai patariu įsigyti bent minimalų būsto draudimą, kuris apsaugos nuo reikšmingų nuostolių. Dar geriau – tokie išplėstiniai draudimo polisai, kurie apima ir vidinius, savaiminius prietaisų gedimus. Taip pigiau, nei pirkti ilgesnę gamyklinę garantiją kiekvienam prietaisui“, – patirtimi dalijasi buitinės technikos specialistas.
