Apie šiltuoju metų laiku sode žydinčius augalus ir darže augančias, o vėliau ant stalo nugulančias šviežias, sveikas, ekologiškas daržoves ir vaisius svajoja daugelis. Galimybė nepirkti brangių gėrybių parduotuvėje ir jas užsiauginti patiems teikia didelę naudą ir pasitenkinimą, tačiau turi savo kainą – jų priežiūra reikalauja daug laiko ir pastangų, ypač tokią sausą vasarą kaip ši.
Vis dėlto įveikti sodininkystės ir daržininkystės išbandymus gali būti lengviau, jei žinosite apie galimas grėsmes ir apsisaugojimo būdus. Prekybos centro internete „Varlė.lt“ produktų vadovas Aivaras Saniukas įvardija kelias gaires, kurių laikantis tikimybė išauginti gausų derlių – gerokai didesnė.
Sausrą padės ištverti tinkamas laistymas
Vasaros karščiai – viena didžiausių grėsmių augalams. Dėl sausų ir karštų orų jiems imi trūkti drėgmės, tad ilgainiui jie ima džiūti, vysti, o galiausiai gali žūti. Anot specialisto, atėjus sausringiems etapams vaismedžius, krūmus ir daržoves reikia ypatingai lepinti vandeniu. Vis dėlto neužtenka dažnai laistyti augalus – svarbu laikytis kelių taisyklių.
„Nors gali atrodyti, kad augalus reikia „atgaivinti“ karščiausiu paros metu, iš tiesų tai gali būti netgi pražūtinga – juk jie taip pat yra gyvi organizmai, kurie pajaučia stresą, kai susidaro nepalankios sąlygos. Pavyzdžiui, jei įkaitusį augalą vidurdienį palaistysi lediniu vandeniu, jis patirs tiek streso, kad ilgai neatsigaus, o tada apie gerą derlių negali būti kalbos, – sako A. Saniukas. – Kadangi saulė ką tik palaistytus augalus kaitina itin intensyviai ir kaipmat išgarina vandenį, o toks laistymas netgi gali nudeginti augalų lapus, juos palieti vandeniu geriausia arba anksti ryte, arba vėlai vakare, saulei nusileidus – tuomet augalai turės daugiau laiko vandeniui sugerti. Beje, rekomenduojama rinktis šiltesnį, o ne ledinį vandenį.“
Nors daržovės, vaismedžiai ir vaiskrūmiai be drėgmės ilgai išbūti negali, skirtingi augalai reikalauja skirtingo kiekio drėgmės. Pavyzdžiui, pomidorus reikia palaistyti labai gausiai, tačiau rečiau, agurkus privalu intensyviai laistyti kiekvieną dieną, o šakniavaisius – burokėlius, morkas, kurie giliai įleidžia šaknį į žemę, galima laistyti rečiau.
Vis dėlto visur galioja ta pati taisyklė – reikia stengtis neaplieti augalų lapų ir laistyti ties šaknimis. Tai galima įvairiais būdais – patiems, pavyzdžiui, naudojant laistytuvus, laistymo žarnas, arba įsirengti laistymo sistemą, tačiau tai reikalauja didesnių laiko ir finansų išteklių.
Jei ieškote greito sprendimo, geriausia rinktis laistymo žarną. Tai – efektyvi pagalba prižiūrint augalus, padėsianti sutaupyti laiko ir jėgų, kadangi vandens nereiks prisipilti į laistytuvą ar kitą talpą. Renkantis tinkamiausią prekę, svarbu atkreipti dėmesį į keletą dalykų, kurie paieškas gerokai palengvins.
Visų pirma, žarnos ilgis, kuris svyruoja nuo 10 iki 100 metrų. Norint žinoti, kokio ilgio laistymo žarna jums reikalinga, išmatuokite atstumą nuo vandens šaltinio iki tolimiausios vietos, kurią laistysite. Kuo ilgesnė laistymo žarna, tuo ji sunkesnė ir daugiau vietos užima. Trumpesnio ilgio žarnas galima sujungti specialiomis jungtimis ir taip jas prailginti.
Labai svarbus ir laistymo žarnos diametras – kuo jis didesnis, tuo daugiau vandens telpa. 13 ir 19 mm skersmens laistymo žarnos yra dažniausiai naudojamos ir puikiai palaiko vandens srovę bei spaudimą. Ji tinka tiek augalų laistymui, tiek mašinos plovimui.
Labai svarbi ir medžiaga, iš kurios pagaminta laistymo žarna. Rinkoje siūloma nemažai vinilinių laistymo žarnų, kurios labiausiai tinka lengvam laistymui. Jos yra minkštos, taip pat pigiausios ir lengviausios, tačiau nėra labai patvarios, greit skyla, plyšta, praleidžia vandenį, o nuo kaitrios saulės jos greit suyra. Tuo tarpu guminės laistymo žarnos yra gana patvarios, sunkesnės ir brangesnės.
Jos gaminamos taip, kad atsilaikytų prieš saulės spindulius, ne taip stipriai linktų, tad prižiūrima guminė žarna gali tarnauti metų metus. Vis tik kokybiškiausios ir patvariausios yra tinkleliu sutvirtintos žarnos, dažniausiai naudojamos dideliems plotams laistyti. Šios žarnos retai skyla, susisuka ir gali atlaikyti aukštą vandens slėgį.
„Žarna turėtų būti ir lanksti ir stipri vienu metu. Renkantis rekomenduojame patikrinti žarnos lankstumą ją suimant abejomis rankomis į U raidės formą. Jei žarna puikiai išsilenkia be užsilenkimų – jos lankstumas puikus. Kitas dalykas, kuris labai svarbus – trūkimo slėgis, t.y. vandens slėgis, kurį žarna gali atlaikyti. Kuo didesnis trūkimo slėgis barais, tuo stipresnė žarna“, – patarimais dalijasi ekspertas.
Movos arba jungiamosios detalės taip pat yra labai svarbios. Jos naudojamos norint žarną prijungti prie vandens šaltinio, žarnos pabaigoje arba norint sujungti dvi žarnas. Ieškokite tvirtų, pageidautina žalvarinių movų, kurios atsparios vandens pratekėjimui. Venkite pigių plastikinių, nežinomų gamintojų jungčių, nes jos nėra patvarios. Jei ieškote kokybiškų, rinkitės „Gardena“, „Karcher“ ar „Fiscars“ gamintojų prekes. Taip pat pasidomėkite laikikliais bei žarnomis su ritėmis – jos ypač patogios, naudingos ir padeda sutaupyti vietos.
Augalų tręšimas – vienas svarbiausių uždavinių daržo priežiūros procese
Kiekvienas sodininkas nori, kad jo auginami augalai vešėtų, teiktų gausų derlių ir nebadautų. Deja, kiekvienais metais dirvožemis tampa mažiau derlingas ir nebegali suteikti augalams visų reikiamų medžiagų, todėl svarbu pasirūpinti, kad visos naudingos ir reikalingos medžiagos augalams būtų suteikiamos papildomai. Šiuo atveju geriausia pagalba tampa trąšos, kurios net tik papildo maistines medžiagas, kurias augalai gavo iš dirvožemio, bet ir pagerina jų įsisavinimą per šaknis, neutralizuoja ligas, padidina chlorofilo kiekį augaluose ir atsparumą žemai/aukštai temperatūrai.
Trąšas galima suskirstyti į du pagrindinius tipus: natūralias (organines) ir mineralines. Natūralios trąšos yra veiksmingesnės – jos stimuliuoja naudingų dirvožemio mikroorganizmų veikimą, padeda pagerinti dirvožemio struktūrą, prideda svarbių antrinių maisto medžiagų ir mikroelementų, kurių gali trūkti.
Vis tik tokios trąšos netirpsta vandenyje, todėl jų maistinės medžiagos augalams tampa prieinamos lėtai, tik po kelių mėnesių ar metų. Tuo tarpu mineralinės (cheminės) trąšos naudingos tada, kai greitai augantiems augalams trūksta maistinių medžiagų. Jos dažnai prasideda kaip organinės, bet chemiškai paveiktos tampa tirpios vandenyje ir labiau bei greičiau prieinamos augalams.
Gali kilti klausimas – kaip išsirinkti? Geras sprendimas asmenims, kurie tik pradeda savo pažintį su augalų sodinimu ir neturi kompleksinių žinių, yra universalios trąšos, Jos pasižymi tuo, kad jose yra trijų augalų vystymuisi svarbiausių mikro ir makroelementų (fosforo, kalio ir azoto) optimalaus kiekio derinys. Vis dėlto visų augalų poreikiai maistinėms medžiagomis yra skirtingi, todėl „Varlė.lt“ specialistas rekomenduoja rinktis specializuotas trąšas, kurios tobulai atitinka konkrečios augalo rūšies poreikius.
Labai svarbu žinoti ir tai, kaip trąšas naudoti ir dozuoti. Mineralinės trąšos gali būti skystos, naudojamos kas kelias savaites nuo kovo iki rugsėjo, arba birios (granulinės), naudojamos kartą arba du per sezoną. Skystas trąšas patogiau naudoti, todėl jos dažniau rekomenduojamas pradedantiems daržininkystės ar sodininkystės nuotykius.
Dažniausiai skystos trąšos – tai koncentratai, kuriuos reikia skiesti su vandeniu ir naudoti laistant augalus. Paprastai maistinių medžiagų dozė tokiose trąšose yra mažesnė nei granulinėse, todėl tręšti reikia dažniau.
Žinoma, ne visi augalai ir ne vienodu sezono metu reikalauja vienodo kiekio maistinių medžiagų. Vasarą daugiausiai priežiūros reikia vienmetėms gėlėms bei daržovėms – trąšas reikia naudoti ne tik sodinimo metu, bet ir visą sezoną iki pat jo pabaigos vieną ar du kartus per mėnesį, tačiau tai daryti tik tam tikru paros metu.
„Kai augalas patiria didelį stresą – drėgmės trūkumą, karštį, jam reikia suteikti daugiau maistinių medžiagų, tačiau šiuo atveju galioja panašios taisyklės kaip ir laistant. Tręšti per didžiulius karščius jokiu būdu negalima: tai galima daryti tik vakare arba ryte, geriausiai – vakare, nes jei skystomis trąšomis patręšite ryte, kylant temperatūrai jos nespės susigerti į augalą ir jį nudegins. Norėdami gero, galite iššaukti per daug bėdų“, – tikina specialistas.
Dozavimas – taip pat ypatingai svarbus. Ant trąšų pakuotės paprastai būna nurodyta informacija apie dozavimą ir instrukciją, kuria reikėtų vadovautis, mat per didelis trąšų naudojimas gali pakenkti tiek tiek dirvožemiui, tiek augalų šaknims, patiems augalams ir nulemti nykimą. Iš esmės čia taisyklė labai paprasta: geriau augalus per mažai patręšti nei per daug.
