Ekspertai pripažįsta, kad ekologinės „neklaužados“ dažniausiai būna gyvenviečių senbuviai, o naujakuriai ieško ir randa išeičių.
Štai „Kretingos vandenų“ direktorė Eglė Alonderienė mini, kad Kretingos rajono naujakuriai mielai renkasi centralizuotą nuotekų surinkimo sistemą, jei ji yra.
Jei ne – ieško kitų galimybių, kaip tvarkyti nuotekas civilizuotai, kad nepadarytų žalos nei gamtai, nei sau, nei kaimynams. Kur kas sudėtingiau – senose gyvenvietėse, kuriose nėra centralizuotų nuotekų surinkimo tinklų.
Tuomet nuotekas tinkamai sutvarkyti yra brangu arba į pagalbą pasitelkiama vaizduotė, neretai nustebinanti net ir visko mačiusius vandentiekio specialistus. Per paskutinį aplinkosaugininkų ir vandentiekininkų reidą, užfiksuota, kaip gyventojas fekalijų surinkimo duobės turiniu laisto savo daržą.
Patikrinimai kartu su aplinkosaugos atstovais yra vykdomi nuolat. Tose gyvenvietėse, kur yra centralizuoti nuotekų surinkimo tinklai, pro padidinamąjį stiklą stebimi tie gyventojai, kurie nesinaudoja nuotekų tvarkymo paslaugomis. Pasiteisinimas visuomet paprastas – individualus nuotekų tvarkymas pigesnis. Dažniausiai toks mitas paneigiamas įrodant, kad nuotekos sutvarkytos neteisėtai.
„Dzūkijos vandenys“ jau keletą metų periodiškai tikrina buitinių nuotekų tinklus, ar į juos nepajungti paviršinių nuotekų vandenys. Anot specialistų, gal gyventojai ir nežino, tačiau buitinių ir paviršinių nuotekų tinklai – atskiros sistemos. Į buitinių nuotekų tinklus patekęs lietaus vanduo padidina valykloje valomo vandens kiekius, išauga kaštai.
„Paviršinių nuotekų vandenys patenka tiesiai į Nemuną. O buitinės nuotekos valomos, vyksta procesai. Todėl mums labai aktualu, kad viskas būtų tvarkinga“, – sakė „Dzūkijos vandenų“ Inžinerinio skyriaus viršininkas Audrius Stanaitis. Ar lietaus vandenys nepajungti į buitinių nuotekų tinklus – padeda išaiškinti specialus dūmų generatorius. Specialistai įspėja – pamatę dūmus, kylančius iš nuotekų šulinėlių – neišsigąskite.
Kauno rajone, pasak „Giraitės vandenų“ direktoriaus Andriaus Dzevyžio, eksploatuojama apie 282 km nuotekų tinklų į kuriuos patenka ir paviršiniai vandenys. Tai įmonėms apsunkina šių tinklų priežiūrą ir eksploataciją. Paviršinių nuotekų tinklai šiuo metu yra neįteisinti ir daugiausia tai bešeimininkis turtas. Nuotekų tinklai kurie neturi savininko, tai privačiomis lėšomis įrengti inžineriniai tinklai, kurių statytojai dėl nežinomų priežasčių jų neįteisina.
Lietuvos geologijos tarnybos patarėjas dr. Jonas Satkūnas sako, kad gruntinio vandens apsaugos nuo taršos tema yra opi. Lietuvos geologijos tarnyba yra sudariusi gruntinio vandens saugos žemėlapius, kurie rodo kur yra neapsaugotas gruntinis vanduo, ir tokios vietos dėl nuotekų patekimo į požemį gali būti labai greitai užterštos.
Jau dabar siūloma, kad nuotekų vamzdynų lokalizacija ir jų sandarumas turi būti vertinamas visų pirma tose vietose, kur gruntinis vanduo yra jautriausias taršos požiūriu.
