Pažingsniui nuo sėklytės iki derliaus: kaip nepersistengti formuojant daržą, kas svarbiausia

Prekybos tinklo „Senukai“ atstovai pastebi, kad jau nuo ankstyvo pavasario išauga sodinimui skirtų prekių paklausa – suaktyvėja įvairių sėklų, durpių, trąšų, daiginimo ir sodinimo indų pardavimai. Taip pat jaučiamas susidomėjimas įvairiais sodo įrankiais: genėjimo žirklėmis, grėbliais, karučiais, kastuvais, kauptukais.

Specialistai dalijasi patarimais, kaip įsirengti daržą savo kieme, ir į ką verta atkreipti dėmesį.

Prieš pradedant sodininkystės darbus, nuspręskite, ką norite pasisodinti. Jei renkatės auginti daržoves, išsirinkite tokias jų rūšis, kurias jūs dažnai įtraukiate į valgiaraštį. Nesistenkite pasisodinti visko.

Renkantis gėlių rūšis, atkreipkite dėmesį ir į jų priežiūrą. Pradedantiesiems geriausia rinktis tokias, kurios yra nereiklios, pavyzdžiui, lelijas, tulpes, narcizus, raktažoles, bijūnus, medetkas, astrus.

Galimybių nemažai – galima formuoti lysves darže, statyti šiltnamį, o pastaraisiais metais itin išaugo pakeliamų lysvių paklausa. Žinovų teigimu, geriausias pasirinkimas priklauso nuo individualių galimybių ir poreikių.

Pirmasis derlius būna šiltnamio daržovių. Tačiau jo įrengimui reikia skirti papildomą biudžetą. Ieškant ekonominio varianto, siūloma rinktis polietileno šiltnamius. Vis tik jų tarnavimo laikas trumpesnis – plėvelę reikia kas 2–3 metus keistis, nes dėl UV spindulių ji praranda savo savybes ir suyra. Patvaresnis variantas – polikarbonato šiltnamis, jis gali tarnauti ir daugiau nei 10 metų be papildomų investicijų, nes nereikia keisti polikarbonato lakštų.

Jei prie namų turite nedidelį žemės plotą arba pritrūksta laiko didelio šiltnamio priežiūrai, galima įsirengti mažą, kad ir 1 m² šiltnamį keliems augalams ar porai gėlių vazonėlių.

O pakeliamas lysves verta rinktis tada, kai daržui negalite skirti daug vietos, arba jis nedera šalia šiuolaikinių namų. Augančios daržovės tokiose lysvėse atrodo tvarkingai, o ir derliaus jose galima sulaukti greičiau, nes pakeltose lysvėse žemė sušyla greičiau, tad sodinimą galima pradėti anksčiau.

Beveik visoms daržovėms ir daugeliui žydinčių augalų reikia saulės. Todėl reikėtų atkreipti dėmesį, ar daržovėms auginti numatyta vieta gaus pakankamai saulės šviesos. Taip pat nepamirškite, kad šviesos intensyvumas ir kiekis skirtingais metų laikais kinta.

Anot specialistų, jei augalams reikia atviros saulės, ieškokite ploto, kur tiesioginiai saulės spinduliai pasieks 8–12 valandų. Jei užtenka dalinės saulės, rinkitės vietą, kur saulė šviečia bent 2–4 valandas.

Šalia daržo nereikėtų auginti krūmų ar medžių, nes jie pasisavina iš daržovių vandenį ir maistingąsias medžiagas. Be to, augantys medžiai sudarys pavėsį.

Daugelį vienmečių augalų lengva sudaiginti iš sėklų. Tačiau prieš sėjant, būtinai perskaitykite sėklų pakuotėje esančią informaciją apie sodinimo laiką, gylį ir atstumus. Norint anksčiau sulaukti daržovių derliaus, jų sėklas galima sėti namuose, likus kelioms savaitėms iki paskutinių šalnų. O praėjus šalnoms, jas pasodinkite daržo lysvėje.

Namų sąlygos yra tinkamos sodinti salotas, ridikėlius, pomidorus, cukinijas, paprikas, burokėlius, morkas, špinatų lapus. Parduotuvėse galima įsigyti specialiai daigams skirtus konteinerius su dirvožemio mišiniu. Įsitikinkite, kad sėjamos sėklos ir daigai yra drėgni, bet ne šlapi, kitaip jie gali supūti. Taip pat patariama daržoves sodinti skirtingu laiku, kad jų derlių turėtumėte ilgiau.

Sodo darbus planuokite purioje, derlingoje ir gerai drenuojamoje žemėje. Be trąšų gamta sunkiai atkuria dirvožemyje esančias maistingąsias medžiagas. Kai derlius nuimamas, iš dirvožemio pašalinamos svarbios maistinės medžiagos. Jei žemė jomis nepapildoma, laikui bėgant derlius prastėja.

Kasdami arba purendami naują lysvę, ją padenkite 2–3 cm sluoksniu komposto, pūvančių lapų arba sausos nupjautos žolės bei išmaišykite. Jei nusprendėte žemės nepurenti, paberkite organinių medžiagų paviršiuje, kur jos ilgainiui suirs ir virs humusu.

Priklausomai nuo augalų rūšies, juos galima sodinti ne tik pavasarį, bet ir rudenį bei žiemą.

Pavyzdžiui, našlaitės ir kopūstai pakenčia šaltį, todėl juos galite sodinti rudenį arba žiemos pabaigoje. O pomidorai ir dauguma vienmečių gėlių mėgsta šiltą temperatūrą, todėl jų nesodinkite, kol nepraėjo šalčiai. Daugiamečiams augalams sodinti tinka pavasario ir rudens vidurys.

Neleiskite daigams išdžiūti – juos laistykite kasdien. Persodinamus augalus taip pat reikia dažnai laistyti, kol jų šaknys sustiprės. Vėliau laistymo dažnumas priklauso nuo dirvožemio, drėgmės ir kritulių kiekio, tačiau iš pradžių reikėtų laistyti bent kartą per savaitę.

Molingas dirvožemis džiūsta lėčiau nei smėlingas, todėl jo laistyti taip dažnai nereikia. Saulėtas, vėjuotas oras išdžiovina dirvą greičiau nei vėsus. O jei nesate tikri, ar reikia laistyti, palieskite dirvožemį 2–3 cm gylyje. Jei jis sausas, palaistykite. Laistykite lėtai, kad vanduo įsigertų, o ne nutekėtų nuo lysvės. Patartina augalus ir daržoves laistyti anksti ryte, kad vandens tuoj pat neišgarintų saulė.

Norėdami apsaugoti savo daržą nuo piktžolių, uždenkite dirvą keliais centimetrais mulčio – jis neleis taip greitai sudygti piktžolių sėkloms. Naudojant jį, nereikės ir taip dažnai laistyti.

Ekspertai daržui ar vienmečių augalų lysvei siūlo rinktis mulčią, kuris suyra per kelis mėnesius. Daugiamečiams augalams naudokite ilgiau išliekantį mulčią, pavyzdžiui, žievės drožles. Organinis mulčias, pavyzdžiui, žievė, šiaudai, kompostas ar kakavos pupelių lukštai, skaidydamiesi pamaitina dirvožemį.

Kiekvienam daržui reikalinga ir reguliari prižiūra: ravėjimas, laistymas, kenkėjų naikinimas. Sergančius augalus teks gydyti, o aukštus augalus paremti grotelėmis ar kuolais. Prižiūrimas ir mylimas daržas atsidėkos gausiu derliumi ir estetiniu vaizdu, pabrėžia specialistai.