Norint išvengti nereikalingų rūpesčių ir didelių finansinių nuostolių, verta pagalvoti apie stogo renovaciją. Na, o planuojantiems ant stogo įsirengti saulės elektrines – vertėtų įvertinti, ar esama stogo danga išliks sandari ateinančius 30–50 metų, bei sužinoti, į ką vertėtų atkreipti dėmesį, kad elektrinė atsipirktų greičiau, o projekto įgyvendinimas ženkliai nepabrangtų.
Priežastys, dėl kurių vertėtų nebelaukti
Yra keletas priežasčių, dėl kurių vertėtų nebelaukti ir suskubti keisti stogo dangą. Pirmoji ir matoma labai akivaizdžiai – prasta stogo išvaizda. Apsamanojęs, spalvą ar dekoratyvumą praradęs stogas gadina viso namo vaizdą, sumenkina jūsų turto vertę.
Antra priežastis – nesandarus, vandenį praleidžiantis stogas. Besisunkiantis vanduo gadina ne tik gyvenimo kokybę, bet ir jūsų turtą. Jei lyjant stipresniam lietui pastebite bet kokį pratekėjimą, drėkstančias lubas ar sienas, tikrai nebeverta kankintis. Drėgmė gali sugadinti baldus, buitinę techniką. Maža to, vanduo gadina viso namo konstrukcijas, ant sienų ar lubų gali atsirasti pelėsis, kuris yra kenksmingas žmogaus sveikatai.
Trečia priežastis – per nesandarų stogą švaistoma šilumos energija. Nors plika akimi tai pamatyti nėra paprasta, yra keletas požymių, kad jūsų stogo šilumos izoliacija, difuzinė plėvelė ar sandarumą užtikrinantys sluoksniai yra pažeisti, pavyzdžiui, pakraigėse kabantys varvekliai arba aiškiai pastebimos stogo sritys, ant kurių nutirpęs sniegas. Gyvenant tokiame name išauga šildymo kaštai, be to, bloga izoliacija reiškia ir didesnį triukšmo pralaidumą į namo vidų.
Ketvirtoji – jūsų stogo dangoje gali būti sveikatai pavojingų medžiagų. Jei vis dar gyvenate po senu asbestinio šiferio stogu, nedelsiant jį keiskite. Smulkios asbesto dalelės, tarsi mikro adatėlės, kartu su kitomis dulkėmis gali patekti į namo gyventojų plaučius ir sukelti onkologinius susirgimus.
Ir penktoji priežastis – jei planuojate įsigyti ir ant stogo sumontuoti saulės elektrinę. Paprastai saulės elektrinėms suteikiamos 30 metų ar dar ilgesnės garantijos, tad vertėtų pasistengti įvertinti, ar stogas išliks sandarus visą šį laikotarpį. Elektrinės modulių išmontavimas ir pakartotinis sumontavimas pareikalautų nemažai papildomų išlaidų už darbus, sukeltų nepatogumus, elektrinė tuo metu negeneruotų energijos. Be to, permontuojant elektrinę gali kilti pavojus pažeisti vieną ar kelis modulius. O po keleto metų surasti ir įsigyti lygiai tokių pat matmenų ir galios fotovoltinį modulį gali būti itin sudėtinga.
Nuo ko pradėti?
Jei nusprendėte keisti namo stogą, pirmiausiai reikėtų atkreipti dėmesį į medinių konstrukcijų būklę. Būtina įvertinti, ar nėra vietų, kurias reiktų keisti ar sustiprinti. Neretai renovuojant stogą tuo pačiu įrengiama ir šiuolaikinius energijos standartus atitinkanti šilumos izoliacija, kuri turi būti tinkamai apsaugota garo, difuzine ar antikondensacine plėvelėmis. Nesvarbu kokią dangą bepasirinktumėte, visuomet būtina užtikrinti reikalingus oro tarpus stogo ventiliacijai. Taip pat svarbu numatyti ir apskardinimą, lietaus vandens nuvedimą. Jei yra tokių vietų, kur kyla pavojus, kad žiemą susikaupusi sniego masė galėtų užkristi ant žemiau esančių stogo šlaitų, terasų, įėjimų ar ant žemiau esančios saulės elektrinės modulių – vertėtų suplanuoti sniego užtvaras, tiltelius, stogo kopėčias ar kitus stogo saugos elementus.
Prieš renkantis stogo dangą, rekomenduojama pasitarti su specialistu, kad būtų įvertintas stogo nuolydis, fotovoltinių elementų tvirtinimas ir kiti niuansai, kurie padėtų išvengti apribojimų ar netikėtų didelių išlaidų ateityje. Pavyzdžiui, visai nesenai Lietuvos žiniasklaidoje nuskambėjo keletas teisininkų pagalbos pareikalavusių atvejų, kai saulės elektrinių tiekėjai tiesiog atsisakė įrengti saulės elektrines, įvertinę esamos stogo dangos būklę ir galimas rizikas. Pritvirtinti saulės elementus prie trapių dangų net ir labai patyrusiems montuotojams paprastai užtrunka kelis kart ilgiau, nei ant metalinių, reikia naudoti brangesnius, sudėtingesnius tvirtinimo elementus, na o vaikštant ar, tarkim gręžiant, frezuojant čerpėse tvirtinimo ertmes, netyčia įtrūkus čerpei galima prisidaryti ir visai rimtų bėdų, nes po tam tikro laiko surasti tokio pat modelio čerpių gali būti labai sudėtinga. Įvertinant pastarojo meto elektrinių montuotojų užimtumą ne tik darbo dienomis, bet ir savaitgaliais, ilgiau trunkantys darbai, sudėtingesni tvirtinimai, ir bet kokia papildoma rizika – viskas anksčiau ar vėliau bus įskaičiuota į saulės elektrinės kainą.
Renkantis stogo dangos lakštus, pirma reiktų įvertinti stogo nuolydžio kampą. Jei jūsų stogo nuolydis yra minimalus, t.y. 7 laipsniai ar didesnis, rekomenduojama naudoti tik itin sandarias stogo dangas, pavyzdžiui „Ruukki Classic“, kurios lakštai tarpusavyje jungiami „Click“ sistema. Jei stogo nuolydis 11 laipsnių ar didesnis – galima rinktis ir trapecinio profilio lakštus, na o jei 14 laipsnių ar didesnis – galima naudoti ir čerpių rašto „Adamante“, „Finnera“ ar bet kurią kitą plieninę dangą.
Stogas – ilgalaikė investicija, tad renkantis stogo medžiagas, tikrai verta pasidomėti gamintojo patirtimi, gaminiams suteikiamomis garantijomis, paprašyti parodyti gaminio atitikties deklaraciją ir garantinę knygelę.
Neretai žmonės. norėdami sutaupyti, paieškas pradeda nuo „kvadratinio metro“ kainos, renkasi pigesnę, tačiau neaiškios kilmės stogo dangą. Dar blogiau, kai pamirštama įvertinti visą sąmatą: pradedant nuo stogo darbų, pagrindinių medžiagų ir jų aksesuarų, ir baigiant saulės elektrinės sumontavimui reikalingas išlaidas. Kai vertinama tik „kvadrato“ kaina, ne retai dalis kainos būna tiesiog perkeliama į kitas, sunkiai įvertinamas eilutes, tokias kaip „Kitos montavimo medžiagos“, tad neapdairus pirkėjas galiausiai visai nesutaupo, įsigyja abejotinos kilmės ir Lietuvos klimato sąlygoms netinkamos kokybės medžiagas. Na, o nekokybiškos medžiagos, tarkime, turinčios plonesnį cinko sluoksnį, yra lengviau pažeidžiamos atmosferos poveikio, gali greitai prarasti ir išvaizdą ir funkcionalumą, todėl tokį stogą gali tekti ne tik remontuoti, bet ir vėl keisti po keleto metų.
Plieninis stogas – gyvenimui be rūpesčių
Turbūt kiekvienas norėtų stogo, kuris tarnautų ilgai, atrodytų gražiai ir beveik nereikalautų priežiūros. Visas šias savybes puikiai sujungia šiuolaikiškos, nanotechnologijomis patobulintos plieninių lakštų dangos. Plieno lakštai yra viena lengviausių, tačiau tvirtų stogo dangų. Plieno lakštų montavimas nereikalauja ypatingų įgūdžių ar įrankių, tad stogo dengimo darbai atliekami itin sparčiai. Dengiant stogą plienine danga nereikia nei specialaus vientiso pakloto, nei specialiai sutvirtintos medinių gegnių – grebėstų konstrukcijos. Be to, plieninėms dangoms neribojamas nei šalčio ciklų skaičius, nei maksimalus nuolydžio kampas, ji gali būti montuojama kad ir 90 laipsnių kampu, tai yra vertikaliai, ji netrupa vaikštant, veikiant šalčiui, susidarius ledui.
Kokybiški plieniniai lakštai pasižymi ilgaamžiškumu. Pavyzdžiui, „Ruukki 30“ kokybės klasės dangai suteikiama 30 metų techninių ir 10 metų estetinių ypatybių garantija, o aukščiausios, „Ruukki 50 Plus“, kokybės dangai – net 50 metų techninių ir 25 metų estetinių ypatybių garantija. Tad pasirinkus aukštesnės kokybės klasės dangą, sąmata išauga vos keletu procentų, tačiau stogo ilgaamžiškumas kone padvigubėja.
„Ruukki“ siūlomų profilių raštų ir spalvų pasirinkimas išties didelis, todėl galite pritaikyti dangą bet kokio stiliaus namui ar net suteikti jam visiškai naują, unikalią išvaizdą.
Be to, „Ruukki“ plieninė danga beveik nereikalauja priežiūros – jos nemėgsta pelėsis, kerpės ir samanos. Ant jos ilgai nesilaiko sniegas, smulkios medžių šakelės, spygliai. Saulės elektrinių savininkams – tai yra didelis privalumas: dieną vos pašildžius saulei sniegas ima tirpti, retai susidaro ilgalaikių sankaupų, kurios trukdytų sniegui nuslysti ir nuo pačių saulės modulių.
Kas dar svarbu planuojant saulės elektrinę
Žinia, kad vasarą saulės modulių efektyvumas mažėja temperatūrai pakilus kiekvienu laipsniu. Lietuvos sąlygomis, karštomis vasaros dienomis yra pasiekiama apie 20 % mažesnė, nei instaliuotoji jėgainės galia. Todėl, norintiems, kad saulės elektrinė greičiau atsipirktų, patartina rinktis aukštesnius modulių tvirtinimo elementus. Kuo laikikliai aukštesni – tuo didesnis oro tarpas užtikrinamas tarp stogo paviršiaus ir fotovoltinių modulių, tuo efektyviau vyksta modulių vėdinimas iš apačios. Na o jei tarpas bus minimalus, tuomet tik vizualiai saulės elektrinė atrodys kompaktiškiau, tačiau vėdinimas vyks daug lėčiau, bus sugeneruota gerokai mažiau elektros energijos. Be to, jei šalia yra beržų, pušų ar kt. aukštų medžių, siauresniame tarpe gali užstrigti ir pradėti kauptis medžių lapai, spygliai, todėl po kurio laiko dar labiau sumažėtų modulių vėdinimas, o susikaupę nešvarumai, nuolatinė drėgmė ir ledas gali paspartinti ir pačios stogo dangos senėjimą, vanduo gali bandyti prasiskverbti per stogo dangos sujungimus.
Ant plieninio stogo sumontuoti saulės elektrinę, kabelių įvadus yra bene lengviausia užduotis. Patyrę saulės elektrinių montuotojai puikiai žino pagrindines taisykles, kaip nesugadinti plieninės stogo dangos: vaikščioja tomis vietomis, kur danga pilnai remiasi į grebėstus, dėvi švarią avalynę minkštais padais, saulės modulių užkėlimui ant stogo naudoja ne diržus, o keltuvus.
Pavasaris – puikus metas atsinaujinti. Todėl jei jums neduoda ramybės senas namo stogas, nebedelskite. O jei nežinote, nuo ko pradėti, jums visada pagelbės profesionalūs „Ruukki“ specialistai.
