Pasirodo, tai, kad namuose elgiamės šiek tiek keistai, yra geras ženklas, rodantis, kad čia jaučiamės laisvai.
Kasmet visame pasaulyje atliekamas IKEA tyrimas „Gyvenimas namuose“ atskleidė, kad nepaisant iššūkių, kurių paskutiniu metu sulaukiame iš aplinkos, namų svarba mums auga. Neužtikrintumo metu jie mums suteikia saugumo ir komforto jausmą. 4 iš 10 žmonių pasaulyje ir 1 iš 3 Lietuvoje šiais metais savo namus vertina palankiau, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai.
Apsimetame turintys planų, kad galėtume likti namuose
Dalis iš mūsų norime kuo daugiau laiko praleisti namuose – net jei kartais dėl to tenka pameluoti. Beveik 1 iš 5 lietuvių praėjusiais metais apsimetė turį planų, kad atsisakytų kvietimo eiti iš namų. Tarp jaunesnio amžiaus, kaip ir tarp Estijos gyventojų, šis skaičius dar didesnis – tą darę prisipažino 1 iš 4 apklaustųjų.
Tačiau tai dar ne keisčiausia: penktadalis Lietuvos ir net trečdalis Estijos gyventojų likę vieni kalbėjosi su savimi. O kas dešimtas lietuvis, kas šeštas latvis ir kas penktas estas – su namuose esančiais augalais.
Kita vertus, pasirodo, kad tai – geras ženklas. Jei ir jums kartais tenka pasikalbėti su augalais ar pačiu savimi, esate vienas iš nedaugelio laimingųjų. Pasak psichologo Pauliaus Rakštiko, tai reiškia, kad namuose jaučiatės laisvi būti savimi. Deja, tyrimas atskleidė, kad kiek daugiau nei ketvirtadalis žmonių tuo pasigirti negali.
„Kalbėjimas namuose su savimi, augalais ar kitais daiktais rodo, kad čia galite visiškai atsipalaiduoti. Mintyse su savimi kalbamės visi ir nuolat, balsu tai irgi kartais darome dauguma, tačiau viešumoje tai nėra priimtina, todėl atidžiai sekame ir filtruojame, kurias mintis verta ir saugu įgarsinti. Nuo pat mažumės esame mokomi tinkamo bendravimo, mandagumo. Taip susikuriame savitą filtravimo sistemą, pagal kurią rodome aplinkai save tokį, kokį pasirenkame. O aplinkoje, kurioje jaučiamės saugūs, šis filtras nebūtinas. Galime dainuoti ar šokti, net nemokėdami to daryti, ar kalbinti save veidrodyje“, – sako psichologas Paulius Rakštikas.
Namai tampa vis svarbesni
Kai pasaulis veržiasi diržus, daugelis iš mūsų atsigręžiame į savo namus ir, norėdami sutaupyti, laiką leidžiame juose. Pusė Lietuvos gyventojų mano, kad didėjančios pragyvenimo išlaidos labiausiai paveiks jų laisvalaikį už namų ribų – taip mano daugiau nei pusė apklaustųjų.
„Po ilgo pandemijos ir suvaržymų laikotarpio, kuomet teko daug laiko leisti tarp keturių sienų, daugelis jaučiamės išsilaisvinę ir mėgaujamės pramogomis už savo būsto ribų. Tačiau noras sumažinti išlaidas gali paskatinti ir vėl atsigręžti į savo namus. Todėl tampa dar svarbiau, kad jie gebėtų patenkinti visus mūsų poreikius – tiek funkcinius, tiek emocinius“, – sako IKEA Interjero dizaino skyriaus vadovė Eimantė Nemanė.
Pasak psichologo P. Rakštiko, jei namai yra vieta, kurioje leidžiame daug laiko, tuomet ir rūpestis jais turėtų būti atitinkamas. „Tik nereikia rūpinimosi namais suprasti vien per remonto poreikį: namus atnaujiname įvairiai: palaikydami tvarką, perstatydami baldus, rasdami naujų sprendimų patogumui ar funkcionalumui“, – sako specialistas.
Kas padeda namuose jaustis gerai?
Tyrimas „Gyvenimas namuose“ taip pat atskleidė, kad kai namai atspindi mūsų asmenybę, jie dvigubai dažniau tampa ir mūsų vidinės pusiausvyros šaltiniu. Tačiau tik 6 iš 10 apklaustųjų Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse jaučia, kad namai yra jų atspindys.
Tai, ar matome savo atspindį namuose, susiję su mūsų turimais daiktais, erdve ir žmonėmis, su kuriais ja dalijamės. „Mūsų psichologinę savijautą ir asmenybės atspindį namuose labiausiai lemia turėjimas pakankamai vietos poreikiams ir pomėgiams (41 proc.), žmonės, su kuriais gyvename (37 proc.), ir daiktai, susiję su mūsų prisiminimais bei patirtimis (36 proc.). Tie patys dalykai svarbūs ne tik Baltijos šalyse, bet ir visame pasaulyje“, – sako interjero dizainerė.
Pasak jos, norint išvysti savo atspindį namuose, nebūtina imtis drastiškų pokyčių. Atrasti tinkamą vietą daiktams, kurie mus daro laimingus, gali padėti paprasčiausi interjero sprendimai.
„Raginu apie interjero dizainą galvoti ilgalaikėje perspektyvoje – nesirinkite vien to, kas madinga dabar. Taip lengviau sukursite aplinką, kuri atspindės jus, o kartu ir sutaupysite. Yra begalė būdų, leidžiančių eksponuoti širdžiai mielus daiktus ir išnaudoti namų erdvę taip, kad šie taptų mūsų asmenybės atspindžiu. Tyrimą „Gyvenimas namuose“ atliekame kasmet ir kaskart įsitikiname, kad namai tiesiogiai susiję su mūsų savijauta: kuo palankiau vertiname savo namus, tuo labiau jie prisideda ir prie teigiamos psichologinės savijautos“, – sako IKEA interjero dizainerė.
Psichologas antrina: kuriant namus, verta patyrinėti savo vidinius, autentiškus, o ne išorės formuojamus poreikius. „Galime pradėti nuo paprastų klausimų sau: kokių namų noriu? Kaip turi atrodyti mano darbo stalas? Kas man svarbiausia virtuvėje? Kur namuose praleidžiu daugiausia laiko? Iš pradžių viskas gali atrodyti svarbu ir reikalinga. Tačiau, vis labiau susitelkdami į tikruosius poreikius ir prioritetus, pradėsime aiškiau matyti savo geidžiamų namų paveikslą“, – sako P. Rakštikas.
„Gyvenimas namuose“ yra vienas didžiausių tokio tipo tyrimų pasaulyje. Kasmet jis atskleidžia naujų įžvalgų apie tai, kaip žmonės iš įvairių pasaulio kraštų gyvena ir jaučiasi savo namuose.
