Priminė, nuo ko pradėti
Saulės moduliai, elementai, kolektoriai ir baterijos – ar tai tas pats? Pašnekovo žodžiais, šis klausimas labai dažnas, kaip ir klaida, nes terminai painiojami net specialistų. Kalbant apie saulės elektrines, jas korektiška vadinti saulės moduliais, gaminančiais elektros energiją, saulės kolektoriai, montuojami ant stogo, skirti karštam vandeniui ruošti, baterijas teisinga vadinti kaupikliais, kuriuose kaupiama pagaminta perteklinė saulės energija.
Pirmiausia ekspertas patarė įsivertinti, ar saulės elektrinė tikrai reikalinga, ar apsimoka ją įrengti, kokios kasmėnesinės išlaidos už elektrą, elektrinės kilovato įrengimo kaina, ar elektros tinklas bus pajėgus priimti generuojamą elektros energiją, kokios galios elektrinė reikalinga ir kokia elektros įvado galia. Toliau – gauti technines gaminančio vartotojo prisijungimo sąlygas, tuomet galvoti apie įsirengimą.
Jei tinklas nepajėgs priimti generuojamos elektros energijos, saulės elektrinę montuoti beprasmiška, vienintelė išeitis – įrengti išmanųjį skaitiklį – tuomet visa sukaupta energija naudojama iš karto, tik pagaminta, bet svarbu, kad namas sunaudotų daug elektros energijos. Skalbyklę, indaplovę, katilą, vandens šildytuvą – visus įrenginius teks naudoti dienos metu.
„Jei turi saulės elektrinę, turi pamiršti naktinį tarifą, visus darbus atlikti dienos metu“, – apibendrino pašnekovas.
Ar visuomet verta?
Saulės elektrinę turėti madinga, bet ar visuomet verta? A. Gabrūnas patarė peržiūrėti kelerių metų elektros energijos suvartojimo statistiką. Jei vidutiniškai suvartojama apie 1000 kWh, o 1 kW įrengtosios galios saulės elektrinė vidutiniškai pagamina apie 1000 kWh elektros energijos per metus, vadinasi, 5 kW galios saulės elektrinė per metus pagamintų apie 5000 kWh elektros energijos. Jei namai šildomu kietuoju kuru, išlaidos elektrai siekia 20 eurų, būtina pasiskaičiuoti, ar saulės elektrinė tikrai reikalinga.
Įrengti saulės elektrinę, jei komanda patyrusi, neužtrunka, per dieną įmanoma sumontuoti 10 kilovatų, arba apie 28 modulius. Įprastai dirba du montuotojai, vienas labiau patyręs elektrikas, kitas – konstruktorius.
Darbų eiga ir tempas priklauso nuo to, koks stogas, jo kampas, kokios įrangos reikia: kuo statesnis stogas, tuo sunkiau jį montuoti, galbūt, reikalingas keltuvas, idealiausia montuoti ant plokščiojo stogo.
Sumontavus saulės elektrinę, bent kartą per metus privalu patikrinti, kaip veikia inverteris, ar nekaista, nėra elektros instaliacijų mechaninių pažeidimų, apsaugoti elektros kabelius nuo mechaninio pažeidimo ir UV spindulių.
Priklausomai nuo modulių tipo, pasvirimo kampo, jei saulės elektrinė įrengta ant plokščiojo stogo, retkarčiais modulius reikėtų nuplauti, ypač jei jie su rėmu, kitaip kampuose renkasi apnašos, žiedadulkės.
Tiesa, svarbu juos plauti ne karštą dieną, o vakare, mažiau saulėtą dieną.
Per kiek laiko saulės elektriinė atsiperka? Atsakymas paprastas – kuo daugiau moki už elektros energiją, tuo geičiau atsiperka.
Kainą lemia daug niuansų
Saulės elektrinės kaina daugiausia priklauso nuo kokybės, modulių tipo, inverterių. Šiuo metu ji siekia 1000–1400 už kilovatą: priklausomai, kokia konstrukcija, kokie moduliai – su rėmu ar berėmiai, gamintojų. Inverterio kaina taip pat priklauso nuo gamintojo: kuo populiaresnis, tuo kaina didesnė.
Pašnekovas patarė įsivertinti ir dar vieną aspektą: efektyvumo garantija ir produkto garantija. Gamintojai akcentuoja 15–25 metų efektyvumo garantiją. Vadinasi, po 25 metų įranga veiks 80 proc. efektyvumu. Taip pat svarbu peržiūrėti gamintojo instrukcijas, kiek saulės energijos sugeneruoja elektrinė.
Iš esmės, svarbu turėti produkto garantiją, patikimą rangovą ir, žinoma, biudžetą. Galbūt, planuojama elektrinę naudoti penkerius metus ir tuomet parduoti namą – visus niuansus būtina įvertinti.
Paramą saulės elektrinėms įsirengti gali gauti visi fiziniai asmenys, nevykdantys komercinės veiklos. Arba pastate gali būti užregistruota įmonė, bet veikla nėra fiziškai nevykdoma.
Parama siekia 323 eurus už įrengtą saulės elektrinės kilovatą. Pašnekovas apgailestavo, kad iš anksto nėra aišku, kada bus galima teikti paraiškas paramai gauti.
Kalbant apie stogus, kaip rodo statistika, idealiausias pasvirimo kampas – 30 laipsnių, tiesiai į pietus, bet yra visokių stogų, kažkokių improvizacijų, jei stogas pasuktas į šiaurę, nereikia. Kai kurie sumąsto pakeisti stogo kryptį, jį pakelti, ko daryti nereikėtų, nes kitaip saulės elektrinė ant stogo, kaip juokauja, gali virsti elektrine ant žemės.
Jei šlaitinis stogas, vienas modulis užima apie 1,7–2 kv. m, jo galia apie 400 vatų. Maždaug trys moduliai užimtų apie 5 kv. m stogo. Svarbu – moduliai negali išlysti už stogo ribų. Jei stogas plokščiasis, patariama rinktis saulės modulių išdėstymo rytai-vakarai sistemą. Jei vietos daug, galima išgauti 30 laipsnių pasvirimo kampą, idealiai atsukti modulį į pietus.
Įvardijo kelis patarimus
Svarbiausi eksperto patarimai: renkantis rangovą pasitikrinti, ar jis turi teisę montuoti saulės elektrines, mat atsirado montuotojų, kurie įmonės veiklą tiesiog pakeitė į saulės elektrinių montavimą, nors neturi visų leidimų.
Jei įmonės specialistai kvalifikuoti, žino, ką daro, atsidaręs skydelį žino, kaip viskas turi atrodyti, išmano saugos reikalavimus. Jei renkasi tik tuos, kas saulės elektrinę sumontuos pigiau, būna, saulės elektrinė priduodama per kitus rangovus.
Pasitaiko laidas praverstas ventiliacijos šachtoje, kas prieštarauja priešgaisrinės saugos taisyklėms. Jei įvyktų gaisras, draudikai nesiaiškintų, kas ir kodėl tą padarė.
„Rinkčiausi atestuotą rangovą, įvertinęs, ar įmonė turi reikiamus atestatus. Tą galima patikrinti: užtenka įvesti fizinio ar juridinio asmens kodą, nes fizinis asmuo taip pat gali montuoti elektrinę, tik privalo turėti reikiamus atestatus“, – įspėjo A. Gabrūnas.
Kartais pasitaiko atvejų, kuomet sumontuojama saulės elektrinė, nors žmogus neturi gaminančio vartotojos sąlygų, rangovai pasiima pinigus, neišaiškina niuansų, kol, galiausiai, paaiškėja, kad užsakovas nė negali gauti sąlygų, tinklas perkrautas, būtina rekonstruoti transformatorių, o tokių darbų kainos prasideda nuo 20 tūkst. eurų. Jei rangovas patikimas, patars, pakonsultuos, suprojektuos, nemontuos be visų leidimų.
Norint gauti paramą tereikia pateikti sąskaitą-faktūrą už modulius ir inverterį, bet ne montavimo darbus, taigi, iš esmės saulės elektrinę galima montuoti ir pačiam, to niekas nedraudžia. Instrukcijų, kaip tą padaryti, yra net internete. Bet kas bus atsakingas už tinkamą montavimą? Kai kurie rangovai siūlo 10 metų montavmo garantiją – kodėl norisi rizikuoti tą daryti pačiam?
Modulius sudaro „kvadratėliai“ – celės: kuo jos labiau apsaugotos, tuo modulis veiks efektyviau, atlaikys sniego apkrovas, tam tikro lygio krušas, jei stiklas-stiklas moduliai, celės apsaugotos iš abiejų pusių, plastikas labiau bijo apkrovų, smūgių.
Žinoma, negalima laipioti per modulius, nepatartina valyti, kada apsnigta, juolab žiemą nepasigaminsi tiek saulės elektros, kiek sugaiši valydamas modulius. Taip pat gali modulius pažeisti arba nugriūti nuo stogo – rizikuoti neverta.
Kai kuriems įsirengiantiems saulės elektrines kyla klausimas, o kas nutiks, kai jos nebeveiks. Utilizavimas įskaičiuotas į saulės elektrinės kainą, bet kol kas, panašu, nėra saulės elektrinės, kurią jau reikėtų utilizuoti.
Saulės energetika Lietuvoje populiarėja nuo 2012 metų, net patys pigiausi moduliai turi ilgesnę garantiją, tačiau, specialistas sutinka, apie utilizavimą galvoti būtina – jis bus aktualus po maždaug penkerių metų.
