Taigi, sniegas užklojo stogą ir jame įmontuotus langus. Storas sniego sluoksnis izoliuoja šilumą ir arčiausiai stogo paviršiaus esantis sniegas pradeda tirpti. Šį procesą gali paskatinti ar paspartinti per pastato konstrukcijas iš vidaus besiveržianti šiluma, pavyzdžiui, per kaminą, per prastai įrengtą garų izoliaciją arba dėl papildomų nedidelių šilumos nuostolių aplink langą.
Tirpstantis sniegas nuteka stogo paviršiumi po sniego paklote, ir kai pasiekia paviršių, kurio temperatūra mažesnė nei 0ºC, užšąla. Taip gali atsitikti ant tų vietų, po kuriomis sniege yra tuštumos, pakraigėse arba ant sąlyginai šaltų stogo vietų po langu.
„Tokiais atvejais po langu gali susiformuoti ledo sankaupų, ant kurių ima rinktis dar daugiau ištirpusio sniego. Per atodrėkį vanduo gali prasiskverbti per langą, nes paprastai nei jis pats, nei lango ir stogo paviršiaus jungtis neatlaiko gausiai susikaupusio vandens. Norėdami išvengti tokių problemų, pašalinkite aplink langą susidariusias sniego ir ledo sankaupas, kad vanduo galėtų nutekėti“, – perspėja Dmitrijs Astašonoks, VELUX vadovas Baltijos šalyse.
Problemų išvengti padės tinkama langų priežiūra
Į stogo langus ypač reikėtų atkreipti dėmesį tuomet, kai temperatūra lauke svyruoja aplink 0ºC, nes tokiomis sąlygomis ledo sankaupos gali labai greitai susidaryti.
Kaip išvengti šių problemų? Padėti gali keli praktiški patarimai:
pasirūpinkite, kad tirpstantis sniegas visada nutekėtų nuo lango;
nuvalykite sniegą ir ledą aplink langą ir hidroizoliaciją, kad tirpstantis ant lango sniegas turėtų kur nutekėti;
jei ant stogo patekti sunku arba neįmanoma, po langu galite sumontuoti šildymo kabelius.
„Kad polaidžio vanduo nepridarytų problemų, dar rudenį derėtų patikrinti, ar dengiant stogą buvo paklota hidroizoliacinė medžiaga, ar jos jungtis su langu yra sandari. Taip pat įsitikinkite, kad stogo lango rėmas yra gerai izoliuotas, taip išvengsite vadinamų šalčio tiltelių; kad garų izoliuojamoji plėvelė kruopščiai sujungta su vidine apdaila ir drėgnas vidaus oras neprasiskverbia ties langu“, – pataria D. Astašonoks.
Stogo lango naudojimas žiemą
Išvengti stogo langų problemų žiemą padės ir tinkama jų eksploatacija. Pavyzdžiui, užsitęsus šaltiems orams ventiliacijos sklendė turėtų būti uždaryta. Jei ji atidaryta, šaltas oras iš pastato vidaus eis laukan ir tirpdys virš lango esantį sniegą. Ištirpęs sniegas užšals ant dengiamųjų lango detalių ir bus sunku jį atidaryti. O norėdami išvėdinti kambarį, tokiu atveju geriau trumpam plačiai atverkite langą.
Beje, net jei ant stogo ir nėra sniego, kartais šaltu oru pro vėdinimo sklendę gali pradėti lašėti vanduo. Tokiu atveju tikrai nepulkite kaltinti nekokybiškų langų. Taip atsitinka, kai šiltas, drėgnas oras iš pastato vidaus susiduria su ypač šaltu lauko oru. Tokiais atvejais paprasčiausiai tereikia uždaryti vėdinimo sklendę, o norėdami įleisti gryno oro, vėlgi plačiai atverkite langą.
Rūpesčių sumažins tinkamai parinkta langų vieta
Jei dar neturite stogo langų, bet planuojate juos įsirengti, reikėtų atkreipti dėmesį į kelis aspektus. Pirmiausia – jų vietą stoge. Jei stogas yra padalintas į kelias plokštumas arba yra stogo kraigo poslinkiai, juose gali susikaupti didesni sniego kiekiai, net jei snigo ir negausiai.
Taip gali nutikti ir aplink tas vietas, kurios sudaro kliūtis vėjui, pavyzdžiui, kaminus ar viršutines tarpinės dalis. Todėl nereikėtų montuoti langų ten, kur gali susidaryti sniego sankaupos.
Jei įmanoma, tam tikru atstumu nuo langų galima įrengti sniego gaudykles, kurios sulaiko sniegą ir sumažina riziką, kad sniegas kaupsis tiesiai po langu ir taip susidarys tirpsmo vanduo.
Daugiau sniego nusėda ant lėkštesnių stogų, tad jei jūsiškis būtent toks, jame įmontuotus langus žiemą gali tekti prižiūrėti dažniau.
