Sklypas – ne paskutinėje vietoje
Apie statybų etapus ir kainas nuotoliu vykusiame renginyje diskutavę statybų organizatorė Katažina Bylinska ir statybų kainų ekspertas Mindaugas Laučys, pabrėžė, jog statybininkus būtina rinktis atsakingai, namą statyti ar pirkti remiantis ne emocijomis, bet faktais, ir ieškoti būdų sutaupyti, kurių tikrai yra.
Kaip teigė M. Laučys, norinčiuosius pirkti arba statyti namą galima suskirstyti į dvi grupes: vieni – svajotojai, kurie namo nori, tačiau neturi net sklypo, ir įgyvendintojus, kurie jau turi sklypą, namo projektą, galbūt, ir statybų leidimą.
Jei sklypo įsigijimas dar planuose, pašnekovas primena svarbiausią taisyklę: nemanyti, kad nusipirkti sklypą – lengva užduotis. Labai svarbu, prieš sumokant pinigus, įsitikinti, ar sklype yra inžineriniai tinklai, ar tvarkingi dokumentai, koks sklypo teisinis statusas.
Atvykus į sklypą, viskas atrodo gražu: medžiai, vėjas, bet retas pasidomi, ar nėra teisinių problemų ir apribojimų statyboms. Galbūt, sklype nėra inžinerinių tinklų, arba jie yra, bet neprijungti. Arba pardavėjas teigia, kad inžineriniai tinklai prijungti, tačiau, galiausiai, paaiškėja, kad visgi ne, o jau tuomet teks spręsti įvairiausias problemas.
Labai svarbu išsiaiškinti, ar sklype įmanoma įrengti vietinius tinklus, kartais detaliajame plane numatyta, kad ne, tuomet prireikia keisti net viso kvartalo detalųjų planą. Statantieji pirmąjį svajonių namą, anot M. Laučiaus, neretai vadovaujasi emocijomis, o ne logika, todėl prisidaro rimtų bėdų. Kaip to išvengti? Samdyti patikimą žmogų, kuris žino, ką patikrinti, kur pažiūrėti ar kieno paklausti svarbiausios informacijos, nes to nepadarius, būna ir taip, jog specialistas galiausiai nebegali padėti.
Ekspertas pabrėžia: statybos ne visada vien tik puikus etapas su vainiku ant stogo, kad jį pakabintum reikia daug ką padaryti: „Kalbant apie svajotojus, patariu jiems nesiremti vien tik emocijomis. Taip, svarbu, kad sklypas ir namas patiktų, bet, nepasitarę su specialistais, prigalvoja keistų sprendimų, tuomet socialiniame tinkle dalijasi projektu ir klausia nuomonių. Kaip visiškai svetimi žmonės gali patarti tam, kuris vienas ar su šeima gyvens tame name?“
Kada geriau netaupyti
M. Laučys pripažino dažnai sulaukiantis klausimo, kiek kainuos pastatyti namą arba prašymų pateikti rinkos kainą. „Atsakau – Skuodo ar kokios kitos rinkos?
Lietuva – viena, bet rinka ne, nes skirtingose šalies teritorijose kainos skiriasi. Jei sąmata būtų skaičiuojama neatsižvelgiant, kur namas bus statomas, technologiškai jį pastatyti Skuode ar Nidoje kainuotų tiek pat, bet taip nėra. Vienos brangiausių statybų – Vilniaus regione, kiek mažesnės kainos Kaune, Palangoje – daug brangiau nei Vilniuje, Šventoji dar brangiau nei Palanga, bet tai labiau susiję su atstumu. Kuršių nerija – apskritai kainų lyderė. Klaipėda mažai skiriasi nuo kitų miestų. Aišku, svarbu ir tai, kur statoma: mieste, užmiestyje, kaime ar viduryje lauko“, – komentavo ekspertas.
Jo žodžiais, idealiame pasaulyje turėtų būti taip: užsakovas nusprendžia statyti svajonių namą, kreipiasi į architektą, šis sutvarko dokumentus, parengia projektą, apskaičiuoja medžiagų kiekius, gauna statybos leidimą, rangovas remdamasis projektu imasi statybos darbų. Statybų eigoje nėra jokių papildomų darbų, galiausiai pastatas sėkmingai atiduodamas vertinti. Žinoma, Lietuvoje tokių idealių atvejų, kad viskas pavyktų sklandžiai ir neskaudėtų galvos, beveik nėra.
Statybų metu poros gana dažnai išsiskiria arba bent stipriai susipyksta. Taip nutinka būtent dėl to, kad statybų procesas nėra sklandus. „Idealiame pasaulyje architektas parengia idealų projektą. Jei taip būtų, streso būtų gerokai mažiau.
Architekto užduotis įprastai – parengti detalų techninį darbo projektą, remiantis kuriuo vyks statybų darbai. Vieni ieško, kas projektą parengs pigiau, tiki, kad gaus tokią pat kokybę, kaip ir mokantieji daugiau, bet taip nėra. Architektas, kuris sutinka dirbti pigiau, ras būdą, kaip susimažinti darbo. Nepabaigtas projektas reiškia problemas ir papildomus darbus, taigi, ir pinigus, statybų metu“, – kalbėjo specialistas.
Kadangi statybininkus rasti nėra lengva, užsakovai neretai sutinka su visomis jų sąlygomis, papildomais darbais ir mokėjimais. Kartais papildomų darbų atsiranda todėl, kad architektas projekte nedetalizavo kai kurių mazgų, o kartais jau atlikus dalį darbų nusprendžiama kažką keisti – tuomet taip pat tenka papildomai susimokėti.
Žinoma, galima pasirašyti sutartį, kurioje viskas aiškiai išdėstyta ir apibrėžta, jei rangovas kažką praleido – jo problema, bet, pašnekovas pripažįsta, tokių atvejų mažai, nes paprastas žmogus įprastai neturi nei žinių, nei noro ginčytis su statybininkais.
Tiesa, vis dar pasitaiko atvejų, kuomet žmonės statybas pradeda neturėdami statybų leidimo. Pašnekovas įspėja nerizikuoti, nes institucijos, kurios tikrina prašymą jį išduoti, visuomet gali patikrinti, ar sklype nevyksta kažkokių darbų. Pastebėjus, kad kažkas visgi vyksta, tęsinys aiškus: savavališkos statybos konstatavimas, prašymas nugriauti tai, kas pastatyta, ir baudos.
Nuo šių metų gegužės keisis baudų apskaičiavimo metodika, didės baudos už nelegaliai atliekamus statybos darbus, tad geriau nerizikuoti. Kartais praktikoje M. Laučys susiduria su atvejais, kuomet bauda siekia pusę namo vertės. Žmonės gavę tokią baudą pyksta, bet tokia jų apskaičiavimo metodika, ir nieko nepakeisi.
Kokių pinigų prireiks ir kaip sutaupyti?
Bankai nenoriai finansuoja statybas, jei nėra vadinamosios „dėžutės“, pamatų jiems įtikinti skolinti neužteks, nebent yra kitas turtas, kurį galima įkeisti. Statybų baigtumas, prieš kreipiantis paskolos, turėtų būti bent 30 proc.
„Kaip sutaupyti statant namą? Nestatyti. Apsisprendus statyti, svarbu nusiteikti, kad teks išlaidauti. Kai statėmės savo namą, vežiojausi piniginę, kuri nesusilenkdavo nuo čekių ir pinigų, nes visiems nuolat reikėjo už kažką mokėti. Kaip sutaupyti, vienos taisyklės nėra. Daug kas priklauso nuo to, kokių įgūdžių turi užsakovas. Ar jis programuotojas ir nieko nesupranta, ar žmogus, kuris žino, kaip mūryti, dalį darbų gali padaryti pats.
Jei nieko nesupranta, sakyčiau, kad be specialistų pagalbos niekaip nesutaupys, jį nuolat maustys. Apsisaugoti tokiu atveju padėtų nebent pasirašyta fiksuota rangos sutartis, nors, kaip parodė praėję metai, net ir pasirašę tokią sutartį, rangovai gali atsisakyti atlikti darbus už sutartą sumą.
Kita išeitis – samdyti statybų valdytoją, sutarti su juo, kad jei šis sugebės suvaldyti procesą ir sutaupyti nuo sutartos sumos, pavyzdžiui, 20 tūkst. eurų, tą sutaupytą sumą padalins į dvi dalis. Užsakovas tokiu atveju laimi, nes gauna norimą kokybę už mažesnę kainą, valdytojas uždirba papildomai“, – paaiškino ekspertas.
Jei žmogus išmano statybas, žino, ką samdyti, kur pirkti medžiagas, šiek tiek sutaupyti įmanoma. Jei pats neatlieka statybos darbų, samdo atskiras brigadas, bet pats perka medžagas, nuo numatytos sumos įmanoma sutaupyti 20 proc. Jeigu dalį darbų atlieka pats, gali sutaupyti ir pusę sumos. Tiesa, Lietuvoje vis labiau populiarėja požiūris, kad kiekvienas turi dirbti savo darbą: užsakovas visus darbus patiki profesionalams, o pats savo laiką skiria pinigams uždirbti.
K. Bylinska antrino, kad susiduria su žmonėmis, kurie namą bando statytis savo jėgomis. Spėjo, kad jiems, galbūt, patinka, jie gali tą daryti, turi laiko statyti 5–7 metus.
Jei vyras, pavyzdžiui, pastatė namą nuo pamatų iki baldų, skyrybų metu vis tiek bus sudėtinga įrodyti, kad jis tam skyrė daug jėgų ir laiko, nes būtent laikas – tai, kas dažniausiai pamirštama įvertinti.
Statyti ar pirkti?
Jei trūksta žinių, tačiau norisi greitai įsikelti, tuomet patariama pirkti pastatytą namą, bet jeigu neskubu, nepirkti. Žinoma, svarbiausia – iš ko ir kaip perkama. „Išsirinkus labiausiai patinkantį namą, kuris atrodo gražiai, gražių spalvų, rekomenduojama atlikti sandarumo testą, jei įmanoma, nusisamdyti techninį prižiūrėtoją.
Jo konsultacija gali kainuoti 200–300 eurų, bet to nepadarius, žaidžiama ruletė. Nesvarbu, kokia namo energinio naudingumo klasė, sandarumo testas vis tiek būtinas, nes už šildymą mokėti teks“, – komentavo ekspertas.
Pašnekovui teko atlikti namo, kurį iš vystytojo įsigijo moteris, ekspertizę. Kalbantis virtuvėje, pastebėjo, jog juda užuolaida, nors langas uždarytas, vadinasi, kiaurai pučia vėjas. Buvo atvejis, kuomet pastatė sieninę spintą, o sienos už jos nešiltino. Spinta apšalo iš vidaus, nors pastatas – A+ energinio naudingumo klasės.
„Geriau pasitikrinti nei aklai tikėti statybininkų ar pardavėjų žodžiais. Nors būna atvejų, kuomet pirkėjai moja rankas į techninio prižiūrėtojo įvardytas klaidas, esą pasitiki pardavėju.
Pirkėjui labai patiko namas, jis neklausė jokių argumentų, nors vien tik emocija perkant namą nėra gerai“, – priminė ekspertas.
Ko šįmet tikėtis statybų rinkoje? „Mano akimis, šiuo metu statybos medžiagų ir darbų kainos – mažiausios, kokios bus šiais metais. Tai tęsis dar maždaug mėnesį, galbūt, dar kris, o nuo kovo kainos pradės augti, tik gal ne taip stipriai kaip pastaruosius dvejus metus. Statybinės medžiagos galėtų brangi nuo 5 iki 15 proc., darbo užmokesčiui mažėti prielaidų taip pat nėra.
Žiemą žmonės praranda norą statyti, statybininkai taip pat negali atlikti visų darbų, pavasarį poreikis ir paklausa vėl išauga. Statybininkų nėra daug, vadinasi, specialistą prisikviesti tampa vis sunkiau, geri meistrai įprastai užimti arba paprašys daugiau pinigų“, – komentavo pašnekovas.
Kaip išsirinkti statybininkus? Jei, renkantis rangovą, trys įmonės pasiūlė vienodą darbų kainą, M. Laučys siūlo pasikviesti tris žmones atskirai į kavinę, bus lengviau suprasti, kurį iš jų pasirinkti. Jei atvažiavo su treningais, kalba neaiškiai, neužtikrintai, aišku, kad ne pakeliui. Kaip juokavo specialistas, jei vyras neturi intuicijos, ją tikrai turi žmona. Pusės metų statybos darbai – ilgas laiko tarpas, jei nepasitikite žmogumi, nepatinka, nereikia stengtis, kitaip bus problemų.
K. Bylinska taip pat pakviesti idėjai susitikti kavinėje. Ji ir pati su meistrais dažnai susitinka objekte. Patvirtina: būna atvyksta, o jie svečių laukia įkaušę. Štai taip ir gimsta mitai, kad statybose dirba vieni girtuokliai.
