Kondensacija, arba langų rasojimas, yra natūralus reiškinys, ir nereikia iš karto dėl jos kaltinti nekokybiškų langų. Iš tiesų priežastys gali būti įvairios: labai drėgnos patalpos arba jose palaikoma per žema temperatūra, prasta ventiliacijos sistema.
Kai patalpoje labai drėgna, atvėsus orams drėgmė kaupiasi ant šalčiausių vietų: langų stiklų ir rėmų, veidrodžių. Paprastas paaiškinimas: keturių asmenų šeima vidutiniškai per dieną „pagamina“ apie 10–15 litrų vandens garų. Jie randasi ruošiant maistą, maudantis duše, džiovinant drabužius ir pan. Šie garai niekur nedingsta, o kaupiasi virtuvėje, kambariuose. Vienas iš būdų šiai drėgmei sumažinti – patalpų vėdinimas.
„Reikia pripažinti, kad prie kondensato ant langų susidarymo prisideda ir tai, kaip statomi modernūs pastatai su gera šilumos izoliacija, kurių langai ir durys yra beveik hermetiškai sandarūs. Tai labai teigiama, kai kalbame apie energijos suvartojimą, bet tikrai neužtikrina tinkamų sąlygų mūsų sveikatai, nes pastate oras normaliai necirkuliuoja.
ventiliacijos trūkumas, besikaupianti drėgmė ne tik skatina atsirasti pelėsį, bet ir yra rimtas indikatorius, kad mūsų namų aplinka nėra palanki mūsų sveikatai ir bėgant metams gali tapti įvairių ligų priežastimi“, – sako Dmitrijs Astašonoks, VELUX vadovas Baltijos šalyse.
Keli patarimai, kurie padės sumažinti langų rasojimą ir užsitikrinti sveikesnę namų aplinką
Pirma ir pagrindinė sąlyga – ventiliacija, kuri efektyviai užkerta kelią kondensatui susidaryti. Būtina užtikrinti tinkamą patalpų oro temperatūros ir drėgmės balansą:
vėdinkite namą ar butą vienu metu atidarydami kelis stogo ir / ar fasado langus 5–10 minučių keturis kartus per dieną;
net rudenį ir žiemą, kai visos durys ir langai yra uždaryti, geriausias būdas pašalinti vandens garus yra atidaryti bent po du langus vienoje ir kitoje namo pusėje ir gerai išvėdinti patalpas;
ne šiek tiek praverkite langus, bet atidarykite juos iki galo;
gamindami maistą ir prausdamiesi duše laikykite virtuvės ar vonios kambario duris uždarytas, baigę gerai išvėdinkite patalpas;
nenaudokite drėkintuvų ar garintuvų. tarp užuolaidų ir sienos bei lango palikite tarpą, kad oras galėtų laisvai cirkuliuoti; užtrauktos žaliuzės sukuria izoliacinį efektą, ir jei jos ištisą dieną bus nuleistos, gali susidaryti ir kauptis kondensatas, tad žiemą žaliuzes naudokite tik tada, kai jų iš tiesų reikia, kad langas ir jo konstrukcijos galėtų išdžiūti (tai ypač taikytina stogo langams);
esant didelei drėgmei (pavyzdžiui, patalpose džiovinami skalbiniai), dar dažniau vėdinkite kambarį, net jei jame yra vėdinimo sistema; stenkitės palaikyti namuose ne didesnį kaip 50 proc. patalpų drėgmės lygį (matuojant higrometru).
Kita sąlyga – tinkamas patalpų šildymas:
visi Jūsų namų kambariai turi būti šildomi nuolat ir tolygiai, nes taip išvengsite šilto ir drėgno oro migracijos į vėsesnes patalpas. Jei dieną išjungsite šildymą arba nustatysite žemesnę nei 15 laipsnių kambario temperatūrą, patalpos atvės ir gali susidaryti kondensatas; radiatorius rekomenduojama įrengti po langais, kad šilumos srautas kiltų aukštyn iš radiatoriaus.
Jei palangės labai plačios, blokuoja šilumos srautą, jose galima įrengti ventiliacijos groteles; kondensatas ant langų retai pastebimas namuose su šildomomis grindimis, tačiau svarbu nestatyti po langu baldų, kurie gali užblokuoti šilumos srautą nuo grindų į langą.
„Nuolatinis šildymas ir vėdinimas ne tik sumažina langų rasojimą, bet ir sukuria daug palankesnę aplinką mūsų sveikatai“, – apibendrina D. Astašonoks.