Konkurso sąlygos ir vertinimo kriterijai
Konkursas rengiamas kiekvienų metų birželio–rugpjūčio mėnesiais dviem etapais: I etapą einamųjų metų birželio mėnesį organizuoja atskirai kiekvienos seniūnijos seniūnas ir sudaro vertinimo darbo grupę; II etapą liepos–rugpjūčio mėnesiais organizuoja konkurso darbo grupė. Darbo grupė apžiūri vietoje ir išrenka gražiausiai tvarkomas konkurse dalyvaujančias sodybas. Konkurso nugalėtojai vėl dalyvauti konkurse gali ne anksčiau kaip po trejų metų.
Gražiausiai tvarkomos aplinkos vertinamos pagal šiuos kriterijus: kraštovaizdžio privalumų panaudojimas, aplinkos originalumas, išskirtinumas, suplanavimas, pastatų sutvarkymas, etnografijos, mažosios architektūros elementų panaudojimas, pavėsinių, suolelių, vaikų žaidimų aikštelių, vandens baseinėlių, skulptūrų, kryžių, koplytstulpių, stogastulpių, paminklų, šulinių originalus įrengimas ir jų priežiūra; sklypo suplanavimo racionalumas: sodo, daržo, poilsio zonų, pastatų optimalus išdėstymas jų originalumas bei išvaizda (fasadų spalvų darna, savitumas); želdynai, augalijos įvairovė, vešlumas, dekoratyvumas ir jų priežiūra; gyvosios gamtos objektų įvairovė – inkilų, lesyklėlių įrengimas ir priežiūra, bitynų sutvarkymas, gyvūnijos laikymo sąlygos; aplinkos švara ir tvarka (šienavimas, medžių genėjimas, gyvatvorių karpymas, piktžolių naikinimas, tinkamas buitinių nuotekų, nebaigtų statybų aikštelių tvarkymas, biodegraduojančių atliekų kompostavimas) bei gamtosaugos reikalavimų laikymasis; vandens telkinių ir poilsio zonų priežiūra; reklaminių iškabų kokybė ir jų derėjimas prie fasado; bendrosios paskirties, šaligatvių, kelių, pakelių teritorijų priežiūra.
Konkurso komisija
Vertinimo komisijos pirmininkas – Kėdainių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Gintautas Muznikas. Vertinimo komisijos sekretorė – Žemės ūkio ir aplinkosaugos skyriaus vyresn. specialistė Agnė Čerenkovaitė-Sinickienė. Vertinimo komisijos nariai: Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjas Rytis Vieštautas, Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus vyr. specialistė Skaistė Antanaitienė, Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Kultūros ir sporto skyriaus vyr. specialistė Dovilė Bugenienė.
Konkurso nugalėtojai Gražiausios kaimiškųjų seniūnijų aplinkos: gražiausia individualaus gyvenamojo namo aplinka – Ričardo Reikerto, Repengių k., 1, Vilainių sen.; gražiausia biudžetinės įstaigos aplinka – Krakių Mikalojaus Katkaus gimnazijos, Kauno g. 26, Krakių mstl., Krakių sen.; gražiausia įmonės, įstaigos, organizacijos aplinka – Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro, Instituto al., Akademijos mstl., Dotnuvos sen.; gražiausia daugiabučio namo aplinka – Liepų al. 15, Lančiūnavos k., Vilainių sen.
Gražiausios Kėdainių miesto seniūnijos aplinkos: gražiausia individualaus gyvenamojo namo aplinka – Irenos ir Juozo Rupšių, Paparčių g., Kėdainių mieste; gražiausia biudžetinės įstaigos aplinka – Kėdainių lopšelio-darželio „Pasaka“, Aušros g., Kėdainių mieste; gražiausia įmonės, įstaigos, organizacijos aplinka – Kėdainių bendruomenės socialinio centro P. Lukšio g. , Kėdainių mieste, gražiausia daugiabučio namo aplinka – Rasos g. 6, Kėdainių mieste.
Papildomai apdovanotos gražiai tvarkomos kaimiškųjų seniūnijų aplinkos:
Gražiai tvarkoma individualaus gyvenamojo namo aplinka – Romos ir Jono Bingelių, Mechanizatorių g., Miegėnų k., Gudžiūnų sen.; gražiai tvarkoma individualaus gyvenamojo namo – Vykintos ir Sauliaus Šiaudyčių, Kėdainių g., Paobelio k., Pelėdnagių sen.; gražiai tvarkoma individualaus gyvenamojo namo aplinka – Astos ir Mindaugo Dambrauskų, Upės g., Pašėtės k., Šėtos sen.; gražiai tvarkoma biudžetinės įstaigos aplinka – Dotnuvos slaugos namai, Darželio g. , Dotnuvos mstl., Dotnuvos sen.; gražiai tvarkoma biudžetinės įstaigos aplinka – Labūnavos pagrindinė mokykla, Barupės g., Labūnavos k., Pelėdnagių sen.; gražiai tvarkoma įmonės, įstaigos, organizacijos aplinka – Langakių bendruomenės centras Rasų g., Langakių k., Pernaravos sen.
Gražiausia individualaus gyvenamojo namo aplinka kaimiškojoje seniūnijoje – Ričardo Reikerto sodyba
Anksčiau Reikartai gyveno Rusnėje. Kai Ričardui buvo apie 20−25 metus, jis pamatė jam patikusį šlaitą prie Tiskūnų, Repengių kaime. Ir pasakė, kad čia kada nors bus jo namai, bus graži aplinka. Tokia buvo Ričardo svajonė, kurią jis galvoje ir širdyje nešiojosi daug daug metų. Ir štai 2012 metais įsigijo sklypą.
Dažniausiai žmonės pirma pasistato namą, ūkinius pastatus, o paskui tvarko aplinką. Reikartų šeima darė kitaip: pirma sutvarkė aplinką, paskui po kelių metų statėsi namus. Darbai prasidėjo nuo miškelio, pelkių išvalymo, nes čia gi buvo aplink laukinė gamta, augo netgi barščiai.
Plušėjo visa šeima, daug padėjo ir vaikai, du vyresnieji broliai (dar yra sesutė, bet ji dar buvo maža). Dabar name gyvena dvi šeimos – Ričardo ir sūnaus Arnoldo. Jie ir džiaugiasi gražia aplinka.
Ryčio Vieštauto, Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjo, vertinimo komisijos nario, nuomonė: „Sodyba įkurta vienoje vaizdingiausių Kėdainių rajono vietų, pietiniame Nevėžio šlaite.
Gamta čia savaime nuostabi. Tačiau sodybos šeimininkai nepagailėjo pastangų subtiliai sutvarkyti ir pritaikyti savo poreikiams didžiulę teritoriją prie Nevėžio. Sodybos teritorija sutvarkyta labai funkcionaliai, bet tuo pačiu išlaikant natūralumą. Visa, kas sukurta, tarsi teigia, kad pagrindinis akcentas čia gamtos grožis, o sklype esančios augalų kompozicijos atrodo lyg natūralios gamtos tęsinys“.
Gražiausia individualaus gyvenamojo namo aplinka mieste – Irenos ir Juozo Rupšių sodyba
Irena ir Juozas į Kėdainius, Paparčių gatvę, atsikraustė iš Šilutės. Pirko sklypą jau su pamatais. Senais laikais toje vietoje ėjo kelias, čia buvo kaimas. Kur dabar yra plytelėmis išklotas kiemas, buvo pilna plytgalių, akmenų, tad ir teko daryti kiemą. „Kadangi čia Paparčių gatvė, tai pirmiausia sklype ir atsirado paparčiai.
Dabar jie jau užgožti kitų augalų, bet visgi dar matosi. Pats pirmas medelis – pušelė. Dabar ji jau didelė, štai auga prie ūkinio pastato. Ji jau istorinė – jai 15 metų, – pasakojo sodybos šeimininkė Irena. – Kadangi sklype prie kelio buvo plika, tai sodinome spygliuočius, juk jie grynina orą. Kaimynai vis pasiūlydavo kokių augalų ir taip jų sodyboje radosi daug“.
Rupšių sodyba gražiai suskirstyta: erdvė spygliuočiams, erdvė rožėms, erdvė poilsiui, erdvė sodui, daržui. Viskas funkcionalu ir paprasta. Poilsio erdvėje yra nedidelis fontanėlis – merginos skulptūrėlė. Krinta į akis, kad labai daug rožių. Išsiskiria sodyboje keli gražūs uoliniai kadagiai. Jie pasodinti dviejose vietose po kelis, tad tarsi susišaukia grupelėmis.
Šeimininkė sakė, kad sodindama augalus galvojo praktiškai. Pavyzdžiui, kad augalai būtų lyg tvora, kad sudarytų šešėlį ir pan. Jokie apželdintojai ir dizaineriai Rupšiams nepadėjo, patys viską sugalvojo ir padarė. Žmona daugiau rūpinasi gėlynais, vyras – sodu, veja. „Nesivaikom madų, pavyzdžiui, dažnai sodybose dedami akmenys, o man nepatinka ir tiek, pagaliau jau ir nebūtų kur ką daugiau dėti“, – sakė Irena. Sode labai daug vaismedžių, krūmų įvairiausių rūšių.
Auga ne tik obelys, kriaušės, slyvos, bet ir šilkmedis, šeivamedis, putinas, aronija ir kt. Labai erdvus kiemas. Šeimininkė sakė, jog anūkams patinka, nes gali drąsiai važinėti su dviratukais.
