Pereiti prie tokio namų šildymo būdo skatina šuoliais augančios energijos kainos, todėl ieškoma būdų atidėti šildymo sezoną. Vis dėlto ekspertai atkreipia dėmesį, kad iš pažiūros gudrus būdas sutaupyti turi savų trūkumų, kurie gali atnešti dar didesnių nuostolių, jei šildymo įrenginiai nebuvo tinkamai ir laiku prižiūrimi.
Židinys tampa grėsme namams
„Namuose turime autonominį šildymą, todėl kol temperatūra dar nenusirito žemiau nulio, stengsimės namus šildyti židiniu ir pataupyti, nes labai gąsdina augančios šildymo kainos. Panašiai elgiasi ir kaimynai – šalia namą turinti moteris dalijosi, kad šiais metais vėl pradėjo naudoti penkerius metus neliestą krosnį“, – gyventojų nuotaikomis dalijosi Kristina.
Šaltuoju metų laiku gaisro pavojus dėl netinkamai eksploatuojamų šildymo prietaisų išauga net 4 kartus. „Dažniausia klaida, kad apie šildymo prietaisus pagalvojama, kai orai gerokai atvėsta, tuomet nespėjama tinkamai pasiruošti.
Prieš kiekvieno šildymo sezono pradžią būtina pasitikrinti šildymo įrenginius, apžiūrėti, ar įrangoje nėra jokių matomų defektų, įtrūkimų, nesandarumų.
Taip pat reikia išvalyti ne tik kieto kuro katilą ar krosnį, bet ir visus dūmtakius ir dūmtraukį“, – teigė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Valstybinės priešgaisrinės priežiūros valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros organizavimo skyriaus viršininkas A. Gudžiauskas.
Norint namus šildyti kietuoju kuru, šildymo įrenginių patikrinimus ir priežiūros darbus reikėtų atlikti reguliariai.
„Jei klientai vykdo savo pareigą tinkamai prižiūrėti įrenginius, gaisro atveju pastatų draudimas padengia patirtus nuostolius. Klientai privalo laikytis priešgaisrinės saugos, turto saugojimo ir eksploatacijos taisyklių, prižiūrėti pastatus, kartą per metus atlikti šildymo sistemų patikrą.
Šaltuoju metų laiku reikia užtikrinti pakankamą patalpų šildymą, o nesant galimybių tą padaryti – laikyti vandentiekio ir šilumos sistemas tuščias“, – sakė „Compensa Vienna Insurance group“ Žalų departamento vadovas Mindaugas Balinskas.
Gaisrų – tūkstantis per sezoną
Statistika rodo, kad namų šildymas kietuoju kuru yra viena dažniausių gaisro priežasčių. „Lyginant paskutinius trejus šildymo sezonus, stebime panašų skaičių gaisrų, kilusių dėl krosnių židinių ir dūmtraukių gedimų ar eksploatavimo pažeidimų. Vidutiniškai tokių gaisrų kyla apie kiek daugiau nei 1000 per šildymo sezoną. Manome, kad gaisrų skaičius taip pat priklauso ir nuo oro sąlygų – kuo šaltesnis šildymo sezonas, tuo daugiau gaisrų kyla dėl netvarkingų krosnių ir dūmtraukių, nes tuo metu intensyviau kūrenama“, – komentavo A. Gudžiauskas.
Nors dažniausiai gaisrai kyla kaimuose, kur nukenčia ūkiniai pastatai, pirtys, senos sodybos, tačiau M. Balinskas teigė, kad gaisrai neaplenkia ne tik medinių konstrukcijų ar senos statybos pastatų, tačiau ir visiškai naujų mūrinių namų. Tam įtakos turi netinkamai įrengtos ar neprižiūrėtos šildymo sistemos.
„Kieto kuro katilai yra padidintos rizikos ir pavojingumo subjektai atsižvelgiant į juose vykstančius procesus – žaliavos arba skysto kuro deginimą, tad jokiu būdu nereikėtų pasikliauti liaudiškais sprendimais įrenginėjant katilus ar kaminus, o patikėti tai specialistams. Dažniausiai nedraudžiamieji įvykiai būna dėl netinkamo katilo ar kamino įrengimo, pažeidžiant saugos normatyvus. Abejojant, visuomet prieš pradedant šildymo sezoną galima kreiptis į specialistus, kurie konstatuos tiek katilo ir kamino būklę, tiek ar viskas atitinka numatytus saugos reikalavimus. Tokiu būdu galite išvengti katilo gedimo pačiu netinkamiausiu metu – žiemą“, – atkreipė dėmesį M. Balinskas.
Kaip apsaugoti turtą?
Gyventojai ieško įvairių būdų apsaugoti savo turtą, pavyzdžiui, pagal Lietuvos banko teikiamus duomenis, privataus turto draudimo rinka nuo 7,7 proc. 2019 metais išaugo iki 15,1 proc. 2022-aisiais. „Naujų sutarčių sudarymas suaktyvėja vasaros antroje pusėje prieš prasidedant šaltajam sezonui, kai gyventojai pabaigia pastatų remonto darbus arba įsigyja naują nekilnojamąjį turtą. Gyventojai turi galimybę be pastatų draudimo pasirinkti ir pagalbos namuose paslaugą, tuomet pastebėjus, kad kažkas negerai su elektros vidaus tinklais ar šildymo sistemomis, atvyks specialistai ir atliks patikrinimo bei remonto darbus“, – patarė M. Balinskas.
Neretai gaisrai kyla ne tik dėl netvarkingų įrenginių, tačiau ir dėl paprasčiausio atidumo stokos – pasitaiko atvejų, kai gyventojai užkūrę krosnį tiesiog išvyksta ir palieka ugnį be priežiūros arba užsiliepsnoja greta krosnies ar židinio laikomi degūs daiktai. A. Gudžiauskas pataria degius daiktus laikyti bent pusės metro atstumu nuo šildymo įrenginio, taip bus išvengta ugnies įsiplieskimo nuo įkaitusių šildymo įrenginių paviršių.
„Svarbu, kad degūs daiktai ir medžiagos būtų ne arčiau kaip vieno metro atstumu iki krosnies pakuros. Grindys prieš pakurą turėtų būti apsaugotos nedegiomis medžiagomis, kad iškritusios žarijos ar kibirkštys jų neuždegtų. Tam galima panaudoti skardos lakštą, keramines plyteles ar kitas nedegias medžiagas. Šildymo įrenginiams sausas kuras turėtų būti parenkamas tik toks, kokį nurodo įrenginio gamintojas. Pakuroms negalima naudoti atliekų, gumos, sintetinių medžiagų“, – patarimais dalijosi A. Gudžiauskas.
Kuriant ugnį, reikėtų namuose nenaudoti degių skysčių, nes staigiai pašokusi liepsna gali apdeginti arba net sukelti gaisrą. Prieš pradedant kūrenti, reikėtų išvalyti kaminus, atkreipti dėmesį į degių pastato konstrukcijų atstumą nuo dūmtraukio – jis turėtų būti ne mažesnis nei 25 centimetrai.
