„Vaikams išvykus į užsienį, likę su vyru turėjome kažkuo užsiimti. Po truputį atsirado įvairių įdomių gėlių ir bandymų jas auginti“, – pasakojo V. Majienė.
Augalų priežiūrai moteris skiria visą laisvalaikį: „Stengiuosi augalus palepinti, jie atima visas mano atostogas. Žmonės atostogauja prie jūros, keliauja norėdami kažką pamatyti, aš atostogas leidžiu čia.“
V. Majienė rodo savo augalus, kurių – daugybė: vieni – įprasti akiai, kiti – itin retai sutinkami. Pavyzdžiui, japoninį klevą, augantį moters kieme, itin sunku išlaikyti, žiemą tenka dangstyti, tačiau vieną žiemą jis jau atlaikė.
Kortaderija – pirmoji, atkeliavusi į šį gėlyną. Jai jau septyneri metai, o buvo pasodintas mažas augalas. Palaipsniui, lapus skabant nuo apačios, augalas įgavo medelio formą.
Priekuliškė šįmet bene labiausiai džiaugiasi jurginais, ypač jų spalvomis ir formomis. Šįmet pasodino 883 jurginus. Visoje teritorijoje jų – apie tūkstantį.
Pats gražiausias – „Spartacus“ veislės.
Kad jurginai išgyventų žiemą, V. Majienei tenka plušėti iš peties. Kiekvieną augalą reikės iškasti, išpurenti, susidėti į dėžutes, saugoti ūkiniame pastate, pavasarį pasodinti ir vėl – laukti žydėjimo.
Augalų moteris įsigyja iš Lietuvos ir Lenkijos augintojų.
