Skalbti tik pasiruošus
Žaliosios politikos instituto ekspertė Ieva Budraitė sudarė sąrašą energijos rijikų, kurių rastume kone kiekvienuose namuose. Skaičiuojama, jog daugiausia elektros energijos sunaudoja skalbimo mašina, indaplovė ir džiovyklė – maždaug 14 proc. visos namuose sunaudojamos elektros energijos.
„Žinodami tai, turėtume atsakingiau naudotis šiais buities prietaisais. Jei skalbiame, skalbyklę patariama prikrauti pilną drabužių, o skalbti pasirinkus ekonomiškiausią režimą, sunaudojant mažiau vandens, sykiu taupant elektros energiją vandeniui pašildyti.
Antrasis patarimas – drabužius skalbti kuo vėsesniame, pavyzdžiui, trisdešimties laipsnių temperatūros, vandenyje.
Jei namuose – dviejų laiko zonų tarifas, logiškiau ir pigiau skalbti naktimis bei savaitgaliais. Kalbant apie skalbinių džiovykles, nors ir geras išradimas, energetiniu požiūriu geriau būtų jų atsisakyti ir skalbinius džiovinti natūraliai – lauke ar balkone, bet ne naudojant šį įrenginį.
Lyginti geriausia ne vienus marškinius, o kuo daugiau drabužių, mat daugiausia energijos sunaudojama būtent lygintuvui įkaisti. Jei naudojame indaplovę, tai pilnai prikrautą indų, neplaukime trijų lėkščių“, – dėliojo Budraitė.
Šaldytuvas namuose – ne pustuštis
Antroji elektros energijos rijikų grupė – šaldytuvai ir šaldymo kameros, veikiantys ištisą parą. Įprastai, šaldytuvai tarnauja 10–17 metų, tad jei jūsiškis sulaukęs panašaus amžiaus, galbūt, verta jį pakeisti nauju, aukščiausios energetinės klasės, ir taip gerokai sutaupyti elektros energijos. Beje, jei ketinate pirkti šaldytuvą, įsivertinkite šeimos poreikius: kokio dydžio reikia, kad nebūtų šaldomos pustuštės lentynos.
Turint šaldytuvą, svarbu į jį nedėti karštų patiekalų. Maistą pirmiausia turėtume atvėsinti kambario temperatūroje, tik tuomet dėti į šaldytuvą. Kitas patarimas: atšildydami gaminius, iš kameros juos pirmiausia dėkite būtent į šaldytuvą, taip palengvinsite jam darbą – reikės mažiau energijos šalčiui generuoti.
Beje, jeigu šaldutyvas stovės šalia dujinės viryklės arba prie lango, kur patenka tiesioginė saulė, jis taip pat sunaudos daugiau elektros energijos.
Trečioje vietoje pagal suvartojamą elektros energiją – įvairiausi buitinės elektronikos įrenginiai: kompiuteris, televizorius, žaidimų konsolė ir pan. Kone svarbiausias Ievos patarimas – tokius įrenginius išjungti iš elektros lizdo, jei šie nenaudojami. Taupiau jų nepalikti veikti budėjimo režimu. Net jei įjungtas kompiuterio miego režimas, televizorius išjungtas, bet dega raudona lemputė, vadinasi, įrenginiai vis tiek naudoja elektros energiją.
Atrodo – smulkmenos, bet jos reikšmingos.
Patogu naudoti ilgintuvus, kuriuos galima išjungti vienu mygtuku – tuomet kas vakarą iš elektros lizdo neteks traukti po vieną laidą.
Pačiuose kompiuteriuose, telefonuose galima įjungti energijos taupymo funkciją – sumažinti ekrano ryškumą. Tai naudinga ne tik taupant bateriją, rečiau įkraunant įrenginį, bet ir sveika akims.
Stacionarūs kompiuteriai, lyginant su nešiojamaisiais, sunaudoja kone 60 proc. daugiau elektros energijos. Galbūt, tėvams, kuriems neretai perleidžiamas senas stacionarus kompiuteris, visgi vertėtų nupirkti nešiojamąjį kompiuterį, dar geriau – planšetinį kompiuterį.
Investicija į šiuolaikišką apšvietimą atsiperka
Taupyti elektros energiją padeda ir tinkamas apšvietimas namuose. Pradėti reikėtų nuo kaitrinių, halogeninių lempučių pakeitimo į LED lemputes. Įrodyta, jog šios sueikvoja iki 80 proc. mažiau energijos nei halogeninės ar kaitrinės. Be to, LED lemputės tarnauja ilgiau.
Jei kambaryje trūksta apšvietimo, pavyzdžiui, dirbant, geriausia įjungti stalinę ar skaitymui skirtą lempą – tai daug taupiau nei sujungti visus šviestuvus kambaryje.
Kalbant apie individualųjį namą, labai padeda jungtukai, leidžiantys apšviesti tik konkrečias zonas: koridorių, virtuvę, vonią, dideliuose kambariuose – atskiras erdves. Lauke praverstų šviestuvai su judesio detektoriais.
Maisto gamyba taupiau
Elektrą taupyti gali padėti ir pasikeitę maisto gaminimo įpročiais. Apskaičiuota, jog šildyti maistą mikrobangų krosnelėje – efektyviau nei orkaitėje, nes šiluma nukreipta į maistą, o ne į visą orkaitės erdvę. Jei maistas gaminamas orkaitėje, procesą geriau stebėti ne atidarant dureles, o pro orkaitės durelių langą.
Dažnai vandens pripilamas pilnas virdulys, nors tereikia vienam puodeliui. Galbūt, verta investuoti į virdulį su dozatoriumi, kuris šildo tiek vandens, kiek reikia vienam puodeliui.
Dar vienas patarimas – išjungti kaitlentę likus kelioms minutėms iki maisto ruošimo pabaigos, o keptuves ir puodus naudoti Tokio paties skersmens, kokio – kaitlentės kaitvietės.
Ne tik renovacija – yra greitesnių sprendimų
Sutaupyti gali ne tik gyvenantieji individualiajame name, bet ir daugiabučiuose. Jų gyventojams labai svarbu galvoti apie bendrų patalpų energijos naudojimo efektyvumą: jei įmanoma pakeisti langus, nesandarias įėjimo duris, modernizuoti bendrųjų patalpų apšvietimą – įrengti šviestuvus su judesio davikliais, modernizuoti šildymo sistemas. Nebūtina renovuoti viso daugiabučio, kas užtrunka ilgai, o kainuoja daug, verta pradėti nuo paprastesnių, bet efektyvių sprendimų.
„Raginčiau daugiabučių gyventojus solidarizuotis su kaimynais, daugiau bendrauti, pasirūpinti, kad šie darbai būtų padaryti dar iki prasidedant šildymo sezonui“, – kalbėjo Žaliosios politikos instituto direktoriaus pavaduotoja.
Pastaruoju metu tikrą atgimimą išgyvena saulės energetika. Esant tokioms elektros kainoms, saulės elektrinė atsiperka kelis kartus greičiau nei anksčiau. Jei anksčiau skaičiuota, jog saulės elektrinė atsipirks per maždaug dešimt metų, tai dabar ji atsiperka gerokai greičiau. Lietuva Europos Sąjungoje išsiskiria tuo, jog suteikia galimybę patiems gamintis elektros energiją ne tik individualiųjų namų, bet ir daugiabučių gyventojams. Šie saulės elektrinę gali pasistatyti sodo ar kitame sklype. Kitas variantas – išsipirkti jau esančiame saulės parke dalį saulės elektrinės.
Nuosavame name ant stogo įsirengti saulės elektrinę, anot Ievos, šiuo metu – išmintingiausias sprendimas. „Nereikėtų bijoti, kad tai brangu, sudėtinga ar ilgai užtrunka. Visi: tiek valstybė, skirianti paramą, tiek saulės modulių pardavėjai suinteresuoti gyventojams padėti.
Kartais netinka stogo konstrukcija, nėra pakankamai laisvo ploto, namas per toli nuo elektros tinklų, pavyzdžiui, vienkiemis, labai daug kainuotų nutiesti kabelius iki centrinių tinklų, tuomet nutolusi saulės elektrinė – puikus sprendimas ir individualiųjų namų gyventojams“, – paaiškino Žaliosios politikos instituto ekspertė.
Pašnekovės žodžiais, valdžia turėtų labai aiškiai pasakyti: tiek dėl klimato kaitos, tiek dėl geopolitinių priežasčių, dujų ir elektros kainos nebebus tokios, kokios buvo. „Tikėtis, kad baigsis karas, ir mes galėsime gyventi kaip anksčiau – naivu. Turėtume pasakyti, kad reikia kuo greičiau tapti tiek energetiškai nepriklausomiems, tiek pereiti prie švarių energijos gamybos būdų“, – atkreipė dėmesį pašnekovė.
D. Britanijoje, kur daug namų šildomi dujomis, valstybė deda daug pastangų ugdydama gyventojų įpročius atsakingiau naudoti energiją. Parengta daugybė skaičiuoklių, kur gali pasitikrinti, kiek sutaupysi atsisakęs vieno ar kito dalyko, pavyzdžiui, prausdamasis po dušu 4 minutes, o ne maudydamasis vonioje. Lietuvoje, pašnekovės manymu, to vis dar trūksta.
