Prie pat Kauno miesto ribos esančiuose Neveronyse įsikūrę Danguolė ir Arūnas Januševičiai visą savo laisvą laiką skiria sodybai puoselėti.
Per beveik 20 metų pora susikūrė tikrą rojaus kampelį.
Darbuotis sode ir puošti aplinką D.Januševičienei patiko nuo vaikystės, todėl ir dabar tai su malonumu daro.
Tvorą puošia paveikslų rėmai
Įėjus pro vartus už namo atsiveria nuostabus vaizdas. Sklypo šlaite suformuotos terasos. Jose auga pačių įvairiausių medžių, daugiausia – svyrantys spygliuočiai. Pačiame valdos centre įrengtas alpinariumas, kurį puošia stambūs ir smulkesni akmenys.
Šlaito papėdėje tyvuliuoja nedidelis tvenkinys, kurio pakrantėse šlama nendrės, o vandenyje žydi lelijos.
Palei sklypo tvorą suformuotas dar vienas augalų kampelis. Tujų gyvatvorės viršus nukirptas ne lygiai, o atkartoja bangos formą. Gyvatvorės pabaigoje įstatytos senos jaukumo aplinkai suteikiančios durys. Ant kitos tvoros pakabinta nemažai raitytų paveikslų ir veidrodžių rėmų – tai išskirtinė sodybos puošmena.
Ne vienoje sklypo vietoje stovi ažūrinės metalinės kėdės, suolai ir stalai. Aplinką puošia ir metalinės įvairių paukščių skulptūros.
Prireikė net 20 tonų akmenų
Visą šį grožį kurianti D.Januševičienė pasakojo, kad, kai ieškojo namo, Neveronyse aptiko pastatą su apleistu sklypu. Valdoje buvo netvarka, į tvenkinį vietiniai gyventojai versdavo šiukšles.
„Bet aš supratau, kad šią teritoriją galima sutvarkyti ir paversti jaukia sodyba“, – prisiminė moteris.
Šlaite suformavus terasas, buvo atvežta 20 tonų didelių dolomito akmenų bei nemažas kiekis mažesnių akmenėlių.
Kur guldyti kiekvieną didelį akmenį D.Januševičienė nurodinėjo darbininkams, o smulkesnius akmenis alpinariume dėliojo pati.
Pomėgį paveldėjo iš mamos
Sode auga vaismedžių ir vaiskrūmių, bet didesnė dalis augalų yra svyrančių formų eglės, puskiparisiai, pušys, kadagiai, pocūgės. Augalus D.Januševičienė formuoja pati. Labai įdomiai atrodo pušys, kurių kamienai ne tiesūs, o raityti.
„Augalus malonu liesti, noriu, kad tai daryti būtų lengva, todėl kasmet, palenkusi pušies kamieną ir jį pririšusi, suformuoju naują lanką, dėl to augalas atrodo įdomiai ir neužaugs trijų metų aukščio“, – pasakojo sodybos šeimininkė.
Kad darbo būtų mažiau, aplink augalus supilti akmenys arba medžio žievė, kurie neleidžia dygti piktžolėms. Žolę sklype per pusdienį nušienauja patys sodybos šeimininkai.
„Su sodininkyste ar apželdinimu neturiu nieko bendra. Bet mano motinos sodyba Pakruojo rajone buvo pripažinta geriausiai tvarkoma.
Darbuotis sode ir puošti aplinką patiko nuo vaikystės, todėl ir dabar tai su malonumu darau“, – sakė D.Januševičienė.
Nenorėjo sterilaus tvenkinio
Sodo akcentus – metalinius baldus ar veidrodžių rėmus moteris aptinka įvairiose parduotuvėse. Dvi gervių skulptūras nukaldino kalvis.
Metaliniai paukščiai išvalyto tvenkinio pakrantėje nutūpė neatsitiktinai.
„Kai čia apsigyvenome ir sklypą sutvarkėme, pastebėjau, kad prie tvenkinio atskrenda nemažai įvairių paukščių.
Pradėjau domėtis ornitologija ir sužinojau, kad pas mus lankosi garniai, kragai, baubliai, gulbės, nendrinės vištelės ir daug kitų sparnuočių. Nusprendėme, kad tvenkinio nereikia paversti steriliu baseinu, geriau tegul jis bus kuo natūralesnis, nes žmogus turi galvoti ne tik apie save, bet ir apie čia pat gyvenančius paukščius“, – tvenkinio idėją atskleidė D.Januševičienė.
Patys šeimininkai savo malonumui prie namo įsirengė lauko baseiną, kuriame pliuškenantis atsiveria visas sodybos vaizdas.
