„Gražų ir tvarų gyvenimą reikia pradėti kurti savo kieme, tačiau šiandien kiemo sąvoka tarsi išsiliejo ir į viešąsias erdves, kurios ėmė žaliuoti ir žydėti vis ryškiau, kartu su savo skaitytojais norėjosi tuo pasigerėti bei apžvelgti tai, ką pastaruoju metu sukūrėme savo šalyje, – tokia pagrindinė projekto „Žalioji erdvė“ misija“, – sakė jo sumanytoja, portalo lrytas.lt būsto rubrikos redaktorė Inga Junčienė.
LKAS pirmininkas, profesorius Gintaras Stauskis entuziastingai šią idėją palaikė ir prisijungė kartu kurti naują Lietuvoje projektą – konkursą, kuriame dalyvauja ne tik mėgėjai, bet ir kraštovaizdžio architektai.
Portalo lrytas.lt skaitytojai savo balsus skyrė labiausiai jiems patikusiam kiemui, o profesionalų darbus vertino tarptautinė komisija – Rygos miesto vyriausioji kraštovaizdžio architektė Indra Purs, Krokuvos technikos universiteto, Architektūros fakulteto dėstytojas Przemyslaw Kowalski ir buvęs Estijos kraštovaizdžio architektų sąjungos pirmininkas Valdeko Lukkenas.
Iš 18 konkurse profesionalų pateiktų įgyvendintų projektų vertinimo komisijos nariai išsirinko labiausiai patikusius:
- Vilniaus senamiestyje įrengtą Bokšto skverą (autoriai – „Terra firma LT“),
- Vilkaviškio miesto J. Basanavičiaus aikštę (autorė Deimantė Bendžiūnienė),
- „Fluxus“ kiemą Kaune (autorė Erika Jurevičiūtė),
- Kėdainių miesto parkas (autorė Vilija Mockuvienė),
- Klaipėdos Vaidilos aikštė (Urbanistų studija PUPA)
- restorano šalia Šventosios „Nendrinė pastogė“ želdynus (autorės Rasa Laurinavičienė, Jolita Vroblevičienė).
Rugpjūčio 19 dieną atvykę į Lietuvą, visą praėjusį savaitgalį jie skyrė šių erdvių apžvalgai ir vertinimui.
„Tai neįtikėtina, puikūs darbai, kiekvienas jų vertas aplodismentų, akivaizdu, kad Lietuvoje dirba labai talentingi kraštovaizdžio kūrėjai“, – kelionės iš pajūrio Vilniaus link metu sakė buvęs Estijos kraštovaizdžio architektų sąjungos pirmininkas V. Lukkenas. Kadangi konkurso dalyvių darbų masteliai ir jų užsakovų pageidavimai gerokai skyrėsi, buvo nutarta šalio pagrindinio skirti papildomą, specialųjų apdovanojimą.
Po karštų diskusijų svečių trejetas paskelbė:
geriausias 2022 m. Lietuvos kraštovaizdžio projektas – Klaipėdos Vaidilos aikštė;
specialusis apdovanojimas – Vilniaus senamiestyje įrengtas Bokšto skveras.
Kūrė šiuolaikinį miesto įvaizdį
„Kaip kurti šiuolaikinį aikštės įvaizdį išlaikant autentišką modernizmo charakterį? Vaidilos aikštes kompleksas Klaipėdoje yra unikalus sovietinio modernizmo pavyzdys, kuriame derinama architektūra ir liaudies meno elementai.
Rengdami aikštės atnaujinimo techninį projektą turėjome iššūkį sukurti šiuolaikinį miesto įvaizdį, bet taip pat ir išsaugoti originalų aikštės braižą. Labiausiai norėjome į ją įpūsti gyvybės, kad joje šurmuliuotų žmonės, tad išlaikydami originalią aikštės stačiakampių struktūrą, papildomai pridėjome naujų zonų, veiklų ir erdvių.
Vaidilos aikštėje buvo sukurtos poilsio erdvės, suprojektuoti suolai – judantys miesto baldai, numatyta ženkliai daugiau želdynų ir medžių, įrengta scena, vaikų žaidimų aikštelės, šokantis fontanas bei naujas dviračių takas“, – pasakojo viena projekto autorių Justina Muliuolytė.
Nauja – su pagarba praeičiai
Bokšto skvero Vilniaus senamiestyje kūrėjas Linas Ūsas teigė, jog jiems labiausiai rūpėjo išsaugoti 250 metų skaičiuojančią mažalapę liepą, ilgai svarstyta, kaip užtikrinti tolimesnį jos augimą, kuo mažiau keičiant augavietės sąlygas.
Medis lyg ir uždavė kūrybinį toną visoms likusioms atviroms erdvėms – kurti naują su derama pagarba praeičiai.
Bokšto gatvėje esančių pastatų kompleksą įrėminusios erdvės – pagrindinis kiemas, privačių apartamentų kiemas su gatvele bei nedidelis SPA kiemas pritaikytos naujam gyvenimui, tačiau neprarastas išskirtinės sostinės vietos jausmas, neužmiršta jos istorija.
Grožį puoselėja 30 metų
Labiausiai patikusį kiemą dvi savaites portale lrytas.lt rinko beveik 19 tūkst. grožiui neabejingų skaitytojų.
Daugiausia – 3450 balsų surinko panevėžiečio Gintauto Šimkaus sodas. Šalia daugiabučio, kuriame gyvena su šeima, želdiniais jis rūpinasi jau trisdešimt metų.
Vyras sako, kad augalai ir akmenys – jo kraujyje, todėl prižiūrėti ir negailėti santaupų beveik 3 arų lopinėliui, kuris jam net nepriklauso – vienas malonumas. O jei dar kas ir pagiria ar pasidžiaugia jo darbu – tiek žmogui ir užtenka. Iš širdies į širdį.
Puoselėdamas viešosios erdvės gabalėlį Gintautas prisideda ne tik prie bendrojo gėrio kūrimo. Jo užkrečianti kūryba sutelkia bendruomeniškumui – pamatę jo sodą, gražinti savuosius kiemus ėmė ir šalia stovinčių daugiabučių gyventojai, kaimynai pradėjo dalintis patarimais ir augalais.
Todėl panevėžiečio entuziazmas tarsi atlieka savotišką misiją. Juk ieškome įvairiausių būdų kaip spręsti susvetimėjimo, atskirties, vienatvės, nedarbo problemas ir net nepagalvojame kad tai gali padėti padaryti augalai.
Kodėl sodą vadina Debesų? Nes Gintautas išgeni kone visus želdinius tarsi juos pakeldamas nuo kamieno ir paleisdamas dangun: „Kuomet augalas aukštesnis nei metras, jis vadinamas „nivaki“ arba sodo medžiu. Medžių formavimo stilius, kai jų laja įgauna apvalią, ovalo ar plokščią formą, vadinamas „karikomi“ – debesų medis. Taip atsirado ir mūsiškis „Debesų sodas“.
...
Šventinėje nugalėtojų ceremonijoje kongresų centre LITEXPO trijų nominacijų laimėtojams buvo įteikti diplomai, knygos „Miesto želdynų plėtotė“ ( autorius Regimantas Pilkauskas ), rėmėjų dovanos ir gėlės.
Konkurso „Žalioji erdvė 2022“ draugai: „Lietuvos draudimas“, „7 baldai“, „Solideco“, „Esperanza Resort“ , „Nerijanos gėlių ir dekoro namai“.
